Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2015-08-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-21-231/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-08-13
Bylos Nr.
1-21-231/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlava Malinovska
Nukentėjusysis
A. V.
Kaltinamasis
M. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-21-231/2015m.Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00024-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.; 2.3.6. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 13 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Agnei Andriulionienei, Jolitai Mastebrockienei, Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei, Jūratei Žvironienei,nukentėjusiajam A. V.,jo atstovui advokatui R. K.,kaltinamajam M. Č.,gynėjui advokatui Mariui Monkevičiui,vertėjai Tatjanai Zmejevskienei,ekspertui Antanui Bečeliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Č., a.k(duomenys neskelbtini) gim. Elektrėnų savivaldybėje, lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, turintis vieną nepilnametį vaiką, dirbantis D. D. įmonėje, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), , deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

-2011-12-16 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 259 str. 1d., ir nubaustas 60 MGL (7800 Lt) bauda, į bausmės laiką įskaityta, remiantis LR BK 66 laikotarpis nuo 2009-05-08 iki 2009-08-07, kai M. Č. buvo sulaikytas ir suimtas, prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad M. Č. bausmę atliko,

-2012-10-12 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 286 str. ir nuteistas 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, bausmės neatlikęs, baudos nesumokėta dalis yra 3064,23 Lt, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. Č. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2010 m. sausio 1 d. apie 19,00 val. atėjo į (duomenys neskelbtini), esančią pirtį, kuri nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajam A. V., ir atsisėdo už stalo, paprašytas išeiti, jis atsistojo ir sėdinčiam ant kėdės A. V. tyčia sudavė vieną smūgį į veido sritį, nuo smūgio A. V. griuvo ir viršugalviu trenkėsi į židinio metalines dureles, tuo padarydamas A. V. muštinę galvos žaizdą, galvos smegenų sukrėtimą, lūpos muštinę žaizdą, dešinės pusės viršutinio žandikaulio srities sumušimą dantų projekcijoje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes gydymas užtruko ilgiau 10 dienų laikotarpiui.

K. M. Č. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad pažįsta nukentėjusiojo sūnų G. V., kuris gyvena Vokietijoje, atvykęs į Lietuvą G. per Naujuosius matus 2010-01-01 jam skambino ir pasiūlė ateiti į tėvų pirtį (duomenys neskelbtini). Jam atvykus apie 18 val. pas V., pirtyje buvę A. V., V. su vyru, G. žmona O., T. V.. Nurodė, kad jis ir A. V. ėję į pirtį, visi gėrę alkoholį, visi buvę draugiški ir nekonfliktavę, kalbėjosi tarpusavyje, nebuvę juo nepatenkintųjų ir nesiūlę jam išeiti. Po poros valandų jis, G. su žmona O. nutarė važiuoti į diskoteką, o nuėjus jiems ruoštis, jis su A. V. liko pirtyje. Neužilgo kiek pabuvęs, jis nusprendė išeiti, ant laiptų dar sutikęs T. V., su ja atsisveikinęs Parodė, kad išvažiavo į diskoteką vienas, nes manęs, jog G. su žmona prisijungs patys. Parodė, kad A. V. pirtyje nesudavė, ir nematė, kad A. V. būtų griuvęs bei prasiskėlęs galvą. Neigia, kad T. V. ant laiptų grasinęs, o žodžių, kad vieną užmušiau ir dar kitą užmušiu, nesakęs.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis M. Č. kaltės nepripažino, jo kaltė pilnai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo paauglystės, jokių santykių nepalaikąs ir buvęs prieš, kad lankytųsi šeimoje, nors M. Č. ir bendravęs su jo sūnumi. 2010-01-01 savo namuose šventęs Naujuosius Metus, buvo atvažiavęs sūnus su šeima ir svečiai iš Vokietijos. Į kieme esančią pirtį užėjęs M. Č.. Jis M. Č. pasakęs išeiti, netrukdyti jiems, kad jis nepageidautinas ir nuolat kartodamas prašė M. Č. išeiti. Pirtyje likus V., O., M. Č. ir jam, nes kiti išėjo persirengti, M. Č. atsistojęs per stalą trenkė iš karto jam į veidą iš dešinės pusės, nuo ko jis nugriuvęs ir atsitrenkęs į židinio dureles, perskėlęs galvą. O. nubėgusi kviesti žmoną, o prie jo gulinčio kurį laiką stovėjęs M. Č., o paskui išėjęs, sutikęs jo žmoną dar jai pagrasinęs, jog vieną užmušęs, užmuš ir ją. Nurodė, kad atsigavęs Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, kurioje pragulėjęs iki sausio 6 dienos, kadangi jam buvo stipriai sumušta galva, vėliau gydėsi namuose. Nurodė, kad grįžęs iš ligoninės jis kreipėsi į odontologijos kabinetą UAB „Vitatela“, nes po smūgio į veidą jautė skausmą žandikaulio srityje, kadangi jam buvo pastatytas protezas. Nurodė, kad jam padaryta turtinę žalą, kurią sudaro: 1670 Lt dantų gydymo ir protezavimo išlaidos, 600 Lt su gydymu susijusios transporto išlaidos. Tuo metu pagrindinė darbinė veikla buvusi žemės ūkyje, tačiau nuo 2010-01-01 patirtų sveikatos sutrikimų, 2010-2012 metais dėl blogos savijautos visų žemės ūkio darbų negalėjęs atlikti, negalėjo dirbti su traktoriumi, kombainu. Žemės plotai buvo dirbami ir deklaruojami, tačiau dėl jo sveikatos būsenos, tinkamai nebuvo prižiūrėti, todėl atitinkamai buvo sumažėjęs derlius, dėl ko negautos pajamos su žemės ūkio veikla sudarė 60527 Lt, tačiau atsižvelgęs ir į M. Č., kaip jauno žmogaus, padėtį (augina vaiką, statosi namą), prašo priteisti pusę nurodytos sumos, t. y. 30263 Lt negautų pajamų.

Nurodė, kad dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, streso, psichikos sutrikimo, bendro negalavimo, jam padaryta 30000 |Lt neturtinė žala, nes ir dabartinė jo savijauta yra prasta.

Liudytoja T. V. parodė, kad ji pažįsta M. Č., kaip jos buvusios bendradarbės sūnų, jo netoleruoja. Nurodė, kad per Naujųjų metų šventę 2010-01-01 savo namuose (duomenys neskelbtini) kūreno pirtį, buvo jų sūnus su žmona, jos sesuo su vyru, ji ir jos vyras A. V., visi maudėsi pirtyje, bendravo. Vakare atėjęs M. Č. buvo mandagus, atsinešė alkoholio, visi sėdėjo prie stalo pirtyje, bendravo, M. Č. pasakojo apie naujų metų sutiktuves, kalbėjęs telefonu. Tada marti su seserimi ir vyru nusprendė eiti į pirtį, o priešpirtyje likę salėje sūnus G., D. ir M. Č.. Tuo metu ji išėjo į namus, bet neužilgo, po 10-15 min., O. pasakė, kad M. Č. trenkęs jos vyrui, tada ji nuskubėjusi į pirtį, pamatė, kad jos vyras A. V. guli kraujo klane ant žemės, galva link durų, pribėgusi prie jo, suprato, kad jis be sąmonės, o prie jo stovėjęs M. Č., paklausus ką tu padarei, atsakęs, kad trenkė ir pašaipiai šypsojosi. Tada ji bijodama, kad gali kilti dar didesnės muštynės, jei pamatytų jos sūnus, pati prašiusi išeiti M. Č., jį palydėjusi, kai šis pasakęs, kad vieną sutvarkė, ar ji nori, kad ir ją sutvarkytų. M. Č. sėdo į automobilį ir išvažiavo, o ji nubėgusi atgal į pirtį, kvietė greitąją medicinos pagalbą, skambino sūnui L. Jos sutuoktinis buvo be sąmonės ir gulėjo prie durų, sutuoktinio galvoje buvo gili žaizda, o iš galvos bėgantį kraują rankšluosčiu užspaudė D. ir laikė iki atvažiuojant medicinos pagalbai. Greitosios automobiliu jos vyras buvo pristatytas į Elektrėnų ligoninę, o naktį buvo pervežtas į ligoninę Vilniuje. Vyrą išvežė be sąmonės; pati likusi ieškoti dokumentų ir atvykusi į ligoninę kiek vėliau, kur sužinojusi, jog vyras nutraukė felčerei grandinėlę, kurią ji parodė per stiklą ir už kurią vėliau sumokėjusi 500 Lt. Felčerė sakiusi, jog vyrui buvo šokas, tačiau nurodė, kad tai buvo jos kaltė, nes ji jo nepririšo. Liudytoja parodė, kad pirtyje alkoholio daug nebuvo, vyras nuo pat ryto kūreno pirtį, sūnus nešiojo vandenį, alkoholio jie nevartojo, nes visi ruošėsi kitą dieną išvykti į savo namus, A. buvo išgėręs gal pusę bokalo alaus. Nurodė, kad A. ūkininkauja, dirba nuosavą žemę, jų šeima gyvena iš žemės ūkio gaunamų pajamų.

Liudytojas L. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo mokyklos laikų, nukentėjusysis yra jo tėvas. Parodė, kad per naujuosius metus 2010-01-01 apie 19-20 val., skambino motina T. V. ir pasakiusi, kad M. Č. sumušė tėvą, prašė atvažiuoti, tada jis su A. S., E. ir N. K. nuvažiavo į jo tėvų pirtį, tačiau M. Č. tuo metu jau nebuvo, kai atėjo į pirtį, tai tėvas jau gulėjo ant greitosios medicinos pagalbos neštuvų, kurioje vietoje iki tol gulėjo tėvas, nematė. Nurodė, kad jis padėjo tėvą nešti į „greitosios“ automobilį, ligoninėje sužinoję, jog tėvo būklė sunki, jis buvo nuvežtas į Vilnių, kartu su juo važiavo ir motina, o jis grįžo su policininkais į namus, apžiūrėjo pirtį, kraujo dėmės matėsi tarp stalo ir židinio, galimai tėvas sėdėjo prie stalo priešais židinį.

Liudytojas G. M. teismui parodė, kad nukentėjusysis yra jo tėvas, o kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės. Nurodė, kad 2010 m., per naujuosius svečiavosi pas tėvus su žmona O., jos seserimi ir draugu, adresu (duomenys neskelbtini), maudėsi pirtyje, vėliau atėjo M. Č., visi buvo priepirtyje, sėdėjo už stalo, kur tėvas gėręs alų, o kiti stipresnius alkoholinius gėrimus; mano, jog moterys gėrė vyną. Po kurio laiko sugalvoję važiuoti į miestą, į barą, tada jis ir D. išėjo persirengti, o jam grįžus, M. Č. jau nebuvo, o tėvas gulėjęs be sąmonės kraujo klane. Kas įvyko, iškarto jam žmona neatsakiusi, buvo visi pasimetę, jis gerai neatsimena, rodos visi kvietė medicinos pagalbą kas turėjo telefonus. G. M. parodė, kad būdamas Lietuvoje su M. Č. bendravęs normaliai ir tėvai nieko nesakydavę dėl jų bendravimo. Tą dieną nebuvo nei susipykę, santykiai buvo geri. Nurodė, kad felčerei davė 200 Lt, kad geriau suteiktų pagalbą tėvui, o už suplėšytą grandinėlę felčerei sumokėj 500 Lt, iš viso davė felčerei 700 Lt.

Liudytoja O. M. parodė, kad nukentėjusysis yra vyro tėvas, o M. Č. pažįsta tik iš bendravimo Lietuvoje. Parodė, kad ji kartu su vyru G. buvo jo tėvų A. ir T. V. namuose (duomenys neskelbtini), nes atvyko iš užsienio švęsti Naujųjų Metų. Kartu atvyko jos sesuo V. B., D. G., A. M. ir sesers sūnus. Visi ėjo į pirtį, o šalia jos, priepirtyje, yra židinys, sauna, stalas. Iš pradžių buvę tik šeimos nariai, paskui atėjęs M. Č., kuris su savimi atsinešė degtinės. Bendravo jie lietuviškai, todėl ji nesupratusi apie ką. Nurodė, kad tą dieną ji su seserimi buvo gėrę šampano, o vyrai negėrė, kadangi ruošėsi sekančią dieną važiuoti namo į Vokietiją, į pirtį ėjo jau vakare, kai buvo tamsu, pirtyje buvęs alus, degtinė, gėrė alų. Nurodė, kad jos vyras pažįstamas su M. Č., nors į Lietuvą atvyksta retai, tačiau nieko neigiamo nėra minėjęs ar pasakojęs apie M. Č., be to jos sesuo anksčiau yra draugavusi su M. Č.. Parodė, kad vyrui ir D. nuėjus persirengti, pirtyje liko ji su seserimi bei A. V. ir M. Č., jie sėdėjo vienas priešais kitą: A. V. sėdėjo nugara į židinį apie 1 metrą atstumu nuo jo, židinys turėjo dureles su rankena, o M. Č. sėdėjo prie lango. O. M. parodė, kad ji niekur nebuvo išėjusi ir girdėjo, kaip dėdė A. prašė M. Č. išeiti, pirmiau sakė lietuviškai, po to rusiškai, konflikto tarp jų nebuvo, M. Č. tiesiog į tai nereagavęs. Nurodė, kad matė kaip M. kumščiu stipriai sudavė A., kuris nuo smūgio nukrito, ji labai išsigando ir nebėgusi kviesti vyrą, kad neįvyktų didesnės muštinės, iš paskos jai bėgo sesuo. Kai jos bėgo atgal, prasilenkė su M. Č., kuris jau kilo į viršų nuo pirties, o jos parbėgusios į pirtį, pamatė joje be sąmonės gulintį A. V., prie galvos buvo daug kraujo, todėl manė, jog jį užmušė, atbėgęs D. patikrino A. V. kvėpavimą, ir paprašė vandens bei rankšluosčių, tada laikė užspaudęs žaizdą galvoje, kol neatvažiavo „greitoji“, taip pat greitai atvyko ir sūnus L. su draugais, A. dar buvo ne sąmonės. O. M. dar patikslino, kad A. V. M. Č. buvo pasakęs, kad pasiimtų degtinę ir išeitų, konflikto lyg nebuvo, nors ji lietuviškai nelabai viską supranta.

Liudytojas E. J. teismui parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tiek, kiek susiję su darbu policijoje, nukentėjusįjį taip pat pažįsta. Tą dieną dirbo Elektrėnų PK budėtoju ir įvykį atsimena kaip neeilinį, kadangi nukentėjusysis apibūdintas kaip agresyvus, su juo nesusitvarkė greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Atvykus į (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis sėdėjo prie automobilio vairo, nesileido apžiūrimas, stipriai nukraujavęs, visas automobilis taip pat buvo kraujuotas, iš požymių matėsi, kad vyriškis būtų apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nesijautė alkoholio kvapo, vyriškis buvo palydėtas iki tvarstymo palatos. Pasak felčerės, nukentėjusysis neleido tvarstomas, stumdėsi, brovėsi prie vairuotojo, vairuotojas turėjo pasišalinti ir ištraukti raktelius. E. J. parodė, kad nukentėjusysis prašėsi parvežamas į namus, pasitraukė ant keleivio sėdynės.

Liudytojas K. Č. teismui parodė, kad kaltinamąjį, nukentėjusįjį pažįsta kaip Elektrėnų savivaldybės gyventojas. 2010-01-01 jis budėjo Elektrėnų PK ir vakare gavęs iš budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje incidento metu nukentėjo A. V.. Atvykus ligoninėje su nukentėjusiuoju nebendravo, kadangi su juo dirbo medikai, nurodė, kad po bendravimo su nukentėjusiojo sūnumi G. M. ir nukentėjusiojo žmona, sužinojęs, kad pas juos svečiavosi M. Č., įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjo A. V.. Tuo metu, kai įvyko konfliktas tarp Č. ir V., kiek žinoma, toje patalpoje nieko nebuvę, nematę pačio incidento. Po konflikto M. Č. pasišalinęs, tačiau buvo sulaikytas ir pristatytas į Elektrėnų PK, kadangi buvo įvykęs dar vienas konfliktas tarp jo ir kito asmens. M. Č. buvo neblaivus, tai tuo metu su juo ir nebuvo bendrauta, apklausa nebuvo vykdoma.

Liudytoja J. G. teismui parodė, kad dirba Elektrėnų greitosios pagalbos stotyje, vyko su vairuotoju A. V. pagal iškvietimą dėl galvos traumos. Pacientui buvo prakirsta galva, stipriai kraujavo, sklido alkoholio kvapas, bet buvo sąmoningas, nebuvo praradęs sąmonės. Atvykus į patalpą pacientas gulėjo ant grindų, o ant stalo buvo buteliai nuo alkoholio. Į automobilį giminaičių pagalba patalpintas neštuvais ne iš namo, bet iš priestato ar pirtelės. Medike dirbanti 25 metus, tačiau buvo pirmas toks pažeminimas kaip medikui, žmogus elgėsi neadekvačiai. Pacientas buvo agresyvus, nors jam buvo suteikta pagalba pagal visus pirmos pagalbos algoritmus. Pacientui suleisti vaistai nuo skausmo, sutvarstyta galva namuose, tačiau nežinoma, ar tai buvo susiję su galvos trauma, kadangi automobilyje važiuodamas pradėjo šėlioti; nudraskė tvarsčius. Buvusi išstumta iš automobilio, nes pacientas ėjo vairuoti mašiną, vairuotojui riktelėjusi, jog ištrauktų raktelius. Aš buvau sužalota - gavau į nosį, nuo suduoto smūgio bėgo kraujas; turėjusi visą naktį atidirbti, nes pasikeisti nebuvo su kuo. Mano visi drabužiai buvo kruvini, man nuplėšė grandinėlę, aš buvau šoke, kad gelbsti jam gyvenimą, o jis taip elgiasi. Pulteliu užrakinę mašiną, su policijos pagalba atgabenome į priėmimą.

Liudytojas D. G. teismui parodė, kad pažįsta A. V. ir kaltinamąjį, nes susipažino su jais pirtyje, o A. V. pažįsta iš anksčiau – buvusios draugės sesers uošvis. Atvažiavę į Lietuvą su nukentėjusiojo sūnumi, savo drauge V. B. ir vaikais, O. M. ir jos vyru. Pirtyje pas A. V. be buvusių kitokių gėrimų, gėrę alų, tada prisijungė M. Č., tuo metu su juo ir susipažino, kartu ėję į pirtį, alų gėrę, niekas nesipyko, A. V. neturėjo jokių pretenzijų M. Č.. Parodė, kad jam būnant viršuje, O. ar kažkas kitas pasakė, jog jie mušasi, tada jis nubėgo į apačią, pakeliui susitiko su M. Č., kuris kilo į viršų, o pirtyje pamatė, jog A. V. gulįs galva į židinio pusę be sąmonės, bėgo kraujas. Po galva jis padėjęs rankšluostį, kuris jau buvo visas kruvinas, matė kaip kažkas tinsta galvoje, tada jis iki medikų atvykimo laikęs ranką su rankšluosčiu po jo galva, žaizda buvusi viršugalvyje. Kai atvyko medikai, V. gulėjo be sąmonės.

Liudytojas A. V. teismui parodė, kad 2010 m. sausio mėnesį dirbęs greitosios medicinos pagalbos vairuotoju Elektrėnuose. Su felčere J. vyko iš Elektrėnų į Vievį, į nuosavo namo pirtį, kurios salėje buvo švenčiami Nauji Metai. Buvo matyti, kad sužeistas žmogus kraujavo, gaivinti jo nereikėjo. Pirtyje buvo švenčiama, jautėsi alkoholio kvapas, tačiau negalįs pasakyti, jog pacientas buvo apsvaigęs. Jam buvo sužeista galva, buvo sąmoningas, suteikta pagalba: kraujuojanti žaizda galvoje sutvarstyta, gabentas į ligoninę. Į automobilį nunešę ant neštuvų pagal taisyklės (jei kraujuoja, tai nunešama, kad nepasidarytų bloga). Važiavo tik felčerė, o pasiekus Elektrėnus ligonis pradėjo piktybiškai elgtis, rėkauti, liepė vežti atgal. Ką konkrečiai sakė, neprisimenąs, bet buvo šauksmų; veiksmo viduje nematęs. Prasidėjus triukšmui, sustojęs įsitikinti kas vyksta, tada felčerė išlipusi, nes buvo išsigandusi, o ligonis rėkė vežti atgal. Parodė, kad ligonis buvo atsikėlęs ir liepė vežti į namus, tada felčerė iškvietė policijos pareigūnus ir jiems atvykus, ligonis apsiramino ir kartu tęsė kelionę. Atsimena, jog reikalavęs grįžti atgal.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010-01-14 Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK gautas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. protokolas-pareiškimas apie tai, kad 2010-01-01 apie 19 val. jam priklausančioje pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis buvo sumuštas M. Č. ( t.1, b.l. 20).

Iš Viešosios įstaigos Elektrėnų greitosios medicinos pagalbos stoties informacinio pranešimo Nr. SR -10, matyti, kad VšĮ Elektrėnų greitosios medicinos pagalbos stotyje 2010 m. sausio 1d. 19 val. 53 min. buvo užregistruotas iškvietimas A. V. (t.1, b.l. 46,47)..

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. savo parodymus patvirtino ( t. 1, b.l. 33-37)..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. G 4341/10 (01) nurodyta, kad A. V. padaryta muštinė galvos žaizda, lūpos muštinė žaizda, dešinės pusės viršutinio žandikaulio srities sumušimas dantų projekcijoje. A. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo gydymas užtruko ilgiau 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 70-71).

Apklaustas teismo posėdyje specialistas Antanas Bečelis parodė, kad gavus papildomus dokumentus buvo pakeista išvada, jog tai nesunkus sveikatos sužalojimas. Antroji išvada nepaneigia pirmos; ji apima pirmą išvadą. Papildomai atsirado sužalojimai, kadangi nebuvo aprašyti sužalojimai lūpų srityje, o tik vienas sužalojimas, viršugalvyje. Viena išvada papildo kitą pateikus papildančius dokumentus. Sužalojimai lūpų srityje būdingi negriūnant, bet smūgio sudavimo metu. Parodė, kad sužalojimai atsitrenkiant į krosnį galėję atsirasti, o galvoje – viršugalvyje, tai žiūrint koks griuvimas, galėjo atsirasti ir griūvant. Daugiau būdingi smūgio sudavimui sužalojimai žandikaulio dalyje.

Iš nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo, fotonuotraukų matyti, jog A. V. parodė vietą, kur jis buvo, kai M. Č. sudavė jam smūgį į veidą (t.1, b.l.33-38).

Akistatos protokolu nustatyta, jog akistatos metu su įtariamuoju M. Č. nukentėjusysis A. V. patvirtino, kad M. Č. vieną kartą kumščiu sudavė A. V. į veidą (t.1, b,l, 112).

Iš dokumentų – greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr.23, 2010-01-01, kopijos matyti, kad 2010-01-01 19.53 val. kviesta medicinos pagalba į (duomenys neskelbtini), A. V., pagal kvietimo priežastį – sumušimą ir nurodant, jog skundžiasi kirsta, kraujuojančia galvos žaizda (susistumdžius giminaičiams ir krisdamas prakirto galvą), buvęs sąmoningas, orientuotas, kontaktiškas, jutimai nesutrikę; nurodytas girtumas (t.1, b.l. 47).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis M. Č. 2010 m. sausio 1 d. apie 19.00 val. tyčia kumščiu trenkė į veidą nukentėjusiajam A. V., dėl ko šis krisdamas sumušė ir prakirto galvą, tai yra kaltinamasis M. Č. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pripažįstama, kad M. Č. smurtas buvo tyčinis, nukreiptas tiesiogiai į nukentėjusįjį, ir nors jis gal nenorėjo tokių pasekmių, kai šis krisdamas susidaužtų galvą, ją prakirsdamas, vis gi Lietuvos baudžiamajame įstatyme nėra mišrios kaltės formos, ir teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu nukentėjusysis, be tiesioginių smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų (pavyzdžiui, krisdamas) ir dėl to yra sutrikdoma jo sveikata, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, atmeta kaltinamojo M. Č., parodymus apie tai, kad jis nesudavė nukentėjusiajam smūgio į veidą, kadangi šie parodymai paneigti nukentėjusiojo A. V., liudytojos O. M. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada. Vieni pagrindinių įrodymų, kuriais grindžiama M. Č. kaltė, yra tiesiogiai konfliktą mačiusių liudytojų, t. y. O. M. parodymai. Teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo netikėti liudytojos O. M. parodymais, jog ji matė smūgį A. V. į veidą, ši liudytoja asmeniškai mažai pažįsta M. Č. ir nenustatyta priežasčių, dėl kurių ji turėtų kaltinamąjį apkalbėti. Tuo labiau, jog tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojai patvirtino, kad po to, kai A. V. parkrito, tik kaltinamasis išėjo iš įvykio vietos, kai liudytoja O. M. pradėjo ieškoti pagalbos. Jeigu remtis kaltinamojo parodymais, kad M. Č. nesmurtavo prieš A. V., ir nematė kaip šis pargriuvo ant žemės, būtų nesuprantami ir logiškai nepaaiškinami liudytojos O. M. ir kitų liudytojų parodymai. Nebent reikėtų pripažinti, kad ši liudytoja (O. M.) turėjo nepaaiškinamą motyvą iš anksto apkalbėti M. Č. ir vėliau įtikinti A. V. melagingai liudyti, kad M. Č. smurtavo prieš jį.

Teismo ekspertas, surašęs specialisto išvadą A. V. dėl muštinės galvos žaizdos, lūpos muštinės žaizdos, dešinės pusės viršutinio žandikaulio srities sumušimo dantų projekcijoje nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Tai, kad A. V. 2010-01-02 buvo diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, galvos muštinė žaizda, patvirtina VGPUL ligos istorija Nr. 2010/44, kas remiantis 2003 m. gegužės 23 d. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, jog greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr.23, 2010-01-01 dienos įrašas yra rankraštinis įrašas, kuriame pažymėta, jog atvykus greitosios medicinos pagalbos felčerei ir apžiūrėjusiai pacientą, nurodyta, kad susistumdė su giminaičiu ir krisdamas prasikirto galvą. Ta pati informacija atspindėta ir liudytojų K. Č., J. G., A. V. parodymuose, jog vykdami į įvykio vietą jie žinoję, jog įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjo asmuo. Todėl M. Č. teiginiai, kad A. V. pirtyje nesudavė į veidą ir nematė, kad A. V. būtų griuvęs bei prasiskėlęs galvą, yra paneigti ir nepagrįsti. Taigi, yra įrodyta, kad kaltinamasis prieš nukentėjusį smurtavo ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir liudytojų parodymais.

Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti visi liudytojai (T. V., L. V., G. M., O. M., E. J., K. Č., J. G., D. G., A. V.), matę įvykį ar netrukus po to bendravę su nukentėjusiuoju (liudytojai O. M., D. G.), atlikti kiti veiksmai, leidę ištirti visas aplinkybes, turinčias reikšmės nusikalstamai veikai. Teismui nekelia abejonių, kad liudytoja O. M. matė konfliktą ir kaltinamojo smūgį nukentėjusiajam, nes buvusi pakankamai apšviestoje aplinkoje (juolab nenurodomas blogas matomumas kaip priežastis neįžvelgti), atstumas, kuriuos nurodė nukentėjusysis ir liudytojai (priešpirtyje esantis stalas) patvirtina buvus gerą matomumą. Atsižvelgiant į tai, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo trukęs neilgai ir dėl tuo metu buvusių asmenų kalbos nesupratimo tam tikrą laiką buvo neatpažintas (liudytojos O. M. parodymais nustatyta, kad A. V. ir M. Č. pokalbio nesupratusi tol, kol A. V. nepasakė prašymo išeiti rusiškai; ji su seserimi buvo išsigandusios M. Č. veiksmų – sudavimo į veidą ir bijojo dėl galimai didesnio konflikto). Todėl pripažįstama, kad M. Č. atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, sukeldamas jam sužalojimą, tarp veiksmų ir sužalojimo yra priežastinis ryšys, ir jis privalo atsakyti už padarytą veiką.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo M. Č. parodymus - kad A. V. jis nesudavė, nes jie nesipyko, santykiai buvo draugiški, o A. V. galėjo pats atsitrenkti į krosnelės pakurą - kaip norą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmeta, kaip prieštaraujančius nukentėjusiojo A. V., liudytojų O. M., G. M., T. V. parodymams.

LR BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbus priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 str. 1 d. įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.

Nagrinėjamoje byloje išanalizavus ir įvertinus įrodymus, nustatyta, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam A. V. kaltinamasis M. Č. padarė konflikto metu kumščiu sudavęs nukentėjusiajam į veidą. Būtent pagal nustatytas aplinkybes minėta kaltininko veika pripažintina nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi, nes kaltininko veika kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia nesunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui) tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas. Šiuo atveju, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip tyčinis sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad nors kaltinamasis nesiekė nukentėjusiajam padaryti konkretų sužalojimą, tačiau jis suprato, jog savo veiksmais (tyčia suduodamas į veidą nukentėjusiajam) gali šį sužaloti.

Taigi teismas konstatuoja, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. Č., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.).

K. M. Č. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra teistas, jo teistumas yra neišnykęs, jis yra baustas administracine tvarka, Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro stebimų ligonių grupei nepriklauso (b.l. 16, t. 2), todėl jam skiriamas laisvės atėmimas. Tačiau atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes , į tai, kad jis dirba, augina nepilnametį vaiką, teismas daro išvadą, kad M. Č. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam taikytinas LR BK 75 str. nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant jam įpareigojimą.

Baudžiamojoje byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos 568,27 EUR civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo A. V. gydymo išlaidų atlyginimo, tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis M. Č. tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. V., todėl privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas ir priteistina iš M. Č. 568,27 EUR Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 305 str. 5 d. ir CK 6.263, 6.290 str.).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

Nukentėjusysis A. V. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 35233 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog turtinę žalą sudaro pinigai, kuriuos jis išleido dantų gydymui ir protezavimui, turėjo su gydymu susijusių transporto išlaidų, mokėjo už advokato paslaugas, negavo dalies pajamų bei sumokėjo už padarytą turtinę žalą felčerei. Be to, dėl kaltinamojo veikos jis patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą, pažeminimą bei bendravimo galimybių sumažėjimą. Be to, patirti sužalojimai, išgyvenimai apribojo jo galimybes dirbti ūkio darbus. Dėl turtinės žalos. Remiantis LR CK 6.245 str., 6.246 str., civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Nustačius, kad kaltinamasis M. Č. neteisėtais veiksmais padarė žalą nukentėjusiajam A. V., šis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (LR CK 6.247 str.). Nukentėjusysis pateikė įrodymus dėl dantų gydymo ir protezavimo išlaidų 1670 Lt sumai, už advokato pagalbą 2000 Lt sumai, tačiau dėl kitų turėtų išlaidų nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Taip pat neįrodytas negautų pajamų dydis, nes vien aplinkybė, jog 2009 m. buvo gautos didesnės pajamos nei 2010 m. arba 2011 m. neįrodo, jog toks pajamų sumažėjimas buvo įtakotas nesunkaus sveikatos sutrikdymo (ūkis registruotas 2004 m., todėl vien 2009 m. gautos pajamos nelaikytinos gaunamų pajamų vidurkiu). Tačiau atsižvelgus į tai, jog nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl sužalojimo sukeltų pasekmių vyko į gydymo įstaigas (pateikti rašytiniai įrodymai už dantų gydymo ir protezavimo paslaugas), be to, pagal traumos pobūdį jam buvo apsunkintas galėjimas pačiam apsirūpinti, ta aplinkybė, kad juo rūpinosi šeimos nariai, patvirtinta ir teisme, nukentėjusiajam dėl traumos buvo reikalinga pagalba, manoma, jog A. V. neišvengiamai patyrė tam tikrus turtinius nuostolius, dėl amžiaus bei sveikatos problemų galėjo turėti transporto išlaidų, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo yra priteisiama 2370 Lt (686,40 EUR) turtinės žalos, t. y. 1670 Lt dantų gydymo ir protezavimo išlaidų, 200 Lt transporto išlaidų, 500 Lt už suplėšyto papuošalo atlyginimui. Dėl neturtinės žalos. Pagal BPK 109 str. nuostatas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertina teismas. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai, numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos tiek didesnės, tiek atskirais atvejais ir mažesnės pinigų sumos, tačiau ne tokios didelės, kaip prašo nukentėjusysis – 30000 Lt. Vienas pagrindinių kriterijų yra sveikatos sutrikdymo laikotarpis, nes sveikatos sutrikdymas, trukęs daugiau kaip dešimt dienų, vertinamas kaip nesunkus nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis tęsėsi. Nagrinėjamoje byloje šis laikas artimas minimaliam. Teismas, atsižvelgia į tai, jog sužalojimas sukėlė nepatogumus kasdieniniame ūkiškai gyvenančiam nukentėjusiajam, buvo nedarbingas, taip pat į tai, jog sužalojimą jis patyrė iš už jį jaunesnio (tinkančio į sūnus) ir stipresnio asmens. Pripažįstama, kad jis patyrė emocinius išgyvenimus, tam tikrus fizinius nepatogumus. Taigi, teismas atsižvelgdamas į pačio nusikaltimo pobūdį (nesunkus nusikaltimas), pavojingumo laipsnį (suduotas vienas smūgis), į kaltinamojo kaltės formą (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nukentėjusysis sužalojimą, dėl kurio sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, patyrė nukritęs po smūgio), motyvus (konfliktas tarp kaltinamojo (kaimynas) ir nukentėjusiojo, nukentėjusysis konflikte nebuvo pasyvi pusė), į kaltinamojo asmenybę (yra jauno amžiaus, dirbantis, turintis vaiką, nevedęs), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į suformuotą teismų praktiką (baudžiamosiose bylose dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų buvo priteisiama nuo 800 Lt (231,70 EUR) iki 10000 Lt (2896,20 EUR) neturtinės žalos) teismas mano, jog 1000 EUR dydžio piniginė neturtinės žalos yra pakankama kompensacija A. V. už prieš jį padarytą nusikalstamą veiką.

Didesnės kompensacijos priteisimas nebeatitiktų protingumo principų. Tuo labiau, jog nukentėjusiojo ieškinyje nurodomos aplinkybės dėl bendravimo galimybių sumažėjimo, pažeminimas yra deklaratyvios, šios aplinkybės teisiamojo posėdžio metu nebuvo įrodytos.

Dėl nukentėjusiojo išlaidų už advokato paslaugas priteisimo

Nukentėjusysis pateikė prašymą priteisti procese turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2000 Lt, t. y. 579,24 Eur) bei tai patvirtinančius dokumentus (teisinių paslaugų sutartis, pinigų priėmimo kvitai). Prašymas tenkintinas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 313 str. str., teismas

nusprendžia:

M. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant M. Č. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. Č. iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą, o įsiteisėjus nuosprendžiui, - panaikinti.

Priteisti iš M. Č. nusikaltimu padarytai 686,40 EUR turtinei žalai, 1000 EUR neturtinei žalai atlyginti ir 579,24 EUR už advokato dalyvavimą atstovaujant nukentėjusįjį, A. V..

Kitoje dalyje A. V. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. Č. 568,27 EUR už nukentėjusiojo A. V. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Česlava Malinovska