- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-16
- Bylos Nr.
- 2S-434-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01450-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- UAB „Houseline“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Gražina Žukauskienė Teisminio proceso Nr. 2-04-3-01450-2010-2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. kovo 16 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui UAB „Houseline“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusiu išmokų, delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas M. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Houseline“ 6 600 Lt su darbo santykiais susijusias išmokas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, t.y. areštuoti jam priklausančias pinigines lėšas, o jų nepakakus, atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nevykdo savo pareigų, numatytų darbo santykiuose, todėl kyla reali grėsmė, jog priėmus ieškovo reikalavimus tenkinantį teismo sprendimą, atsakovas gali jam priklausantį turtą ar pajamas nuslėpti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2010-07-30 nutartimi ieškovo M. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad pagal įstatymą teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Konstatavo, kad duomenų apie tai, jog atsakovas slapstytųsi, bandytų sunaikinti, realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims savo turtą, siekdamas išvengti skolos apmokėjimo, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo finansinė padėtis būtų itin sudėtinga. Nesant aukščiau nurodytų duomenų, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti pagrįstą išvadą, jog prašoma priteisti bendra reikalavimų suma yra pakankamai didelė ir reikšminga atsakovui – veikiančiam juridiniam asmeniui, kad priėmus teismo sprendimą ir jam įsiteisėjus, bendros reikalavimų sumos išieškojimas galėtų ženkliai pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Ieškovas M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010-07-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuoti 6 600 Lt sumai atsakovui UAB „Houseline“ priklausančias pinigines lėšas, nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims. Nurodo, kad skundžiamos nutarties motyvas, jog ieškovas šiuo atveju privalo įrodyti sunkią/sudėtingą atsakovo finansinę padėtį yra nepagrįstas. Teikiamu prašymu ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštų reikalavimų ribose, todėl siekiant užtikrinti būsimą teismo sprendimą ieškinio tenkinimo atveju, jos privalėjo būti taikomos atsakovo atžvilgiu. Atsakovo finansinės padėties sunkumo buvimas galėtų būti tik papildomas motyvas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Esminis laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad ginčo šalių padėtis bylinėjimosi laikotarpiu išliktų tokia pati. Bylą nagrinėjantis teismas netenkinęs pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sudarė galimybę atsakovui išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, ieškinio tenkinimo atveju. O tokia tikybė išlieka atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas vengia įvykdyti savo įsipareigojimus ir neišmoka ieškovui jam priklausančio darbo užmokesčio jau daugiau kaip pusę metų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo turtinė padėtis taip pat gali keistis bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškovo prašymo tenkinimas padėtų užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skundžiamoje teismo nutartyje teismas nenurodė, kodėl ieškovo prašomos laikinosios priemonės gali pažeisti šalių interesų pusiausvyros principą. Jeigu atsakovas yra pelningai veikiantis juridinis asmuo, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galimam ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui, negalės pakenkti atsakovo veiklai. Tuo tarpu, jei atsakovas veikla vykdys nuostolingai, tokiu priemonių taikymas tik užtikrins galimo teismo sprendimo įvykdymą. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodoma aplinkybė, kad nėra duomenų apie tai, jog atsakovas slapstytųsi, bandytų sunaikinti, realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims savo turtą tačiau tokie teismo motyvai, nesudaro pagrindo atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priešingai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu, jam sudaromos galimybės imtis šių teismo nurodytų veiksmų bylos nagrinėjimo metu ir taip išvengti busimojo teismo sprendimo įvykdymo, ieškinio tenkinimo atveju. Šioje nutarties dalyje teismas visiškai neatsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas yra silpnesnioji šalis, teismas privalėjo įvertinti aplinkybes, ar darbuotojas realiai turi galimybę gauti duomenų apie savo darbdavio turimą turtą, darbdavio bandymus jį realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims (kaip nurodo teismas). Todėl teismo formalūs motyvai šioje dalyje pažeidžia ieškovo teisę į teisėtą, pagrįstą teismo nutartį, o tuo pačiu ir galimą ieškovo teisių užtikrinimą į būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, bei į ieškovo pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimo turinį, konstatuotina, kad teismas, manydamas, jog tokio prašymo tenkinimas turės įtakos atsakovo vykdomai veiklai, galėjo parinkti teismo manymu, mažiausiai juridinio asmens veiklą įtakojančią laikinąją apsaugos priemonę, o ne atmesti ieškovo prašymą visiškai, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010-07-30 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškovo turtinius interesus ir būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, t.y. jų taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus prašomų priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su laikinu turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu.
Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką didelė ieškinio suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti riziką, jog būsimo teismo sprendimas bus neįvykdytas. Nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, kad reikalavimo suma yra didelė: ieškinys pareikštas dėl 6 600 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir toks reikalavimas juridiniam asmeniui nelaikytinas reikšmingu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į nedidelę reikalavimo sumą, akivaizdu, jog vien dėl šios aplinkybės nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog atskirojo skundo argumentas, kad atsakovas nevykdo savo pareigų, numatytų darbo santykiuose, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog padidėja teismo sprendimo neįvykdymo rizika, t.y. teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.