- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-11
- Bylos Nr.
- A-556-236-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. D. (toliau – ir pareiškėja) prašymu (b. l. 4-5) kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą prašymui, pilietybę, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku J. U., kuris iki nacionalizacijos Vilniaus mieste turėjo žemės sklypą, patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Pareiškėja paaiškino, kad prašymą atkurti nuosavybę Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė iki 2000 metų, tačiau jis nebuvo registruotas ir pasimetė, ką patvirtina užvesta nuosavybės teisių atkūrimo byla su dalimi surinktų dokumentų. Kitą prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį senelio turtą pareiškėja Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui įteikė 2006 m. spalio 13 d. Pareiškėja nurodė, jog įrodymus apie nuosavybės teise senelio J. U. valdytą žemę, giminystę patvirtinančius dokumentus rinko iki 2000 metų. 2001 m gruodžio 24 d. pareiškėjos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro metu visa medžiaga sudegė. Po gaisro pareiškėja turėjo ieškoti dokumentų iš naujo arba juos atkurti, o per tą laiką suėjo įstatymo nustatyti naikinamieji terminai. Be to, iki tėvų D. mirties pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė jiems, kaip ir teisė susigrąžinti nacionalizuotą turtą. Paveldėjimo pagal testamentą santykiai prasidėjo (duomenys neskelbtini) po tėvo I. (J.) D. mirties.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į pareiškėjos prašymą (b. l. 25-26) prašė dėl pareiškėjos prašymo spręsti teismo nuožiūra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 14 d. sprendimu (b. l. 78-80) pareiškėjos prašymą atmetė.
Teismas konstatavo, kad pasikeitus teisinių santykių reguliavimui iki tol buvę naikinamaisiais terminai prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti tapo atstatomaisiais. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kelia reikalavimą dėl terminų paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. U. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams atnaujinimo. Teismas, siekdamas tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą ir nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą, savo iniciatyva kreipėsi į valstybės archyvus, prašydamas pateikti duomenis apie pareiškėjos prašymus. Remiantis surinkta medžiaga teismas nustatė, kad 2006 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos valstybės istorijos archyve buvo gautas V. D. prašymas dėl prosenelės A. U. mirties fakto. Į 2001 m. lapkričio 16 d. registruotą prašymą dėl pareiškėjos motinos D. U. H. turėto turto Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2002 m. sausio 30 d. išdavė pažymą Nr. T-3289-D, nurodančią, kad Vilniaus-Trakų seniūnijos archyviniame fonde, Trakų apskrities Lentvario valsčiaus žemės sklypų 1923 m. sąraše įrašytas U. J., Liudvinovo kaime turėjęs 5 deš. žemės. Tai pačiai įstaigai 2006 m. balandžio 11 d. buvo pateiktas paklausimas apie sutuoktinio motinos W. D. nuosavybę. Teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo iš esmės metu ištirtais rašytiniais įrodymais ir vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu, pareiškėjos paaiškinimus atmetė kaip neatitinkančius tikrovės. Teismas konstatavo, kad faktinių duomenų visuma rodo, jog iki 2000 m. pareiškėja nuosavybės teises ir giminystės ryšį su J. U. patvirtinančių įrodymų nerinko. Apie senelio turėtą žemę ji atsitiktinai sužinojo iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m. sausio 30 d. pažymos Nr. T-3289-D, tačiau prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė tik 2006 m. spalio 12 d., t. y. ženkliai praleidusi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Priežasčių, dėl kurių ilgą laiką delsė atlikti juridiškai svarbius veiksmus, pareiškėja nepaaiškino. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, padarė išvadą, kad pareiškėjos elgesys negali būti pripažintas apdairus ir rūpestingas, todėl pareikštas prašymas netenkinamas.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 83-84) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atnaujinti įstatymo nustatytus terminus prašymui, pilietybę, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku J. U., iki nacionalizacijos Vilniaus mieste nuosavybės teise turėto žemės sklypo, patvirtinantiems dokumentams pateikti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėja yra baigusi 5 klases rusų mokykloje, lietuviškai blogai supranta, rašyti nemoka, tai apsunkina bendravimą su valstybinio administravimo subjektais atstatant nuosavybę bei dalyvaujant teisme. Teismo posėdžio metu kalbant posėdžio pirmininkaujančiam ir kartu verčiant vertėjui, vertimo beveik nesuprato, nesuprato šio teismo posėdžio esmės. Teismo posėdyje pareiškėja dalyvavo pirmą kartą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 str. 2 d. 8p.).
2. Sutinkamai su ABTĮ 49, 50 straipsniais, pareiškėjai yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, pareiškėjos atstovu paskirtas advokatas A. K. Teismas atstovui apie teismo posėdį nepranešė, todėl jis neturėjo galimybės atstovauti pareiškėjos interesams teisme, kuri neturi ne tik teisinių žinių, bet ir bendrasis išsilavinimas labai žemas (ABTĮ 73, 142 str. 2d. 7 p.).
3. Iki 2001 m. pareiškėja negalėjo kreiptis į suinteresuotas institucijas, nes nebuvo žinoma apie J. U. nuosavybę, o gavus archyvo pažymą nuo 2002 m. sausio 1 d. veikė prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo naikinamieji terminai.
Atsiliepimas
4. Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime neprieštaravo, kad pareiškėjos prašymas būtų patenkintas ir atnaujinti terminai. Šioje situacijoje teismas aiškiai pažeidė Konstitucijos 5, 23, 46, 109 straipsnius, materialinės teisės normas (ABTĮ 144 str.).
5. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjos elgesys negali būti pripažintas apdairiu ir rūpestingu, nes jos tėvų J. D. ir H. U. santuokos liudijimas išduotas 1999 m. vasario 10 d., Lentvario katalikų bažnyčios. Gyvenamajame name kilęs gaisras 2001 m. gruodžio 24 d. taip pat apsunkino nuosavybės atstatymo procesą, nes gaisro metu sudegė ne tik dalis dokumentų, bet ir asmeninio naudojimo daiktai, kiti viduje buvę daiktai.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 92-93) prašo dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų spręsti teismo nuožiūra.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjos pateiktoje Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2006 m. rugpjūčio 29 d. pažymoje Nr. (P1-8452) P2-8696 nurodyta, kad O. U. mirė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymu, nuosavybės teisės atkuriamos į iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę. Pagal minėtą Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymą O. U. mirė (duomenys neskelbtini), todėl iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos žemės nevaldė, nuosavybės teisės šio savininko vardu negalėtų būti atkuriamos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta, kad teismo sprendimas turi būti pripažintas negaliojančiu, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
Šioje administracinėje byloje nustatytos visos faktinės aplinkybės, suponuojančios pastarosios normos taikymą.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjai V. D. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant pareiškėjos interesams administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme administracinėje byloje dėl praleisto termino atnaujinimo prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams paduoti (b.l. 7-8). Taigi, sprendžiant pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos visą sprendimo turinį (aprašomąją, motyvuojamąją, rezoliucinę dalis), pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ne tik rengiant procesinius dokumentus ir dalyvaujant teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, atstovaujant pareiškėjos interesus, bet ir atliekant kitus į antrinės teisinės pagalbos sąvokos turinį patenkančius veiksmus, kadangi sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakyta, jog suteikiama antrinė teisinė pagalba pilna apimtimi. Atskiros antrinės teisinės pagalbos sudėtinės dalys neišskiriamos. Nesant diferenciacijos, teigtina, kad pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba taip, kaip ji interpretuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (Antrinė teisinė pagalba - dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą).
Sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nurodytas ir konkretus advokatas bei jo darbo vieta.
Administracinėje byloje esantys faktiniai duomenys įrodo, kad advokatui, kuriam buvo pavesta atstovauti pareiškėjos interesus, apie posėdžio laiką bei vietą nepranešta (b.l. 72-75).
Apeliaciniame skunde, vienu iš sprendimo naikinimo motyvų įvardijama aplinkybė, jog byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjos advokatui bei jam nepranešus apie posėdį.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, esant nustatytom ir ką tik išvardintom aplinkybėms, taikytina ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punkte išdėstyta taisyklė, šiuo atveju, besąlygiškai lemianti administracinės bylos grąžinimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Padaryta teisės į kvalifikuotą teisinę gynybą pažaida – esminis procesinės teisės pažeidimas, paprastai negalintis būti ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.