- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- A15.-367-1058/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- L. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. V. 2018 m. sausio 3 d., 13.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įtariama neblaivus, parvažiuodamas pro stovintį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir kliudė, abu automobilius apgadino, pasitikrinti blaivumą atsisakė, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais L. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 17, 16 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismo posėdyje L. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų pripažino visiškai. Patvirtino, kad važiavo neblaivus, buvo išgėręs du alaus, įsukdamas į Sausio 13-osios g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą kliudė iš įvažiavimo išvažiuojantį automobilį „Mercedes Benz“. Atvykus policijos pareigūnams, atsisakė pasitikrinti blaivumą. Savo veiksmus vertino blogai, gailėjosi. Prašė teisę vairuoti transporto priemones atimti minimaliam terminui, kadangi ši teisė jam labai reikalinga darbe. Jis dirba apsaugos darbuotoju, todėl į saugomus objektus turi vykti automobiliu. Nurodė, kad automobilis, kurį vairavo, priklauso R. L., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Pastarasis nežinojo, kad būdamas neblaivus jis (L. V.) naudojosi jam priklausančia mašina, kadangi pagal 2017 m. liepos 13 d. įgaliojimą buvo perdavęs automobilį L. V. su teise juo naudotis ir parduoti.
L. V. kaltę be jo paties parodymų patvirtina ir byloje esantys įrodymai: L. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. Šikšniaus tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 3 d., apie 13.40 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Sausio 13-osios g. 37 įvyko eismo įvykis, kaltininkas neblaivus. Atvykus minėtu adresu, paaiškėjo, kad automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į kiemą nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pamatęs, kad automobilio „Audi“ vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus ištraukė automobilio raktelius ir iškvietė policiją. Kaip paaiškėjo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo L. V., su savimi jokių dokumentų neturėjo, asmenybė nustatyta pagal duomenų bazę. Vairuotojas pasitikrinti blaivumą kategoriškai atsisakė. Nuo paaiškino vairuotojas taip pat atsisakė (b. l. 4); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 5); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, automobiliui „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas (b. l. 6); nukentėjusiojo D. P. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 3 d., apie 13.45 val. vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, automobilis registruotas jo vardu. Važiavo iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo į Sausio 13-osios gatvę. Kadangi gatvėje buvo automobilių, sustojo prie išvažiavimo į gatvę. Tuo metu į kiemą iš gatvės įvažiavo automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „Audi“ kliudė automobilį „Mercedes Benz“ ir sustojo tik pravažiavęs kelis metrus, nors greitis buvo nedidelis, susidūrimo garsas gana didelis. Išlipęs priėjo prie „Audi“ vairuotojo, įtardamas, kad jis neblaivus užgesino variklį, paėmė automobilio raktus, iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams vairuotojas atsisakė tikrintis blaivumą. Jo automobilis draustas Ergo draudimu (b. l. 7); VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju ir savininku yra R. L. (b. l. 8) bei kita rašytinė bylos medžiaga. Šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, tarpusavyje neprieštarauja ir vieni kitus papildo. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime ir nukentėjusiojo D. P. paaiškinime nurodytais faktais bei pateiktais duomenimis. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnas ar nukentėjusysis būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto nusižengimo padarymu ar jam pakenkti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 14 punkte yra nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 17 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje. KET 9 punktas numato bendrąją eismo dalyvių pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti asmenys privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Vengusių neblaivumo patikrinimo asmenų atsakomybė už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad L. V. vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Šias aplinkybes patvirtina tiek papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyti transporto priemonių apgadinimai, jų pobūdis, automobilių apgadinimo faktą patvirtino ir nukentėjusysis įvykio metu buvęs automobilyje ir tiesiogiai matęs įvykį bei girdėjęs susidūrimo garsą ir iškvietęs pareigūnus. Atvažiavus pareigūnams atsakomybėn traukiamas L. V. sąmoningai atsisakė tikrintis blaivumą, tą patvirtino ir pareigūnus iškvietęs bei įvykio vietoje laukęs nukentėjusysis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad L. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Teismas tikslina kaltinime nurodytą KET punktą, nurodant, kad L. V. pažeidė ne 14 punktą, o KET 17 punktą, kadangi nagrinėjamu atveju nustatytas vengimo tikrintis blaivumą faktas, o ne vairavimas esant neblaiviam.
KET 16 punktas numato vairuotojams pareigą su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Atsakomybė už vairuotojo pažymėjimo nepateikimą tikrinančiam pareigūnui pareikalavus numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad L. V. turėdamas galiojantį vairuotojo pažymėjimą policijos pareigūnams paprašius jo nepateikė, todėl L. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje), jų padarymo aplinkybes, L. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama L. V. asmenybė – baustas administracine tvarka (paskutinį kartą baustas 2017 m. birželio 26 d.), taip pat ir užkelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti L. V. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus baudą, artimą straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkiui, už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtinas įspėjimas.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. L. V. padarė du administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, vairavo automobilį įtariama neblaivus, blaivumą tikrintis atsisakė, padarytu pažeidimu sukeltos realios pasekmės – apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Kita vertus, tokio pobūdžio nusižengimą L. V. padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, be to, kaip pats nurodė, terisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina pagal darbo pobūdį. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą L. V. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant minimalų už šio pažeidimo padarymą galimą skirti teisės atėmimo terminą.
Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės konfiskavimą (ANK 423 straipsnio 5 dalis). Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir valdytoju yra R. L., t. y. ne atsakomybėn traukiamas asmuo. ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra numatytos sąlygos kuomet už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Šiuo atveju yra aktualus ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuris numato, kad norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, jog perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju norint taikyti konfiskavimą būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu elgėsi nerūpestingai, sudarydamas sąlygas kitiems asmenims jo daiktą panaudoti nusižengimui padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas R. L. elgėsi nerūpestingai ar būtų žinojęs ar galėjęs numatyti, kad L. V. jam priklausantį automobilį panaudos administraciniams nusižengimams daryti. Iš notaro patvirtinto 2017 m. liepos 13 d. R. L. L. V. išduoto įgaliojimo matyti, kad automobilio savininkas yra įgaliojęs L. V. parduoti minėtą automobilį, tuo tarpu pats Vilniuje negyvena. Kad nekontroliuoja naudojimosi šiuo automobiliu R. L. patvirtino ir elektroniniame laiške (b. l. 15). Tai, kad R. L. nežinojo apie tai, kad jo automobilį vairuos neblaivus asmuo, patvirtino ir L. V.. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra negalimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalimi, 423 straipsnio 3 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
L. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 260 EUR dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejų) metų laikotarpiui be transporto priemonės konfiskavimo.
L. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK: 18076537598. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.