- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-2137-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- K. P.
- Ieškovas
- M. P.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. N2-32738-726/2014 pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui K. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovė M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1) Santuoką, įregistruotą 2008-07-01 Vilniaus Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp M. P. ir K. P., nutraukti dėl atsakovo kaltės;
2) Nenustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti;
3) Priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui L. P. išlaikymą, mokant kas mėnesį po 500 Lt
nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir paskiriant vaiko lėšų tvarkytoją uzufrukto teise vaiko motiną M. P.;
4) Nustatyti nepilnamečio vaiko L. P. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo kartu su M.
P.;
5) Nustatyti tėvo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku L. P.:
- tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su vaiku L. P. kas antrą savaitgalį (vaiko mamos darbo metu pagal grafiką) nuo penktadienio 16 val. ir pristatyti į mamos ir vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 21 val.;
- tėvas turi teisę netrukdomai praleisti su vaiku L. P. nepertraukiamas 7 dienų atostogas per vienerius metus, prieš dvi dienas raštu tai suderinus su ieškove;
- nustatyti šių švenčių dienų netrukdomą bendravimą su vaiku L. P.: vaiko gimimo dienos: 2014 m. - su mama, 2015 m. - su tėvu ir t.t.; Kalėdų 1 diena: 2014 m. - su mama, 2015 m. - su tėvu ir t.t.; Naujieji metai (išvakarės): 2014 m. - su mama, 2015 m. - su tėvu ir t.t.; Velykų 1 diena: 2014 m. - su mama, 2015 m. - su tėvu ir t.t.;
6) Palikti ieškovei M. P. ikisantuokinę pavardę –„ S.“;
7) Taikyti laikiną nepilnamečio vaiko L. P. gyvenamąją vietą kartu su ieškove ir bendravimo tvarką, nustatant, kad tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su vaiku L. P. kas antrą savaitgalį (vaiko mamos darbo metu pagal grafiką) nuo penktadienio 16 val. ir pristatyti į mamos ir vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 21 val.; tėvas turi teisę netrukdomai praleisti su vaiku L. P. nepertraukiamas 7 dienų atostogas per vienerius metus, prieš dvi dienas raštu tai suderinus su ieškove; nustatyti šių švenčių dienų netrukdomą bendravimą su vaiku L. P.: vaiko gimimo dienos: 2014 m. - su mama, 2015 m. - su tėvu ir t.t.; Kalėdų 1 diena: 2014 m. - su mama, 2015 m. - su tėvu ir t.t.; Naujieji metai (išvakarės): 2014 m. - su mama, 2015 m. - su tėvu ir t.t.; Velykų 1 diena: 2014 m. - su mama, 2015 m. - su tėvu ir t.t., kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje bei priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui L. P. išlaikymą, mokant kas mėnesį po 500 Lt, kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, pavedant šiomis lėšomis disponuoti vaiko motinai - ieškovei. Nurodė, kad, gyvenant santuokoje, tarpusavio nesutarimų dėl bendro gyvenimo metu kylančių problemų ir jų sprendimo būdų, bendro ūkio vedimo, nebuvo iki atsakovas vykdė savo, kaip sutuoktinio pareigas, t.y. buvo lojalus, morališkai ir materialiai prisidėjo vedant bendrą ūkį, rūpinosi šeima. Po kelių metų dėl nuolatinių atsakovo isterijos priepuolių šeimoje nuolat kildavo konfliktai. Atsakovas turėjo potraukį azartiniams žaidimams, todėl šeimoje buvo nuolat sunki finansinė situacija. K. P. nuo 2014 metų sausio mėnesio visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo bei jo ugdymo išlaidų, todėl vaiko išlaikymo pareiga teko išimtinai ieškovei. Dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo ieškovė pažymėjo, jog nuo 2014 metų sausio mėnesio atsakovas išsikraustė iš nuolatinės šeimos gyvenamosios vietos. Šalys susitarė, kad nepilnametis sūnus lieka gyventi su ieškove, kadangi vaikas turi tinkamas ir saugias aplinkos sąlygas, lanko šalia esantį darželį. Šalių tarpusavio susitarimu ieškovei išvykus į kelionę laikotarpiu 2014 m. liepos mėn. 15 d. – 19 d., atsakovas įsipareigojo prižiūrėti nepilnametį sūnų, tačiau jai grįžus iš kelionės, nuo 2014-07-20 atsakovas atsisako grąžinti sūnų bei apriboja nepilnamečio sūnaus teisę nekliudomai bendrauti su ieškove. Toks atsakovo elgesys daro neigiamą įtaką vaiko emocinei būsenai, jo psichinei raidai, kadangi vaikas nežino, kada jis matys mamą, kada galės su ja bendrauti (LR CK 3.49 str., 2 d., 3.59 str., 3.60 str., 3.62 str., LR CPK 381 str., 382 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-29 nutartimi nutarė patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies; nustatyti nepilnamečio sūnaus L. P., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su motina M. P. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; priteisti iš atsakovo K. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-07-24) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai M. P.; priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti laikiną atsakovo K. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su vaiku L. P., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį (vaiko motinos darbo metu pagal grafiką) nuo penktadienio 16 val. ir pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val.; likusioje dalyje ieškovės prašymo netenkinti. Teismas nurodė, kad CPK 3.65 str. 1 d. numato, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Teismo teisė nutartimi įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą, kol bus išnagrinėta byla, numatyta ir CK 3.196 straipsnio 2 dalyje. LR CK nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų L. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2014 metų sausio mėnesio nebeteikia finansinės paramos vaikui, neprisideda prie vaiko ugdymo išlaidų, todėl sūnaus išlaikymo pareiga tenka išimtinai vienai ieškovei. Teismas pažymėjo, kad vaiko poreikių patenkinimui būtinas pastovus ir jo poreikius atitinkantis, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, todėl siekiant užtikrinti, kad bylos šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui būtų pastoviai iš atsakovo teikiamas išlaikymas, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo K. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. P. (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.) iki bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d. ir CK 3.196 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių (4 metai), į tai, kad ieškovė turi vidutines galimybes teikti išlaikymą vaikui, nutarė, jog tikslinga priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.192 str.). CPK 3.65 str. 1 d. numato, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių – laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.). Teismas, įvertinęs ieškovės teiginius bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, jog tokio amžiaus vaikui būtina nuolatinė motinos priežiūra ir jos pagalba. Atsakovui išsikrausčius iš nuolatinės šeimos gyvenamosios vietos, vaikas liko gyveno kartu su motina (ieškove) jam įprastoje aplinkoje. Teismo vertinimu, atsakovo vienašališki veiksmai, vaiką paimant nuolatinai gyventi pas save, gali sukelti vaikui stresą, todėl teismas, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgdamas į vaiko amžių, bei siekdamas išimtinai užtikrinti vaiko interesus, nutarė, kad yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti ir nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Pagal CK 3.170 straipsnį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Siekdamas užtikrinti atsakovo pastovų bendravimą su nepilnamečiu sūnumi, teismas konstatavo, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarką pagal ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į nedidelį vaiko amžių ir siekiant, kad nebūtų sutrikdytas mažamečio vaiko poilsio režimas, nepilnametis vaikas po susitikimo su atsakovu grąžintinas į jo gyvenamąją vietą ieškovei iki 19.00 val. Tokia tvarka sudarys laikiną galimybę bendrauti atsakovui su nepilnamečiu vaiku ir palaikyti su juo artimus ryšius iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Tėvo bendravimo su sūnumi laikinos tvarkos nustatymas yra tik preliminari priemonė, kuria nėra išsprendžiama byla iš esmės. Iškilus būtinumui, bendravimo tvarka gali būti tikslinama vienos iš šalių prašymu. Šalims nėra numatyto draudimo geranoriškai susitarti ir dėl tėvo ir sūnaus dažnesnės bendravimo tvarkos (LR CPK 144 str. -147 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas K. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-29 nutartį dalyje:
- dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, nustatant vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą kartu su motina M. P., ir priimti naują sprendimą – ieškovės prašymą šioje dalyje atmesti;
- dėl atsakovo minimalaus bendravimo su vaiku nustatymo ir priimti naują sprendimą - ieškovės prašymą šioje dalyje - nustatyti atsakovo su vaiku bendravimo tvarką - atmesti. Byloje nėra duomenų, kad vaikas buvo priverstinai laikomas pas tėvą ar kad vaiko buvimas pas atsakovą prieštarautų vaiko interesams ir būtų pagrindas laikinai pakeisti jo gyvenamąją vietą, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas vadovavosi išskirtinai ieškovės teiginiais, kuriuose yra prieštaravimų, nes ji, teigdama, jog tėvas draudžia vaikui bendrauti su motina, prašo nustatyti minimalią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką. Teismas vadovavosi ne prioritetiniais vaiko interesais, bet gynė ieškovės įvaizdį kitų akyse. Atsakovas pažymėjo, kad laikinoji apsaugos priemonė yra analogiška ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nors šis klausimas turėtų būti sprendžiamas, ieškinį išnagrinėjus iš esmės. Teismas, nenustatęs realios grėsmės vaiko turtiniams ir neturtiniams interesams sprendimu pakeitė šalių susiklosčiusią stabilią padėtį bei pakeitė sutartą šalių ir vaiko padėtį, nors spręsdamas atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką laikinosiomis apsaugos priemonės turėjo užtikrinti atsakovui nuolatinį maksimalų bendravimą (LR CK 3.3 str., 3.165 str. 1 d., 3.170 str.).
Atsiliepimas
Ieškovė M. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad tarp šalių egzistuoja ginčas dėl nepilnamečio vaiko L. gyvenamosios vietos nustatymo. Šalys buvo susitarusios, jog atsakovas rūpinsis vaiku, kol ieškovė 2014 m. liepos 15 d. - 19 d. bus išvykusi, tačiau ieškovei grįžus iš kelionės, atsakovas atsisakė grąžinti vaiką motinai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertindamas aplinkybes, kurios yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šeimos bylose taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir šių priemonių taikymo pagrindus numato CK 3.65 str. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės.
Šiuo atveju ieškovė yra pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo bei prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko L. P. gyvenamąją vietą kartu su ieškove bei bendravimo tvarką, nustatant, kad tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti (pasiimti) su vaiku L. P. kas antrą savaitgalį (vaiko mamos darbo metu pagal grafiką) nuo penktadienio 16 val. ir pristatyti į mamos ir vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 21 val.; tėvas turi teisę netrukdomai praleisti su vaiku L. P. nepertraukiamas 7 dienų atostogas per vienerius metus, prieš dvi dienas raštu tai suderinus su ieškove; nustatyti šių švenčių dienų netrukdomą bendravimą su vaiku L. P.: vaiko gimimo dienos: 2014 m. - su mama, 2015 m. - su tėvu ir t.t.; Kalėdų 1 diena: 2014 m. - su mama, 2015 m. - su tėvu ir t.t.; 3. Naujieji metai (išvakarės): 2014 m. - su mama, 2015 m. - su tėvu ir t.t.; Velykų 1 diena: 2014 m. - su mama, 2015 m. - su tėvu ir t.t.
Teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, jog laikinoji apsaugos priemonė yra analogiška ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas ieškinį išnagrinėjus iš esmės. Įstatymų leidėjas yra numatęs, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų - nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p.).
Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nustatant nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su motina ir laikino išlaikymo vaikui iš tėvo priteisimas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės ieškovės naudai, nes laikina vaiko bendravimo su tėvu tvarka ir laikino išlaikymo vaikui priteisimas tik užtikrina nepilnamečio vaiko interesus ir minimalius poreikius bendrauti su tėvu iki teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje.
Apeliantas teigia, jog teismas vadovavosi ne prioritetiniais vaiko interesais, bet gynė ieškovės įvaizdį kitų akyse. Išaiškintina, jog teismai vykdo teisingumą, o ne kuria šalių įvaizdį.
LR Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).
Atsakovas teigia, jog teismas nustatė minimalią bendravimo tvarką, vadovaudamasis išskirtinai ieškovės teiginiais. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nutarė nustatyti laikiną atsakovo K. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su vaiku L. P., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį (vaiko motinos darbo metu pagal grafiką) nuo penktadienio 16 val. ir pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val. Bylos duomenimis šalių sūnus L., gim. (duomenys neskelbtini), lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą, jam yra būtinas pastovus režimas bei psichologinis stabilumas, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka šioje bylos nagrinėjimo stadijoje užtikrina vaiko geriausius interesus.
Aplinkybė, kad vaiko buvimas pas tėvą neprieštarauja vaiko interesams, nesudaro pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokio amžiaus vaikui būtina nuolatinė motinos priežiūra ir jos kasdieninis rūpestis ir pagalba. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui išsikrausčius iš nuolatinės šeimos gyvenamosios vietos, vaikas liko gyveno kartu su motina (ieškove) jam įprastoje aplinkoje (b.l. 45-50), tuo tarpu vienašališki veiksmai, vaiką paimant nuolatinai gyventi pas tėvą, gali sukelti mažamečiam vaikui neigiamus išgyvenimus bei stresą.
Aplinkybę, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, patvirtina ieškinio reikalavimai bei atsakovo procesiniai veiksmai, teikiant atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, todėl atmestinas apelianto argumentas, jog teismas, nenustatęs realios grėsmės vaiko turtiniams ir neturtiniams interesams, nutartimi pakeitė šalių susiklosčiusią stabilią padėtį bei pakeitė sutartą šalių ir vaiko padėtį.
Tai, kad byloje teismo nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neužkerta kelio šalims abipusių nuolaidų būdu atkurti teisinę taiką dėl klausimų, susijusių su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, siekiant užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią nepilnamečio vaiko raidą, pirmenybę teikiant prioritetiniams vaiko interesams, o ne šalių tarpusavio konfliktams.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes šios priemonės tik užtikrina nepilnamečio vaiko interesus ir jį apsaugo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertins vaiko gyvenamosios vietos bei vieno iš tėvų bendravimo tvarką, užtikrindamas geriausius vaiko interesus. Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų ir apeliacinės instancijos teismui pateiktų nuotraukų (b.l. 5-8), kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams ir nėra pažeisti nepilnamečio vaiko prioritetiniai interesai bei atsakovo teisės, ekonomiškumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CK 1.5 str., 3.65 str. 2 d. 2 p., 4 p.; LR CPK 144 str. – 148 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį nepakeistą.