Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė A. R. sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, A. R. paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. balandžio 12 d. teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bausmes visiškai sudedant ir galutinė bausmė A. R. paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams ir 2 (dviem) dienoms, bausmę paskiriant atlikti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką A. R. įskaitytas laikinajame sulaikyme jo išbūtas laikas 2022 m. gruodžio 14 d. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. vasario 21 d.

A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžia A. R. – 2023 m. vasario 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis:

1.1. būdamas laikinai išleistas iš įkalinimo įstaigos, be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo į įkalinimo įstaigą, o būtent: A. R., nuo 2022 m. gegužės 19 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlikdamas 2022 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir turėdamas teisę be sargybos arba be palydos nustatytomis darbo ir poilsio dienomis, vieną valandą išvykti apsipirkti parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, esančiose (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 26 d., nuo 12.00 val. iki 13.00 val., būdamas išleistas apsipirkti ir turėdamas pareigą nustatytu laiku – iki 2022 m. gegužės 26 d., 13.00 val., grįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, tai yra afekto būseną nusikaltimo padarymo metu, taip pat įpareigoti asmenis, atsakingus už nuteistojo mobiliųjų telefonų saugojimą, grąžinti jam jo turtą, kaip nesusijusį su įvykdytu nusikaltimu.

2.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad priimant sprendimą, nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos psichinius sutrikimus: panikos priepuoliai ir potrauminis sindromas, kurie buvo nusikaltimo įvykdymo priežastimi. Be to, neatsižvelgta, kad bausmės atlikimo vietoje nėra medicininio aptarnavimo, kas ir padarė neigiamą poveikį jo psichinei sveikatai, dėl to, kas aukščiau nurodyta, būdamas afekto būsenoje, jis nustatytu laiku negrįžo į pataisos namus.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sulaikant nuteistąjį šioje baudžiamojoje byloje, iš jo buvo paimti du mobilieji telefonai, kurių buvimo vieta jam iki šiol nežinoma, o pirmos instancijos teismo sprendime nėra nurodyta apie nuteistojo asmeninių daiktų, kaip nesusijusių su šiuo nusikaltimu, grąžinimą ateityje.

3. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. R. gynėja advokatė Eglė Rybelienė pritarė nuteistojo apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė A. R. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti, paliekant apkaltinamąjį nuosprendį A. R. atžvilgiu.

4. Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama su jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal BK 242 straipsnį ir prašoma sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytas lengvinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant A. R. kaltės klausimą, Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. Nuteistojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Išvadą dėl nuteistojo kaltės, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 3, 5 dalys, pirmosios instancijos teismas grindė byloje esančių įrodymų visumos analize bei jų viseto įvertinimu, kuriuo apeliacinės instancijos teismas neabejoja. Nuosprendyje padarytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

6. BK 242 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę ar sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą. Šio straipsnio dispozicijoje išdėstytos dvi nusikalstamos veikos sudėtys: 1) tas, kas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba 2) būdamas laikinai išleistas iš areštinės arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Skundžiamu nuosprendžiu A. R. buvo nuteistas už tai, kad be svarbios priežasties nustatytu laiku, t. y. 2022 m. gegužės 26 d., 13.00 val., negrįžo į įkalinimo vietą.

7. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2022 m. gegužės 23 d. nuteistasis A. R. buvo pasirašytinai supažindintas su (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1-49 patvirtintomis nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ar atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje ir gyvenančių pataisos namams priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose pataisos namų teritorijoje, elgesio taisyklėmis (toliau – Taisyklės) (1 t., b. l. 16-17). Taip pat tą pačią dieną nuteistasis pasirašė pasižadėjimą sugrįžti laiku į pataisos įstaigą bei įspėjimą dėl baudžiamosios atsakomybės už pabėgimą iš pataisos įstaigos pagal BK 241 straipsnį ir 242 straipsnį (1 t., b. l. 18-19). Nuteistasis 2022 m. gegužės 26 d., t. y. po 3 dienų nuo susipažinimo su Taisyklėmis ir pasižadėjimo bei įspėjimo pasirašymo, nuo 12.00 val. buvo išleistas iš (duomenys neskelbtini) vienos valandos laikotarpiui apsipirkti, tačiau į pataisos įstaigą negrįžo, taip pažeisdamas Taisyklių 4.2 punkto (laikytis nustatyto maršruto) ir 5.4 punkto (darbo ir poilsio bei švenčių dienomis apsipirkti per vieną valandą laiko) reikalavimus. Remiantis šiomis aplinkybėmis, 2022 m. gegužės 28 d. paskelbta nuteistojo paieška (1 t., b. l. 30). Bylos duomenimis, nuteistojo paieška nutraukta, gavus duomenų, kad jis 2022 m. spalio 11 d. buvo sulaikytas ir suimtas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34), ir 2022 m. gruodžio 5 d. lėktuvu buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką (1 t., b. l. 45). Toliau vykdant nuteistojo paiešką, pastarasis šioje byloje 2022 m. gruodžio 14 d. buvo surastas ir sulaikytas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 92-95, 96-98).

8. Apeliaciniame skunde A. R. teigia, kad į pataisos namus negrįžo dėl panikos priepuolių ir potrauminio sindromo, be to, bausmės atlikimo vietoje nėra medicininio aptarnavimo, kas ir padarė neigiamą poveikį jo psichinei sveikatai, dėl ko, būdamas afekto būsenoje, jis nustatytu laiku negrįžo į pataisos namus. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų apie blogą nuteistojo psichikos būklę, be to, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, nuteistasis negrįžimo į pataisos namus ir išvykimo į (duomenys neskelbtini) priežastį įvardino baimę dėl savo gyvybės, nes turėjo konfliktinę situaciją su kitu nuteistuoju (1 t., b. l. 109-111). Šios nurodytos aplinkybės duoda pagrindą pagrįstai spręsti, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nurodytas sveikatos problemas naudoja kaip savo gynybinę poziciją, norėdamas sušvelninti jam kilusią baudžiamąją atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos.

9. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo kaltės pagal BK 242 straipsnį vis tik pažymėtina, kad šiame straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra formali, pasekmių nereikalauja, todėl pakanka to, kad nuteistas asmuo nustatytu laiku negrįžtų į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Atsakomybę pagal komentuojamo straipsnio nuostatas šalinanti aplinkybė yra negrįžimas nustatytu laiku tik esant svarbiai priežasčiai. Sąrašo aplinkybių, kas gali būti laikoma svarbiomis priežastimis, įstatymas nenumato, tai yra vertinamasis požymis ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar aplinkybė yra pripažintina svarbia, ar ne. Svarbiomis priežastimis, trukdžiusiomis nustatytu laiku grįžti į įkalinimo vietą teismų praktikoje paprastai laikomos objektyvios priežastys, kurios sukliudė laiku grįžti ir kurios nepriklausė nuo nuteistojo valios, pavyzdžiui – sunki liga, transporto avarija, įvairios stichinės nelaimės ir panašiai. Be to negrįžimo laiku priežastys turi būti arba visuotinai žinomos, arba pagrįstos dokumentais, kurių svarbą kiekvienu atveju vertina teismas arba ikiteisminio tyrimo institucijos.

10. Įvertinus nuteistojo nurodytas aplinkybes ir išanalizavus bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog analizuojamu atveju į pataisos įstaigą nuteistasis negrįžo dėl svarbios priežasties. Remiantis jo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma, nuteistasis pasišalino iš bausmės atlikimo vietos, nes ten įvyko buitinis konfliktas, jis neįvertino situacijos, jį ištiko panikos priepuolis, bausmės atlikimo metu jam nebuvo suteikta medicininė pagalba ir manė, kad jo pasišalinimas iš įkalinimo vietos yra administracinis nusižengimas. Nuteistasis žinojo, kad turi grįžti į pataisos įstaigą, suprato, kad gali išeiti vienai valandai, negrįžti į pataisos įstaigą nusprendė spontaniškai, nes jam buvo priepuolis. Jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymui didžiausią įtaką turėjo jo sveikata ir nedidelę dalį - buitinis konfliktas (2 t., b. l. 25-31).

11. Vertinant šiuos nuteistojo parodymus, sprendžiant jų patikimumo ir objektyvumo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad iš pataisos namų nuteistasis buvo išleistas apsipirkti (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu. Su minėtame įsakyme aptartomis trumpalaikės išvykos sąlygomis, taisyklėmis ir judėjimo maršrutu nuteistasis buvo supažindintas pasirašytinai, tačiau A. R. ne tik kad negrįžo į pataisos namus nustatytu laiku, bet, kaip pats nurodo, susistabdęs automobilį, išvyko į (duomenys neskelbtini), nors žinojo, kad išleistas buvo tik valandai laiko (2 t., b. l. 25-31). Taip pat pažymėtina, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad grįžęs iš (duomenys neskelbtini), jis devynias dienas gyveno normalų gyvenimą (duomenys neskelbtini) ir nesislapstė (1 t., b. l. 109-111). Taigi, nors nuteistasis ir žinojo, kad iš pataisos įstaigos pasišalino neteisėtai ir yra neatlikęs visos, jam paskirtos, laisvės atėmimo bausmės, tačiau nuteistasis, grįžęs iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, nesusisiekė su pataisos įstaigos administracija ar kita teisėsaugos institucija, tikslu išsiaiškinti dėl susiklosčiusios situacijos gresiančios atsakomybės, kas ko galima būtų tikėtis iš netinkamą sprendimą priėmusio ir savo neteisėtus veiksmus smerkiančio asmens. Esant šių duomenų visumai, abejoti nuteistojo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 242 straipsnį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Abejonių tuo, jog A. R. suvokė pažeidęs jam skirto trumpalaikio išvykimo tvarką, negrįždamas atlikti bausmę suvokė jog taip jis pažeidžia nustatytą tvarką, pats griauna pasitikėjimą juo, tačiau sąmoningai siekė negrįžti į bausmės atlikimo vietą, teisėjų kolegijai nekyla. Tokiu būdu, tenkinti A. R. apeliacinio skundo prašymą, t. y. sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teisinio pagrindo nėra.

12. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

13. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

14. Pagal BK 242 straipsnį, asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Bylos duomenimis, A. R. įvykdė vieną, tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šis teistumas nuteistajam nebuvo pirmasis – praeityje jis buvo teistas du kartus, ir įvertinus tai, kad jis vėl nusikalto, be kita ko, nusikalstamą veiką padarydamas jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog A. R. pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šių aplinkybių visuma atskleidžia antivisuomenines A. R. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurios korekcijai jokių realių pastangų A. R. nededa iki šiol.

15. Nešvelninant skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirtos bausmės įvertintina ir tai, kad atsižvelgiant į vieną A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo kaltę dėl esminių jam kvalifikuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), įvertinus tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistojo atžvilgiu buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tokiu būdu, skiriant nuteistajam mažesnę nei minimali laisvės atėmimo bausmės dalis, numatyta BK 50 straipsnio 2 dalyje, bausmę. Be to, bendrinat skirtingais nuosprendžiais A. R. skirtas bausmes, skundžiamu nuosprendžiu buvo parinktas ir nuteistajam palankesnis bausmių bendrinimo būdas.

16. Dar labiau švelninti jo teisinę padėtį ir skirti jam švelnesnę bausmę, teisinio pagrindo nėra. Įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, nuteistajam skirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – ji nėra per griežta, jos skyrimas neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. R. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, visapusiškai atsižvelgiant tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, jo asmenybe ar sveikatos problemomis, kurių pagrindu būtų galima švelninti A. R. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta.

17. Nagrinėjant apelianto skundo dalį dėl dviejų mobiliojo ryšio telefonų, kurie iš jo buvo paimti sulaikymo metu, grąžinimo, pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje dėl šių daiktų nepasisakė, kadangi šie daiktai nebuvo pripažinti turintys reikšmės nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui. Be to, nagrinėjant skundą apeliacine tvarka, byloje gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. balandžio 4 d. raštas Nr. 1S-2044, kuriame nurodoma, kad nuteistojo A. R. asmeniniai daiktai, paimti jo sulaikymo metu, t. y. du mobilaus ryšio telefonai, 2023 m. vasario 21 d. išsiųsti į bausmės atlikimo vietą ((duomenys neskelbtini)), kur gauti 2023 m. kovo 8 d., ir bus grąžinti nuteistajam, jį išleidžiant į laisvę. Atsižvelgiant į išdėstytą, A. R. apeliacinio skundo dalis dėl dviejų mobilaus ryšio telefonų grąžinimo paliekama nenagrinėta.

18. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

19. Teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, 2023 m. balandžio 20 d. byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. R., kurią sudaro 91,67 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju - iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku – gynėjas nuteistajam parinktas 2023 m. kovo 31 d. (2 t., b. l. 79), teismo posėdis Kauno apygardos teisme vyko 2023 m. balandžio 19 d. Daugiau nei penkiolikos dienų terminas prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo paruošti teisėjų kolegijos vertinimu yra pakankamas. Kadangi šių reikalavimų nebuvo laikytasi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas negali būti nagrinėjamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžio atmesti.

2023 m. balandžio 20 d. gautą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.