Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Šioje byloje A. P. kaltinamas sukėlęs fizinį skausmą savo žmonai – J. P. dėl jos atžvilgiu kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu, atliktų tyčinių smurtinių veiksmų (BK 140 str. 2 d.). Pažymėtina, kad A. P. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo A. P. parodymai duoti teisme, nukentėjusiosios J. P. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, įvykio vietos, asmens apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis A. P. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis tyčia kakta vieną kartą sudavė J. P. į galvos sritį, tai yra į kairįjį antakį, du kartus pastūmė, dėl to ji veidą du kartus trenkėsi į durų staktą, kumščiu du kartus sudavė į krūtinės sritį, po to sugriebė už plaukų ir tempė, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Byloje esantys ir nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis inkriminuojamą veiką įvykdė veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra suvokė, kad atlikdamas smurtinius veiksmus (trenkdamas į galvos, krūtinės sritis, tempdamas už plaukų, stumdamas nukentėjusiąją) nukentėjusiosios atžvilgiu vykdo pavojingą baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, suvokė, kad tokiais veiksmais sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, ir nors konkrečių padarinių nekonkretizavimo, kaltinamasis norėjo bent minimaliai sukelti fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei J. P.. Taigi, tokiu būdu A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju A. P. įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusioji pretenzijų neturi kaltinamajam, teismo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji pateikė 2025 m. lapkričio 26 d. susitaikymo protokolą, kuriuo A. P. susitaikė su nukentėjusiąja J. P., kuri susitaikymo protokole prašo A. P. atleisti nuo atsakomybės, pastariesiems susitaikius. Kartu teismas pažymi, kad šioje byloje yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), yra laikomas neteistu (b. l. 128-130), baustas administracine tvarka (b. l. 124-127), dirbantis (b. l. 121), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog teismo vertinimu bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis A. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas A. P. ir J. P. susitaikius ir baudžiamoji byla A. P. atžvilgiu nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. P. įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką savo šeimos nario – sutuoktinės atžvilgiu, teismo vertinimu, A. P. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės būtina paskirti jam papildomą poveikio priemonę, darančią teigiamą įtaką jo elgesio korekcijai, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš 2025-11-26 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam A. P. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 100 Eur. Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo A. P. neišieškotina

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninis diskas, su garso ir vaizdo įrašais - pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, voke, 1 vnt., - paliktinas saugoti prie bylos.

Civilinių ieškinių nepareikšta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą A. P. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. P. palikti tas pačias – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir prie jo nesiartinti, bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš A. P. neišieškoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: skaitmeninį diską, 1 vnt., - palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti A. P., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalis jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. P., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.