Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu nepradėta administracinio nusižengimo teisena, R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Monikos Pileckaitės 2025 m. birželio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (ROIK: (duomenys neskelbtini)), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Monika Pileckaitė 2025 m. birželio 20 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną R. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį, nes jo veiksmuose nėra ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto požymių.

2025 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos E. K. 2025 m. liepos 10 d. skundas dėl Institucijos vyresniosios tyrėjos Monikos Pileckaitės 2025 m. birželio 20 d. nutarimo panaikinimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad savo skundą palaiko. Paaiškina, kad šiuo metu su R. Š. vyksta nemažai teisinių ginčų, tarp jų ir civilinis procesas. Civilinis procesas pareiškėjos supratimu vyksta dėl tėvo valdžios apribojimo. Vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, vaikas vaikšto pas psichiatrus yra drumsčiama vaiko ramybė ir vaikas tiesiog nenori bendrauti su tėvu. Konfliktiniai santykiai su R. Š. prasidėjo tada kai jis buvo išvarytas iš namų, o mergaitei buvo dveji metai. Kai jį pavyko išvaryti iš namų, jo apskritai nebuvo ilgą laiką gyvenime. Vėliau R. Š. nesugebėdamas susigrąžinti jos, pradėjo terorizuoti visą jos šeimą. Policija buvo kviečiama, nes buvo pastovus terorizavimas iš R. Š. pusės, gąsdinimas, šeimos skyrimas, savo galios demonstravimas. Vaikas per mėnesį laiko patyrė didžiulį stresą, nes policija buvo kviečiama penkis kartus. Policija buvo atvykusi vieną kartą, kitus kartus skambindavo. Policijos pareigūnai nurodė, kad buvo kviesti dėl smurto artimoje aplinkoje. Vaikas galėtų turėti nuostabią vaikystę, jei ne tie terorizavimai. Kodėl ankščiau, iki kol vaikui suėjo devyni metai, tokių skambučių nebuvo pareiškėja atsakyti negali. Pareiškėja pažymi, kad R. Š. ankščiau apskritai nenorėjo su vaiku bendrauti.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 493 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas kvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbą ir kitas specialiąsias tarnybas žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė, pasireiškianti tyčia ar neatsargumu, yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis – nesant asmens kaltės, negalima jo administracinė atsakomybė. Kaltės forma ir rūšis atskleidžiami ne tik išsiaiškinant, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. ANK 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Be kita asmenį pripažįstant kaltu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju teisena pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį R. Š. atžvilgiu buvo nepradėta nustačius, jog jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas įvertinęs skundžiamą nutarimą ir pareiškėjos skundo motyvus sprendžia, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį tenkinti skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog R. Š. į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) skambino 2024 m, gruodžio 31 d., 2025 m. sausio 7 d. ir 2025 m. sausio 9 d., kiti pareiškėjos skunde nurodyti skambučiai nėra analizuojami, nes jie nebuvo nagrinėti skundžiamu nutarimu. 2024 m. gruodžio 31 d. 16.06 val. R. Š. paskambinęs į BPC nurodė, kad pagal teismo nutartį buvusi žmona turėjo vaiką atiduoti pranešėjui, ji išsivedė vaiką, nevykdo teismo įpareigojimų, nuteikia vaiką prieš tėvą (b. l. 44). Reaguojant į iškvietimą į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie užpildė informaciją apie patikrinimą nurodant, kad 2024 m. gruodžio 31 d. 17.40 val. atvykus nurodytu adresu, lauke juos pasitiko pranešėjas R. Š., kuris paaiškino, kad teismo nutartimi, jam priklauso 3 valandos, tai yra nuo 16 val. iki 19 val. būti su dukra B. Š., tačiau jos mama, buvusi jo sugyventinė – E. K., galimai daro įtaką, kad dukra nenorėtų eiti į susitikimą. Nuėjus iki E. K. gyvenamosios vietos, pabendravus su moterimi, kuri teigė, kad nedraudžia dukrai bendrauti su tėvu, dukra pati nenori jokio bendravimo su tėčiu. Prie motinos buvo ir minėta dukra, kuri teigė, kad nenori būti su tėčiu, tačiau jokios rimtos priežasties dėl ko nenori būti, nepasakė. Abu tėvai buvo informuoti, kad turi vykdyti teismo nutartį ir visais įmanomais būdais skatinti vaiką bendrauti su abiem tėvais, tačiau E. K. įvykio vietoje to nedarė, teigė, jog vaiko nelaiko, tačiau jo ir neskatina eiti leisti laiką su tėčiu. Kadangi tėvams neišėjo susitarti patiems, o vaikas atsisakė eiti į susitikimą su tėčiu, apie įvykį buvo informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (b. l. 44). Taip pat R. Š. į BPC skambino 2025 m. sausio 9 d. 16.16 val. nurodydamas, jog buvusi žmona neleidžia pasimatyti su 8 metų dukra. Nesilaiko teismo nutarties (b. l. 47). Reaguojant į iškvietimą į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie užpildė informaciją apie patikrinimą nurodant, kad 2025 m. sausio 9 d. 17.13 val. atvykusius pareigūnus pasitiko R. Š., kuris paaiškino, kad pagal teismo nutartį jam galima matytis su dukra 3 valandas, tai yra nuo 16 val. iki 19 val. Įvertinus, kad toks kvietimas ne pirmas, buvo susisiekta su E. K., kuri paaiškino, kad ji šiuo metu namuose, tačiau dukros namuose nėra, ji yra pas psichologus. Taip pat nurodė, kad dukrai nedraudžia matytis su tėvu ir teismo nutarčių nepažeidinėja. R. Š. nurodė, jog jau ryte buvo nuvykęs į vaiko teisių tarnybą ir policijos pareigūnus jam pataria kviesti jo advokatas (b. l. 47). Taip pat R. Š. į BPC skambino 2025 m. sausio 25 d. 10.12 val. nurodydamas, jog buvusi žmona neduoda vaiko savaitgaliui, nors pagal teismo nutartį šiandieną turi duoti (b. l. 50). Reaguojant į iškvietimą į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie užpildė informaciją apie patikrinimą nurodant, kad 2025 m. sausio 25 d. 11.20 val. nuvykus į nurodytą vietą pasitiko R. Š., kuris paaiškino, kad šiandien atvyko pas buvusią sužadėtinę E. K., pasiimti jų bendro vaiko, nes jam pagal teismo nutartį yra numatytas susitikimas su dukra savaitgaliui. R. Š. teigė, kad E. K. nesilaiko teismo nutarties ir neduoda vaiko savaitgaliui. Aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad E. K. leido tėvui susitikti su tėvu, tačiau pats vaikas nenorėjo. R. Š. nurodė, kad taip įvyksta, kadangi E. K. vaiką nuteikinėja prieš jį, kad vaikas nenorėtų su juo leisti laiko. Susisiekus su E. K. telefonu, ši patvirtino, kad vaikas šiandieną buvo susitikęs su tėvu, tačiau vaikas su juo nenorėjo būti, tai kaip galėjo daigiau elgtis, kad ne vaiką pasiimti atgal į namus, E. K. nurodė, jog vykdo teismo nutartį ir nieko nepažeidžia, nieko negali padaryti, kad vaikas nenori būti, su vaiku nieko padaryti negali, tai ne jos pasirinkimas, o vaiko stresuoti neketina. R. Š. paaiškinta, jog šioje situacijoje E. K. nieko nepažeidžia. Dėl susiklosčiusios situacijos patarta konsultuotis su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (b. l. 50).

Teismas įvertinęs aukščiau aptartas R. Š. skambučių į BPC aplinkybes bei jo paaiškinimus teismo posėdžio metu, apie tai, kad patarimą, dėl teismo nutarties, kuria jam nustatyta bendravimo su dukra tvarka, nevykdymą pranešti BPC, davė jo advokatas bei antstolė vykdanti teismo nutartį, sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog R. Š. tyčia skambino į BPC, žinodamas, jog pagalba jam nereikalinga. Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeris 112 – bendras telefono ryšio numeris, skirtas pranešti apie teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir išsikviesti pagalbos tarnyboms: policijai, priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, greitajai medicinos pagalbai ar aplinkosaugai. Nagrinėjamu atveju R. Š., vertindamas situacijas, kuomet jam nepavykdavo susitikimai su dukra, kurie pagal 2024 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos teismo nutartį buvo numatyti, kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, taip siekdamas užtikrinti savo, vertinamai, pažeistas teises, o tokį R. Š. elgesį, vertinti kaip tyčinį veikimą, siekiant trukdyti tarnybų darbą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Sutiktina, jog R. Š. problemos, susijusios su jo tarpusavio santykiais su dukra bei dukros motina, sprendimo būdas nėra tinkamai racionaliai pasirinktas, tai yra problemai spręsti yra priimtini civilinio proceso tvarka reglamentuoti būdai, tačiau jo kreipimasis į BPC negali būti vertinamas tyčiniu ar nepagrįstu, juo labiau, kad visais atvejais iš atvykusių pareigūnų ataskaitų nustatyta, jog susitikimai tarp R. Š. ir jo dukros, kvietimo laikotarpiais, nebuvo įvykę, nors turėjo vykti. Be kita ko, skambučių į BPC metu R. Š. visais atvejais aiškiai nurodydavo situaciją dėl ko skambina pagalbos numeriu, o tai, kaip BPC vertino ar kvalifikavo tokius skambučius, nuo pačio R. Š. nepriklausė, tačiau jokia prasme jo pranešimai nebuvo susiję su melaginga informacija apie smurtą šeimoje, kaip tai nurodė pareiškėja E. K.. Tokiu būdu spręstina, jog R. Š. objektyviai vertino, kad jo teisės, susijusios su teismo sprendimu, yra pažeidžiamos, dėl ko kreipėsi pagalbos į BPC, tikėdamasis, jog tokiu būdu bus užtikrintas jo bendravimas su dukra, o įvertinus visa tai, jo veiksmuose nėra nustatyta tyčia trukdyti pagalbos tarnybų darbą, kas ir nesudaro pagrindo atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti.

Vien tai, kad pareiškėja E. K., savo skundu bei paaiškinimais teismo posėdžio metu, kitaip vertina susiklosčiusią situaciją nei tai skundžiamu nutarimu įvertino Institucija ir šia nutartimi teismas, nesudaro pagrindo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, kai tam nėra teisėto pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Institucija pagrįstai priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, kadangi R. Š. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjos E. K. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.