- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 1S-186/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Advokatai
- Aušra Ručienė
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. gegužės 18 d.
Teisėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo V. B. gynėjos skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. įtariamas tuo, kad būdamas nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir veikdamas pagal iš anksto aptartą nusikaltimų padarymo planą ir vaidmenų pasiskirstymą, turėdamas tikslą slapta vykdyti kontrabandą, 2011 m. rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, nurodė T. A. telefonu susitarti su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu nusikalstamo susivienijimo nariu, Rusijos Federacijos piliečiu, vardu S., dėl cigarečių gabenimo kontrabanda, t. y. kad šis, veikdamas kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nusikalstamo susivienijimo nariais ir bendrininkais, 2011 m. spalio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, Rusijos Federacijos teritorijoje prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos, (duomenys neskelbtini) rajone, atgabens 73 000 pakelių cigarečių „V“ su Rusijos Federacijos akcizo ženklais banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė yra 493 480 Lt, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą. Tuo tarpu, T. A., E. B., A. B. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams, taip pat jų bendrininkams, nuolat ir organizuotai stebint nusikalstamos vietos prieigas ir apylinkes, 2011 m. spalio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos 2000 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. VIII-1666 (Žin., 2000, Nr. 42-1192), 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nusikalstamo susivienijimo nariams turint vieningą tikslą ir tyčią, neteisėtai, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, apeinant pasienio kontrolės punktą, slapta ir neteisėtai pereinant Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką bei apeinant muitinės postą ir taip išvengiant muitinės kontrolės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti nusikalstamo susivienijimo nariai ir bendrininkai, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką pernešė ir tokiu būdu į sutartą vietą atgabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, t. y. 73 000 pakelių cigarečių „V“ su Rusijos Federacijos akcizo ženklais banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė yra 493 480 Lt bei organizavo šių akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje iki slaptų ir laikinų sandėliavimo vietų.
Tokie V. B. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalies, BK 199 straipsnio 1 dalies, BK 291 straipsnio 1 dalies ir BK 249 straipsnio 3 dalies numatyto nusikaltimo požymius.
Taip pat, V. B. įtariamas tuo, kad aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, 2011 m. spalio 11 d. organizavo tolesnį neteisėtą šių akcizais apmokestinamų prekių slaptą gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje iki slaptų laikino sandėliavimo vietų, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams ir bendrininkams, organizuotai stebint nusikalstamos veikos padarymo vietos prieigas ir saugant, kad neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo, nepastebėtų pasienio tarnybos ar policijos pareigūnai, turint užduotį apie bet kokių pareigūnų pasirodymą pranešti kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams ar bendrininkams, kiti ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyti nusikalstamo susivienijimo nariai ir bendrininkai, pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1. ir 2.2. punktus, per keletą kartų pakrovė į automobilį „A“ valst. Nr. XXX, priklausantį A. G., aukščiau nurodytomis aplinkybėmis kontrabanda atgabentas akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 73 000 pakelių cigarečių „V“ su Rusijos Federacijos akcizo ženklais banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė yra 493 480 Lt ir kurios nebuvo paženklintos specialiais ženklais – banderolėmis, ir šį automobilį kartu su kontrabandiniu kroviniu, A. B. lydint jam priklausančiu automobiliu „A“ valst. Nr. XXX, slapta pažeisdami nustatytą tvarką, neteisėtai gabeno iki A. R. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) rajone.
Tokie V. B. veiksmai atitinka BK 25 straipsnio 4 dalies, BK 199² straipsnio 1 dalies, BK 249 straipsnio 3 dalies numatyto nusikaltimo požymius.
Taip pat, V. B. įtariamas tuo, kad būdamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir veikdamas pagal iš anksto aptartą nusikaltimų padarymo planą ir vaidmenų pasiskirstymą, 2011 m. spalio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, telefonu susitarė su nusikalstamo susivienijimo nariu, Rusijos Federacijos piliečiu O. G. (O. G.) dėl cigarečių gabenimo kontrabanda, t. y. kad šis, veikdamas kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nusikalstamo susivienijimo nariais ir bendrininkais, 2011 m. spalio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, Rusijos Federacijos teritorijoje prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, atgabens 69 000 pakelių cigarečių „V“ su Rusijos Federacijos akcizo ženklais banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė yra 466 440,00 Lt. Tuo tarpu, V. B., T. A., E. B., A. B. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams, taip pat jų bendrininkams, nuolat organizuotai stebint nusikalstamos vietos prieigas ir apylinkes, 2011 m. spalio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos 2000 m. gegužės 9 d. įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nusikalstamo susivienijimo nariams turint vieningą tikslą ir tyčią, neteisėtai, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, apeinant pasienio kontrolės punktą slapta neteisėtai pereinant Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką bei pereinant muitinės postą ir taip išvengiant muitinės kontrolės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti nusikalstamo susivienijimo nariai ir bendrininkai, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką pernešė ir tokiu būdu į sutartą vietą atgabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, t. y. 69 000 pakelių cigarečių „V“ su Rusijos Federacijos akcizo ženklais banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė yra 466 440 Lt bei organizavo šių akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje iki slaptų ir laikinų sandėliavimo vietų.
Tokie V. B. veiksmai atitinka BK 25 straipsnio 4 dalies, BK 199 straipsnio 1 dalies, BK 291 straipsnio 1 dalies ir BK 249 straipsnio 3 dalies numatyto nusikaltimo požymius.
Taip pat, V. B. įtariamas tuo, kad aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, 2011 m. spalio 16 d. organizavo tolesnį neteisėtą šių akcizais apmokestinamų prekių slaptą gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje iki slaptų laikino sandėliavimo vietų, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams ir bendrininkams, organizuotai stebint nusikalstamos veikos padarymo vietos prieigas ir saugant, kad neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo, nepastebėtų pasienio tarnybos ar policijos pareigūnai, turint užduotį apie bet kokių pareigūnų pasirodymą pranešti kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams ar bendrininkams, kiti ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyti nusikalstamo susivienijimo nariai ir bendrininkai, pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1. ir 2.2. punktus, per keletą kartų pakrovė į automobilį „A“ valst. Nr. XXX, priklausantį A. G., aukščiau nurodytomis aplinkybėmis kontrabanda atgabentas akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 69 000 pakelių cigarečių „V“ su Rusijos Federacijos akcizo ženklais banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė yra 466 440,00 Lt ir kurios nebuvo paženklintos specialiais ženklais – banderolėmis, ir šį automobilį kartu su kontrabandiniu kroviniu, A. B. lydint jam priklausančiu automobiliu „A“ valst. Nr. XXX, slapta pažeisdami nustatytą tvarką, neteisėtai gabeno iki A. R. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) rajone.
Tokie V. B. veiksmai atitinka BK 25 straipsnio 4 dalies, BK 199² straipsnio 1 dalies, BK 249 straipsnio 3 dalies numatyto nusikaltimo požymius.
V. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2011 m. lapkričio 18 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 20 d. nutartimi įtariamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi įtariamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Įtariamojo V. B. gynėja advokatė Aušra Ručienė skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. panaikinti, nes ji neteisėta ir nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Gynėjos nuomone, skundžiamojoje Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nepagrįsti objektyviais įrodymais. Be to, įtariamasis V. B. neįvykdė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, todėl neturi pagrindo bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Pažymi, kad Kauno apygardos teismas nesvarstė ir nepasisakė dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Skunde gynėja remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ išaiškinimu ir nurodo, kad teismas, skirdamas suėmimą, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatomis, nurodančiomis, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatytas įstatymas. Teigia, kad BPK 122 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pasak gynėjos, apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam V. B., pažeidė BPK 122 straipsnio nuostatas.
Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad įtariamasis V. B. turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, sergančią žmoną, kuri negali prižiūrėti mažamečių vaikų, iki suėmimo dirbo, neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Atkreipia dėmesį į tai, kad suimtasis yra silpnos sveikatos, buvo suimtas iš karto po operacijos. Šiuo metu įtariamasis gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kurioje nėra užtikrinamas kvalifikuotas gydymas.
Gynėjos nuomone, su įtariamuoju V. B. nėra atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl suimtajam turi būti skiriama kardomoji priemonė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Pažymi, kad šiuo metu V. B. gali sumokėti užstatą.
Šalies argumentai
Gynėja skunde taip pat nurodo, kad yra pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, kadangi kitiems įtariamiesiems, kuriems pateikti analogiški įtarimai, yra paskirtos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu.
Prokurorė prašo gynėjos Aušros Ručienės skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo V. B. gynėjos skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam V. B. BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagristai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymima, kad šioje proceso stadijoje negalima nurodytu aspektu vertinti byloje esančių duomenų, kadangi teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priešingu atveju būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.
Apeliacinis teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis V. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys liudytojų parodymai, kitų įtariamųjų A. R., V. R., V. V., M. V., R. K., D. T., J. G., G. E. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką protokolai, įvykių vietų apžiūrų medžiaga, tarnybiniai pranešimai, apžiūros ir kratų protokolai, operatyvių veiksmų atlikimo protokolai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, telefoninių pokalbių suvestinės, specialistų išvados, įslaptintų dokumentų ir garso įrašų išslaptinimo aktai bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas taip pat nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Apeliacinis teismas pritaria Kauno apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo V. B. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Kauno apygardos teismas pratęsė suimtajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad V. B. įtariamas padaręs nesunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Be to, suimtasis galimai organizavo ir veikė nusikalstamame susivienijime neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis ir kontrabanda. Taip pat nustatyta, kad V. B. teistas už nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, pragyvenimo lėšas galimai įgydavo iš nusikalstamų veikų, gali turėti ryšių Rusijos Federacijoje. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltininko antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, įtariamasis V. B. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinis teismas atsižvelgia į suimtojo V. B. gynėjos skunde nurodytas aplinkybes, kad įtariamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, sergančią žmoną, kuri negali prižiūrėti mažamečių vaikų, iki suėmimo dirbo, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, ir pažymi, jog šios aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo bylos medžiagai bei nepaneigia Kauno apygardos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Skunde gynėja prašo atsižvelgti į tai, kad su suimtuoju V. B. nėra atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai.
Atkreiptinas gynėjos dėmesys į tai, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pagal teismų praktiką, ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.
Iš Apeliaciniam teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, tyrimas atliekamas dėl nusikalstamo susivienijimo narių padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis bei kontrabanda. Šiuo metu įtarimai pareikšti dvidešimt penkiems įtariamiesiems, byloje atliekami įvairūs procesiniai veiksmai, t. y. atliekamos liudytojų ir įtariamųjų apklausos, paskirtos užduotys įvairaus pobūdžio specialisto tyrimams atlikti, nustatinėjami kiti įtariamieji, nusikalstamo susivienijimo nariai ir bendrininkai, atliekamas gautos didelės apimties informacijos sisteminimas, analizė ir techninis paruošimas, laukiami papildomi duomenys iš užsienio valstybių ir pan. Teismo nuomone, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl V. B. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pastebėtina, kad BPK 127 straipsnio 2 dalis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Suimtojo V. B. suėmimo terminas tęsiasi gerokai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.
Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pratęsdamas suėmimo terminą teisėjas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino. Atmetami įtariamojo V. B. gynėjos skundo argumentai kaip nepagrįsti, kad jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje nėra atliekami.
Patikrinus ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą matyti, kad po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. 2012 m. gegužės 29 – 30 d. apklaustas įtariamasis D. K., išnagrinėti prokurorų pareiškimai dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar pratęsimo kitiems įtariamiesiems, 2012 m. balandžio 15, 16, 17, 20 d. buvo pateikti operatyvių veiksmų atlikimo protokolai, 2012 m. balandžio 17 – 18 d. pareikšti įtarimai R. T., A. L., N. Š., A. N., G. B., 2012 m. balandžio 27 d. pareikštas įtarimas E. M., 2012 m. balandžio 17 d. pateikti asmens atpažinti pagal fotonuotrauką protokolai bei įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolai bei kiti procesiniai veiksmai. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog tyrimo veiksmai neatliekami su vienu iš įtariamųjų, nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai nėra atliekami. Teismo nuomone, visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliekamas kruopščiai ir kryptingai, nepažeidžiant įtariamojo teisių.
Taip pat, skunde gynėja prašo atsižvelgti į tai, kad suimtasis yra silpnos sveikatos, buvo suimtas iš karto po operacijos, laisvės atėmimo vietų ligoninėje neužtikrinamas kvalifikuotas gydymas. Apeliacinis teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad dėl nurodytų sveikatos problemų įtariamajam negali būti taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas arba suteikta kvalifikuota medicinos pagalba laisvės atėmimo įstaigoje.
Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismas nesvarstė galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (paskyrus užstatą ar kitas švelnesnes kardomąsias priemones). Atkreipiamas dėmesį į tai, kad Apeliacinis teismas išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo skyrimo ar pratęsimo pagrįstumo gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį, tačiau negali pakeisti paskirtos ar pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomąja priemone, t. y. skiriant užstatą ar kitas švelnesnes kardomąsias priemones.
Atmestini gynėjos skundo argumentai, kad pratęsus kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam V. B. buvo pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, kadangi kitų įtariamųjų atžvilgiu, kuriems pateikti analogiški įtarimai yra paskirtos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog byloje nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas kitiems įtariamiesiems, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ir kitiems įtariamiesiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Be to, kardomosios priemonės skiriamos ar suėmimo terminas pratęsiamas individualizuojant kiekvieną įtariamąjį bei įvertinant kiekvieno atžvilgiu nustatytus kardomųjų priemonių taikymo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo metu nagrinėjamas gynėjos skundas tik dėl įtariamojo V. B., kurio atžvilgiu kardomosios priemonės – suėmimo įstatymo reikalaujamos sąlygos ir pagrindai yra, todėl nėra kliūčių V. B. toliau tęsti suėmimo terminą.
Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti Kauno apygardos nutartį. Apygardos teismas pratęsdamas įtariamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimus, nepažeidė BPK normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo V. B. gynėjos Aušros Ručienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos 2012 m. gegužės 14 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.