Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

vertėjams Erikai Vencevičienei, Audronei Adomavičienei, Julijai Levandovskajai, Olgai Macijauskienei, Eglei Smailienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., 300 str. 2 d. ( 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija ), 235 str. 1 d., 233 str. 1 d., 189 str. 2 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. V., kurio atžvilgiu yra baudžiamoji byla nutraukta šiam mirus, siekdamas padėti tėvui A. V. apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 32,6 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, Riešės sen., Kalino k., žinodamas, kad jo senelis P. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis nevaldė žemės sklypo, esančio minėtoje vietovėje, 2005 m. birželio mėnesį Lenkijos Respublikoje įgijo, pargabeno į Lietuvą ir realizavo – perdavė tėvui A. V., A. ir P. V. naudai bei interesais suklastotą, tikrovės neatitinkančią 1939-06-15 notarinio akto kopiją bei 2007-01-25 teismo posėdžio metu Vilniaus rajono apylinkės teisme davė melagingus parodymus, jog jis, žinojo, kad S. P. turi 1939-06-15 sutarties originalą, tačiau šio dokumento originalo jam S. P. nesutiko perduoti, taip pat jog Z. P. yra turėjusi 1939-06-15 sutarties originalą.

Tęsiant nusikalstamą sumanymą neteisėtai, apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, A. V., veikdamas bendrininkų grupėje su P. V., iš pastarojo gautą, suklastotą, tikrovės neatitinkančią, 1939-06-15 notarinio akto kopiją panaudojo – 2005-07-28 pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, o 2006-06-23 pridėdamas prie pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui, esančiam Kalvarijų g. 28, Vilniuje, per atstovę – advokatę E. J., kuri nežinojo ir nesuvokė, kad pateikiamas dokumentas yra žinomai suklastotas.

Tokiu būdu, jis, žinodamas, kad senelis P. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise Vilniaus raj., Riešės sen., Kalino kaime nevaldė žemės sklypo, jis savo veiksmais – duodamas melagingus parodymus teisme bei disponuodamas suklastotu dokumentu, padėjo apgaule tėvui A. V. savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą. Remdamasis suklastotu dokumentu bei melagingais parodymais, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-02-12 sprendimu nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki nacionalizacijos P. V. valdė 32,6 ha žemės sklypą Kalino kaime, Riešės sen., Vilniaus rajone. Tokiu būdu, A. V. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę. Pasinaudodamas neteisėtai įgyta svetima turtine teise, A. V. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 2008-10-31 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-28668 buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 30,53 ha žemės, grąžinant natūra. To pasekoje, Vilniaus apskrities viršininko sprendimais buvo įregistruota A. V. nuosavybė į sekančius žemės sklypus: 0.67 ha žemės sklypas Nr. 4400-1845-9731; 0,17 ha žemės sklypas Nr. 4400-1783-0050; 0,95 ha žemės sklypas Nr. 4400-1782-9895; 0,21 ha žemės sklypas Nr. 4400-1782-9822; 0,19 ha žemės sklypas Nr. 4400-1782-9719; 8,78 ha žemės sklypas Nr. 4400-1782-9384; 3,4 ha žemės sklypas Nr. 4400-1782-9222; 9,31 ha žemės sklypas Nr. 4400-1782-9019; 0,08 ha žemės sklypas Nr. 4400-1782-8787; 2,3 ha žemės sklypas Nr. 4400-1782-8706; 3,62 ha žemės sklypas Nr. 4400-1782-8598; 0,76 ha žemės sklypas Nr. 4400-1782-8498, kurių bendra vidutinė rinkos vertė, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis buvo 14801392 Lt (keturiolika milijonų aštuoni šimtai vienas tūkstantis trys šimtai devyniasdešimt du litai).

Jis gi, veikdamas bendrininkų grupėje su A. V., kurio atžvilgiu yra baudžiamoji byla nutraukta šiam mirus, siekdamas padėti tėvui A. V. apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 32,6 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, Riešės sen., Kalino k., žinodamas, kad jo senelis P. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis nevaldė žemės sklypo, esančio minėtoje vietovėje, 2005 metų birželio mėn. Nuvyko į Lenkijos Respubliką ir iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto asmens įgijo A. ir P. V. naudai bei interesais suklastotą, tikrovės neatitinkančią, Lenkijos notarės E. P. patvirtintą, 1939-06-15 notarinio akto kopiją, kurią pargabeno į Lietuvą ir laikė iki to momento, kai Lietuvos Respublikoje, Vilniaus rajone, tiksliai nenustatytoje vietoje, realizavo – perdavė tėvui A. V., kad šis ją panaudotų Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje ir teisme, siekiant atkurti nuosavybės teisės į nekilnojamą turtą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, dėl ko buvo padaryta didelė žala.

Jis gi, veikdamas bendrininkų grupėje su A. V., kurio atžvilgiu yra baudžiamoji byla nutraukta šiam mirus, siekdamas padėti tėvui A. V. apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, žinodamas, kad jo senelis P. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis nevaldė žemės sklypo, esančio Vilniaus rajone, Riešės sen., Kalino kaime, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas padėti tėvui A. V. apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2007-01-25 Vilniaus rajono apylinkės teisme, esančiame Kalvarijų g. 28, Vilniuje, posėdžio metu būdamas liudytoju civilinėje byloje Nr. A2-328-723/2007, pasirašytinai prisiekęs LR CPK 192 str. Tvarka sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas ir nepakeisdamas, davė melagingus parodymus, jog jis, žinojo, kad S. P. turi 1939-06-15 sutarties originalą, tačiau šio dokumento originalo jam S. P. nesutiko perduoti, taip pat jog Z. P. yra turėjusi 1939-06-15 sutarties originalą.

Jis gi, 2009 m. spalio mėn. 15d., F. ir J. M. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog F. M. ir J. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustos kaip liudytojos ir davė parodymus, susijusius su sklypo, į kurį pretendavo A. V., ribų nustatymo akto surašymo aplinkybėmis, įkalbėdamas liudytojas, siekė jas paveikti, kad jos, kaip liudytojos, ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus, A. V. ir P. V. nuosavybės teisių atkūrimo klausimui palankius, kitokius, nei davė apklausos metu prokurorui, parodymus, nurodydamas pastarosioms, kad jos apklausiamos ateityje turi sakyti, kad sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktą pasirašė ne namie, o prie sklypo, kad jos su tėvu (A. V.) važiavo į vietą ir ten iš pakelės viską apžiūrėjo, jog duodamos parodymus prokurorui pamiršo nurodyti, kad važiavo apžiūrėti sklypo.

Jis gi, 2009 m. spalio mėn. 15d. – tą pačią dieną, vėlesnio pokalbio metu, F. ir J. M. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog F. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kaip liudytoja ir davė parodymus, susijusius su sklypo, į kurį pretendavo A. V., nuosavybės teisių atkyrimo klausimais, jis nurodydamas žinomai melagingus duomenis liudytojai F. M., siekė ją paveikti, kad ji, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus, A. V. ir P. V. nuosavybės teisių atkūrimo klausimui palankius, kitokius nei davė apklausos metu prokurorui, parodymus, nurodydamas pastarajai, kad ji apklausiama ateityje turi sakyti, kad V. turėjo ne 20 ha, o 28 dešimtines žemės.

Jis gi, žinodamas, kad A. V. nusikalstamu būdu – apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – žemės sklypus – 0.67 ha žemės sklypą Nr. 4400-1845-9731; 0,17 ha žemės sklypą Nr. 4400-1783-0050; 0,95 ha žemės sklypą Nr. 4400-1782-9895; 0,21 ha žemės sklypą Nr. 4400-1782-9822; 0,19 ha žemės sklypą Nr. 4400-1782-9719; 8,78 ha žemės sklypą Nr. 4400-1782-9384; 3,4 ha žemės sklypą Nr. 4400-1782-9222; 9,31 ha žemės sklypą Nr. 4400-1782-9019; 0,08 ha žemės sklypą Nr. 4400-1782-8787; 2,3 ha žemės sklypą Nr. 4400-1782-8706; 3,62 ha žemės sklypą Nr. 4400-1782-8598; 0,76 ha žemės sklypą Nr. 4400-1782-8498, kurių bendra vertė 14801392 Lt (keturiolika milijonų aštuoni šimtai vienas tūkstantis trys šimtai devyniasdešimt du litai), taip pat žinodamas, jog šis turtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-22 nutartimi buvo konfiskuotas iš jo tėvo A. V. valstybės naudai, 2011-08-30 su įgaliojimu atstovauti motiną R. V. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, esantį Lvovo g. 25, Vilniuje, su prašymu minėtą didelės vertės turtą pagal 2010-12-14 paveldėjimo teisės liudijimą realizuoti – perrašyti jo motinos R. V. vardu. To pasekoje nusikalstamu būdu įgytas, teismo nutartimi konfiskuotas didelės vertės turtas buvo realizuotas – 2011-09-07 Registrų centre įregistruotos R. V. asmeninės nuosavybės teisės į nusikalstamu būdu gautą nekilnojamąjį didelės vertės turtą.

Apklaustas teisme kaltinamasis P. V. kaltės nepripažino ir nurodė, jog jo tėvai nuo 1990 metų pradėjo nuosavybės reikalų tvarkymą, kas tęsėsi gal 10-15 metų. Jo tėvas A. V. yra neraštingas, t.y. lietuvių kalba neraštingas. Siekiant atkurti nuosavybės teises, reikėjo ieškoti liudytojų. Jo tėvai nuo 1990 metų kalbėjo, kad senelis turėjo žemės sklypą Kalino kaime, t.y. kad senelis iš Poplavskių, pas kuriuos tarnavo ūkvedžiu, 1939 metais nusipirko žemės. Jis tuo tikėjo, nes neturėjo pagrindo nepasitikėti tėvu. Lenkijoje buvo surastas tai patvirtintas dokumentas, ir jiems perduota to dokumento kopija. Pats neužsiėmė dokumentų ieškojimu, šito reikalo iniciatorius buvo jo tėvas A. V.. Jis tik padėjo tėvui. Kiek jam žinoma, akto originalas buvo pas S. P., o šis atsiuntė to dokumento kopiją. Originalą bijojo siųsti. Jis tai žino iš tėvo pasakojimų. Jis liudytojams jokio spaudimo nedarė, tik prašė pasakyti tik tiesą, arba nieko. Apie tai, kad atkūrus nuosavybė žemė buvo konfiskuota, jis nežino, tik žinojo, kad laikinai uždėtas turtui areštas. Teismo nutarties konfiskuoti turtą nematė. Po tėvo mirties reikėjo perrašyti turtą, t.y. sutvarkyti paveldėjimą.

Aplaustas ikiteisminio tyrimo metu P. V. nurodė, kad apie tai, kad senelis, taip pat P. V., turėjo žemės, jam pirmą kartą apie 1990 m. papasakojo jo tėvas A. V.. Kiek atsimena, 2005 metais jo tėvui paskambino Z. P.. Tėvas jam pasakė, kad Z. P. pas S. P. G., Lenkijoje rado žemės pirkimo-pardavimo dokumentus, kad žemę pirko jo senelis P. V.. 2005 m., birželio mėn. jis vienas nuvyko pas Z. P. į Lenkiją, Gdansko miestą. Kai jis nuvyko pas Z. P., ji jam perdavė dokumentą, kurį buvo palikęs S. P.. Jis nežino, ar S. P., kuris paliko dokumentą pas Z. P., tai tas pats S. P., kuris pardavė žemę jo seneliui. 2005 m. birželio mėn. Z. P. jam padavė tą S. P. paliktą dokumentą. Jis tą dokumentą perskaitė, jo esmė buvo ta, kad senelis perka žemę, o ją parduoda S. P.. Tas dokumentas buvo notaro patvirtinta kopija. Jis tą dokumentą parvežė į Lietuvą. Su S. P. tą kartą susitikęs Lenkijoje nebuvo. Teismui išverstus ir patvirtintus dokumentus pateikė advokatas. Šie dokumentai tais pačiais metais, lyg tai 2005 m., buvo pateikti teismui. Tada teismas priėmė jiems naudingą sprendimą. (b.l. 114-117, t. 6) Papildomai apklaustas P. V. parodė, kad pirmą kartą notarinį žemės pirkimo pardavimo aktą jis pamatė pas tėvą 2005 metais, nes aktas buvo atsiųstas paštu ar per kažką iš Lenkijos. Tuo metu, kai vežė Z. P. į teismą Lietuvoje, jie dar nežinojo, kad yra notarinis žemės pirkimo-pardavimo aktas. Notarinio akto dėl žemės pirkimo-pardavimo kopiją pirmą kartą pamatė pas tėvus, jis buvo atsiųstas laišku ar kažkas iš Lenkijos atvežė. Jis nevažiavo pats atvežti šio akto. Notarinį aktą atsiuntė S. P.. Vieną kartą tarp 1993-1997 metų Lietuvoje yra bendravęs su S. P.. Lenkijoje pas S. P. nėra buvęs. Nežino, ar S. P., kuris buvo atvykęs į Lietuvą, yra tas pats S. P., kuris neva pardavė seneliui žemę. Neprisimena, ar yra bendravęs su Z. P. dėl notarinio akto, susijusio su 1939 m. žemės pirkimu-pardavimu. Perskaičius jo parodymus, duotus civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakė, kad su S. P. jis nebuvo susitikęs. Kiek jis girdėjo, S. P. karo metais dingo. Jis dėl 1939 m. notarinio akto gavimo, radimo, tvirtinimo, ar kitokių aplinkybių su E. G. nebendravo. Su E. G. bendravo 2011 m. sausio mėn., kuri jam papasakojo, kaip ji su S. P. vyko pas notarą patvirtinti kopiją. Jis negalėjo tiksliai atsakyti, ar vežė į vietą Frania ir J. M., kai buvo surašomas sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų ir apžiūrėjimo aktas. (b.l. 118-137, t. 6)

Aplaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis A. V. nurodė, kad jis nuo gimimo gyvena Kalinos kaime. Jis žinojo, kad jo tėvas turėjo tą žemę iš paties tėvo pasakojimų. Jam tėvas pasakojo, kad jis žemę įsigijo iš S. P., o ta žemė buvo Kalinos kaime, pats tėvas tą žemę dirbo ir jis šiuo metu dalį tos žemės dirba. Apie 1960 m. jam tėvas papasakojo, kad jam reikia žemę dirbti, ją prižiūrėti, nes ji priklauso jiems. Tėvas jam sakė, kad dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į žemę, jis iki karo turėjo, bet kai jis buvo „išbuožintas“ ir išvežtas į Rusiją, dokumentai dingo. Kiek jis žino, apie tai, kad tėvas turėjo nuosavybės teise žemės, niekam apie tai nepasakojo. Tėvas jam sakė, kad turėjo dokumentus, greičiausia turėjo žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad tėvas atsiskaitė su S. P.. Tėvas jam pasakojo, kad žemę pirko iš S. P.. Jis yra matęs S. P., jį matė Lenkijoje, kai buvo ten nuvykęs. Su S. P. jis buvo susitikęs 1-2 kartus Lenkijoje, Gdanske. Kalbos apie žemę Vilniaus rajone, Kalinos kaime, su S. P. nebuvo. Mirus S. P. žmonai, pas S. P. buvo rastas dokumento dėl žemės pirkimo išrašas. S. P. rado tą dokumentą, o apie tai jam telefonu pranešė Z. P., gim. 1930 m. S. P., kuris rado tą dokumentą, greičiausiai tai tas pats S. P., kuris pardavė žemę jo tėvui, nes kito S. P. jis nežino. Nežino, ar tą dokumentą į Lietuvą atvežė Z. P., ar jo sūnus P. V.. Jis negali tiksliai pasakyti, ar jo sūnus važiavo į Lenkiją ir bendravo su S. P. ir Z. P. dėl rasto dokumento. Teismui tą dokumentą pateikė arba Z. P., arba sūnus. Jis tą dokumentą pirmą kartą pamatė teisme. Jis tiksliai negali pasakyti, kas buvo įrašyta tame dokumente. Kada buvo vykstama į vietą apžiūrėti žemių, kai buvo surašomas sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, tiksliai pasakyti negali, bet nelabai seniai. Važiavo apžiūrėti jis, žemėtvarkininkė, vardu Vida, ir Z. M.. Žemėtvarkininkė jiems parodė žemė sklypą. Žemės sklypo ribas jiems nurodė ir parodė ponia Vida. Jis nežino, ar sklypo ribas apžiūrinėjo Z. M., gali būti, kad ši sėdėjo automobilyje. S. P., kuris rado dokumentą, yra miręs prieš maždaug du metus. (b.l. 87-91, t. 6)

Apklausta teisme liudytoja E. J. nurodė, kad ji civilinėje byloje atstovavo kaltinamojo tėvo A. V. interesus. Kiek pamena, pastarasis į ją kreipėsi dėl Kalino kaime esančio žemės skypo nuosavybės teisių atkūrimo. Bylos nagrinėjimui reikiamus dokumentus jai pateikdavo tiek A. V., tiek ir kaltinamasis. Negali pasakyti, ar tarp pateiktų dokumentų buvo mačiusi Lenkijos notaro patvirtintą žemės pirkimo-pardavimo sutarties originalą. Kuris iš V. jai perdavė 1939 m. dokumentą, negali pasakyti.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu E. J. nurodė, kad kad 2006 m. gegužės mėn., tiksliai datos neatsimena, A. V. ar P. V., kuris iš jų tiksliai, neprisimena, jai perdavė notariškai patvirtintą 1939-06-15 pirkimo-pardavimo akto kopiją, patvirtintą Lenkijos notaro. 1939-06-15 akto originalo nėra mačiusi. Šio akto kopiją, kurią jai pateikė A. V. ar P. V., su pareiškimu perdavė Vilniaus rajono apylinkės teismui. (b.l. 103-105, t. 3)

Apklausta teisme liudytoja H. S. nurodė, jog iš tėvo yra girdėjusi, jog šis turėjo didelį kiekį žemės.

Apklaustas teisme liudytojas V. G. nurodė, kad apie P. V. žemę nieko nežino. Apie tai, kad V. pirko žemę iš P., nežino.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. G. nurodė, kad jis yra girdėjęs, jog P. V. lyg tai yra buvęs tarnas P. šeimoje. Nėra girdėjęs, kad P. V. turėjo savo žemės, šis tik nuomojosi žemę iš P. P. V. nieko neturėjo, iš jo į „kolchozus“ tikrai nebuvo paimta žemė. P. V. negalėjo turėti savo žemės, nes jis buvo vargingas žmogus. P. V. žemės negalėjo turėti dar ir todėl, kad šis buvo atvykęs į tą kaimą, nebuvo vietinis. (b.l. 72-73, t. 3)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. G. parodė, kad ji nuo 1965 m. gyvena Marijampolio kaime, kuris anksčiau vadinosi Kalinos. Kolūkis jos vyrui davė pusę namo gyventi. Kitoje namo pusėje gyveno P. V.. P. V. ir jo šeima buvo neturtingi žmonės. Jai niekada P. V. ar O. V. nepasakojo, kad P. V. buvo prieš nacionalizaciją pirkęs žemės Kalinos kaime. (b.l. 80-81, t. 3)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. V. parodė, kad ji buvo ištekėjusi už P. V.. P. V. dirbo pas ponus P. Jos vyras buvo darbininkas ir neturėjo daug pinigų. Vyras jai nepasakojo, kad kada nors buvo pirkęs kokios nors žemės. Jis nebūtų turėjęs už ką nupirkti, nes buvo neturtingas žmogus. Ji tikrai būtų žinojusi, jei jis būtų pirkęs kokį nors turtą ar žemę. (b.l. 75-78, t. 3)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja F. M. parodė, kad P. V. dirbo samdomus darbus pas ponus P.. Ji nežino, ar P. P. V. padovanojo ar pardavė žemės. Jai P. V. žmona Juzefa pasakojo, kad P. V. pirko žemės, bet kuriais metais, nežino. Jai Zofija pasakojo, kad P. V. pirko apie 20 ha žemės. Jokių dokumentų dėl šios žemės pirkimo ji nėra mačiusi. Ji į Kalinos kaimą nė karto nevažiavo, kad parodytų, kur buvo P. V. žemė Kalinos kaime. Ji negalėtų tiksliai parodyti, kurioje tiksliai vietoje yra P. V. žemė. Liudytojai parodžius vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą, ji parodė, kad gerai neatsimena, ar buvo nuvykusi į Kalinos kaimą. Po žemę nevaikščiojo. Ji neatsimena, kad su A. V. būtų važiavusi apžiūrėti kokios nors žemės. (b.l. 88-89, t. 3)

2004-03-31 Vilniaus rajono apylinkės teisme F. M. parodė, kad ji žino, kad P. V. pirko 1938 m. žemę. Pats P. V. sakė, kad pirko žemę. Jis pirko apie 20 ha žemės. F. M. parodė, kad tais pačiais metais, kaip pirko žemę – 1938 m., P. V. jai apie tai pasakojo. Draugavo su jais, su P. V. žmona kartu augo. (b.l. 99-102, civilinė byla t. 1)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. M. parodė, kad ji nežino, ar ponai P. kam nors pardavė savo žemę Kalinos kaime. Ji bendravo su J. V., bet ši jai nėra pasakojusi, kad P. V. iš ponų P. pirko žemę. Ji neatsimena, kad su A. V. būtų važiavusi apžiūrėti kokių nors žemių Kalinos kaime. Ji į Kalinos kaimą kartu su A. V., žemėtvarkos darbuotojais nevažiavo ir jokios žemės vietoje neapžiūrėjo. Liudytojai parodžius vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą, ji parodė, tokio dokumento ji nėra mačiusi, tokio dokumento ji tikrai nepasirašinėjo. (b.l. 92-93, t. 3)

Apklausta teisme liudytoja K. T. nurodė, jog A. V. buvo jos brolis. Šis užsiėmė žemės reikalais. Miręs P. V. yra jos tėvas, O. V. – jos pamotė. Tėvas Kalino kaime turėjo žamės, po to perdavė savo sūnui. Tačiau ji šiais reikalais nesidomėjo. Kai gyveno su tėvu, buvo kolūkio laikai, ji buvo mažas vaikas. Iki kolūkio tėvas turėjo daug žemės, daug karvių laikė. Žemės dokumentų ji nėra mačiusi. Ji yra girdėjusi tik apie žemės pirkimą, t.y. kad žemė buvo pirkta iš S. P.. Jos tėvai iki karo gyveno pas P. atskirame namelyje. Iki karo jos tėvas turėjo žemės.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausta teisme liudytoja K. M. nurodė, kad kaltinamasis yra jos brolio sūnus. Ji girdėjo, kad tėvas iš P. yra nusipirkęs žemės. Tai patvirtinančių dokumentų nėra mačiusi. Nuosavybės teisių atkūrimu rūpinosi brolis A. V.. Iki karo jos tėvas gyveno Kalino kaime, kur ji ir gimė.

Apklaustas teisme liudytojas P. L. nurodė, kad tvarkė V. žemės sklypo dokumentus. Smulkiau detalių neprisiminė. Atsiminė, kad matuoti sklypo į vietą nevažiavo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu P. L. parodė, kad nuo 2001 m. iki 2006 m. vasario mėn. dirbo VĮ „Valstybinis žemėtvarkos institutas“ prie Žemės ūkio ministerijos darbų vykdytoju žemės reformos reikalams Riešės kadastrinėje vietovėje. Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą pasirašė jis. Aktas galėjo būti surašytas laikotarpyje nuo 2005 m., po M. P. mirties iki 2006 m. datos, kai Kalinos kaimas buvo priskirtas V. U.. Vilniaus rajono Žemėtvarkos tarnybos darbuotoja Riešės vietovėje, kurios vardas Leonarda, bet pavardės šiuo metu neatsimena, jo paprašė, kad jis sudalyvautų sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatyme ir dėl to surašytų aktą. Jis pažiūrėjo į kabinete ant sienos kabėjusį Kalinos ir gretimų kaimų planą, jame pamatė, kad Kalinos kaime žemės sklypas, į kurį V. nori atkurti nuosavybės teises, yra laisvas, ir niekur nevykdamas ir neapžiūrėjęs to sklypo vietoje, remdamasis planu, tą aktą pasirašė. Patvirtino kategoriškai, kad nevyko į vietą apžiūrėti to sklypo. Šį aktą surašė jis. Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte prieš jam jį pildant nebuvo jokių parašų. Šio akto surašymo tvarka buvo tokia, kad jis užpildė visą aktą niekur nevykdamas ir neapžiūrėjęs jokio sklypo, tik remdamasis dokumentais. Pas jį kabinete Riešės seniūnijoje buvo atvykę liudytojai, kurie šį aktą vietoje ir pasirašė. Savininko P. V. žemės sklypo plane nurodytas 32 ha sklypo ribas jam nurodė pats V. bei tokius duomenis patvirtino aktą pasirašę liudytojai. (b.l. 121-123, t. 3)

Apklaustas teisme liudytojas L. N. nurodė, kad jo turimais duomenimis V. negalėjo turėti Kalino kaime žemės, nes gyveno skurdžiai.

Vykdant teisinės pagalbos prašymą teisme apklausta liudytoja Eva B. P. nurodė, kad ji yra patvirtinusi 1939-06-15 dokumento nuorašo kopiją. Ar kopija buvo daryta nuo originalaus dokumento, ar jo kopijos, pasakyti negali. Jei būtų buvusi tik kopija, tai ji irgi turi būti patvirtinta. Jei būtų abejojusi dėl jai pateikto dokumento tikrumo, būtų netvirtinusi kopijos tikrumo.

Ikiteisminio tyrimo metu pagal teisinės pagalbos prašymą Lenkijos Respublikoje apklausta kaip liudytoja Lenkijos notarė E. P. parodė, kad 1939 m. birželio 15 d. Vilniaus notaro J. B. surašyto notarinio akto kopijos tikrumą paliudijo pagal jai pateiktą dokumentą, t.y. pagal minėtą notarinį aktą. Jos manymu, jai pateiktas dokumentas – tai anksčiau iš akto padarytas nuorašas arba išrašas. E. P. negalėjo teigti, ar tai buvo dokumento originalas, ar jo išrašas, nes notaras nesaugo dokumentų, kurių tikrumą liudijo. Jai pateikto dokumento ji neturi, tad negali ir jo pateikti. 2005 m. birželio 24 d. dokumentą jai pateikė E. G. ir tą pačią dieną buvo paliudytas šio dokumento tikrumas. Jai dalyvaujant buvo paliudytas dokumentas. Tai patvirtinantis įrašas įrašytas 2005 m. birželio 24 d. teismo bylų knygoje A Nr. 2739/2005. Jos kanceliarijoje 2003 metų notarinėse knygose įrašytas asmuo pavarde Z. P., gyv. (duomenys neskelbtini). Asmuo pavarde S. P. neįrašytas. (b.l. 9-14, t. 3)

Vykdant teisinės pagalbos prašymą teisme apklausta liudytoja E. Z. G. nurodė, kad S. P. jai yra svetimas žmogus, pažįsta šią daug metų. Taip pat pažįsta ir S. P., kuris jau seniai miręs. E. P. pažįsta, nes ši yra notarė ir tvarko jų šeimos reikalus. S. P. jai buvo davęs kažkokį dokumentą, kurį paprašė nunešti pas notarę E. P. ir patvirtinti dokumento kopijos tikrumą. Pats nunešti negalėjo, nes neturėjo jėgų išlipti iš automobilio. Matė, kad tai yra senas dokumentas, nes buvo pageltęs ir suglamžytas. Koks tai buvo dokumentas, ji nežino. Su P. V. niekada nėra kalbėjusi apie jokį nekilnojamą turtą, notarinį aktą ir kitus turtinius dalykus.

Ikiteisminio tyrimo metu pagal teisinės pagalbos prašymą Lenkijos Respublikoje apklausta kaip liudytoja E. G. parodė, kad ji nėra Z. P. šeimos narė, jos yra pažįstamos ir palaiko draugiškus santykius. Tiksliai neatsimena kada, bet galėjo būti 2005 m., ji buvo nuvykusi pas notarę E. P.. Nuvyko ten su S. P., jam prašant. Šis turėjo dokumentą – notarinį aktą, tai buvo senas dokumentas, jo turinio neskaitė. S. P. pasakė, kad tai žemės Lietuvoje pirkimo – pardavimo notarinis aktas. Apie kokį konkrečiai nekilnojamąjį turtą jame buvo rašoma, ji nežino. Taip pat ji nežino, kada jis buvo surašytas ir kas buvo pirkimo – pardavimo sutarties šalys. Jai nežinoma, ar tai buvo notarinio akto originalas. Nei nuorašų, nei kopijų to dokumento ji nedarė. Sutartą dieną, kai S. P. turėjo susitikti su notaru, šis blogai pasijuto, tad liko automobilyje, o ji pati nuėjo pas notarą su notariniu aktu. Ji gavo notaro patvirtintą notarinį aktą. Dokumentus atidavė S. P. ir nuvežė jį į jo gyvenamąją vietą. S. P. mirė maždaug 2006 m., jo butas tikriausiai buvo parduotas. Pažįsta A. V. ir P. V.. Jos seneliai V. ir M. P., kai dar gyveno Vilniuje, giminiavosi su M. šeima, o P. V. yra M. žentas. Nei su A. V., nei su P. V. apie nekilnojamąjį turtą, notarinį aktą ar kokiais kitais panašiais klausimais, ji nėra kalbėjusi. (b.l. 52-58, t. 3)

Vykdant teisinės pagalbos prašymą teisme apklausta liudytoja Z. P. nurodė, kad P. V. senelis, taip pat P. V., dirbo jos prosenelio dvare, esančiame Kalino kaime, 14 km nuo Vilniaus. P. šeimai praturtėjus, šie nusipirko 200 hektarų valdą, pavadinimu Miedzichowszczyzna, po to pakeitė jo pavadinimą, davė savo jaunos žmonos vardą Kalin. Ta valda galėjo būti įgyta 1861 m. Dvaro valdos buvo padalintos 1925 m. V. šeima nuomavo sklypą, tai buvo dalis P. valdos. Iš savo tėvų girdėjo, kad vyresnysis iš V. kažkaip praturtėjo ir nupirko žemę iš S. P.. Bet apie praturėjimo ir žemės pirkimo aplinkybes jai nežinoma. 1939 m. notarinio akto originalo ji nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu pagal teisinės pagalbos prašymą Lenkijos Respublikoje apklausta kaip liudytoja Z. P. parodė, kad ji gimė (duomenys neskelbtini), yra H.bei S. duktė, gyvena Gdanske. Jos tėvas buvo J. P. (J. B. P. sūnaus) sūnus. S. P. buvo jos dėdė. Jis gimė 1916 m. ir buvo paskutinis iš jos tėvų kartos. Jis buvo I. P. ( kurio tėvas J. B. P.) sūnus. S. P. mirė 2007 m. gegužės 8 d. Į Lenkiją jis atvyko iš sovietinių lagerių. 1956 m. apsigyveno Sopoto mieste. Jo pirma ir antra žmona mirusios. Vaikų neturėjo. Jos prosenelis J. B. P., tikėtina 1861 m., įsigijo nekilnojamąjį turtą – Miedziechovščyzną, kurią vėliau pavadino Kalinu – pagal savo žmonos Katažynos pavardę. Kalinas buvo Riešės valsčiuje, 14 km nuo Vilniaus. Liudytoja neturi jokio su šiuo nekilnojamu turtu susijusio notarinio akto originalo arba išrašo ir niekada nėra turėjusi tokio dokumento. Tokių dokumentų, susijusių su Kalino dvaru, originalus, neva, turėjęs S. P.. Jai žinoma, kad S. P. bendravo su Lietuvoje, Riešės valsčiuje, Kalinos dvaro žemių dalyje gyvenančia V. šeima. Ji turi tik vykdomąjį raštą ir žemėlapio (sudaryto po šio dvaro žemių padalijimo 1924 m.) kopijas, kurių kopijas prideda. Šiuos dokumentus ji gavo iš tėvo. Ji gerai pažinojo P. V., kuris tam tikru metu dirbo Kalino dvare pas jos tėvą H. P.. P. V. anūkas, taip pat Piotras, kiek atsimena, 2004 m. kreipėsi į ją prašydamas informacijos, susijusios su tuo, kad jo tėvas P. V. įsigijo iš S. P., V. P. sūnaus (t.y. J. B. vyriausiojo sūnaus) Kalin dvaro žemių dalį. P. V. žinojo, kad jo senelis įsigijo Stanislavui priklausiusią dvaro žemių dalį, bet neturėjo tai patvirtinančių dokumentų. Būdama vaikas, liudytoja Z. P., iš savo tėvų girdėjo, kad P. V. praturtėjo ir prieš karą, gal 1938m., o gal 1939 m., įsigijo šią dvaro žemių dalį. Jis įsigijo apie 32 hektarus žemės. Žino apie tai tik iš tėvų pasakojimų. 2005 m. Vilniaus teisme P. V. (kuris kaip paveldėtojas siekia atgauti šias žemes) prašymu vykdymo proceso metu davė parodymus. P. V. palaikė ryšį su S. P. iš Sopoto, tad ten galėjo būti perduoti kokie nors dokumentai, susiję su dvaro žemėmis. Tai jai žinoma iš P. V.. S. P. nenorėjo jam duoti notarinio akto originalo, bet perdavė notaro paliudytą aktą. Liudytojai pateikus 1939-06-15 notarinio akto Nr. 1823 kopiją, ji nurodė, kad yra mačiusi tokį dokumentą. Kas jai parodė šį dokumentą, ji gerai neprisimena. Šį dokumentą matė dėdės S. P. namuose Sopoto mieste. Tai buvo tuomet, kai pasiimti šį dokumentą į Sopotą atvyko P. V.. Tai buvo gal 2005 m. Šį dokumentą jai galėjo parodyti S. P. ir P. V., prieš tai paliudijus jo tikrumą Gdansko notarinės kontoros notarei. Ji tuomet su jais kaceliarijoje nebuvo ir apie ten atliktus veiksmus jai nieko nežinoma. Koks dokumentas buvo pateiktas notarei, jai nežinoma. P. V. neprašė jos paliudyti notarinio akto tikrumą, to galėjo prašyti S. P.. P. V. kreipėsi į ją prašydamas, kad ji surašytų pareiškimą, patvirtinantį dalies dvaro žemių pardavimą, o vėliau paprašė, kad duotų parodymus Vilniaus teisme. 2004 m. jis pirmą kartą buvo atvykęs ir tuomet liudytoja perdavė pareiškimą. Lenkijoje P. V. buvo gal kokius tris kartus. A. ir P. V. pradėjo kalbėti apie dalies dvaro žemių atgavimą, kai Lietuvoje pradėtas žemių grąžinimas jų savininkams, tai buvo jau po 2000 metų. (b.l. 19-35, t. 3)

2009-03-25 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos rašte Nr. 4-01-938 dėl medžiagos perdavimo nurodyta, kad tarnybiniu pranešimu buvo pradėta administracinė procedūra. Tyrimo metu lyginant Lietuvos centriniame valstybės archyve esančius 1939 metų notaro J. B. sudarytus notarinius aktus bei nuorašus, kurių kopijos yra tyrimo medžiagoje su 1939 m. birželio 15 d. A. V. sutarties nuorašu nustatyti šie skirtumai: 1) Ant notaro J. B. Lietuvos centriniame valstybės archyve esančių originalių notarinių aktų nuorašų esantis antspaudas "ODPIS." yra žymiai mažesnis, be to, jo pabaigoje visur yra taškas; 2) Kiekvieno notaro J. B. patvirtinto nuorašo pabaigoje spausdintinėmis raidėmis nurodoma, kam ir kada buvo išduotas nuorašas. Po šituo užrašu yra atspaudas, kuriame nurodytas įmokos dydis už nuorašo surašymą (prasideda "Pobrano oplat: ( ... )", baigiasi ("Razem zl. _ gr._"). Dar žemiau yra atspaudas (prasideda .Dnia ( ... )", baigiasi ("poswiadczam."), kuriame nurodyta, kad nuorašas yra tapatus originalui, jame ranka įrašoma data žodžiais. Ant nuorašų yra notaro J. B. ranka rašytas parašas ir antspaudas su nurodytomis notaro pareigomis (vertimas: "J. B. Notaras prie Vilniaus apygardos teismo ipotekos skyriaus). Visų aukščiau nurodytų rekvizitų A. V. sutarties nuoraše nėra; 3) A. V. sutarties nuoraše esantis notaro J. B. herbinis atspaudas (su jame pavaizduotu ereliu ir užrašu „J. B. * Notariusz w Wilnie*“) yra didesnis nei panašūs atspaudai ant visų kitų Lietuvos centriniame valstybės archyve esančių notaro J. B. sudarytų notarinių aktų bei nuorašų; 4) Ant Lietuvos centriniame valstybės archyve esančių notaro J. B. sudarytų notarinių aktų nuorašų nėra jokių parašų, išskyrus notaro, t.y. sutartį sudariusios šalys ant nuorašo nepasirašinėdavo. Tuo tarpu ant A. V. sutarties nuorašo yra dviejų iš trijų sutartį sudariusių asmenų parašai (S. P., P. W.); 5) Visų Lietuvos centriniame valstybės archyve esančių notaro J. B. 1939 metų birželio mėnesį sudarytų notarinių aktų bei notarinių aktų nuorašų pradžioje nurodoma tokia jų surašymo vieta, o būtent ,,( ... ) w miescie Wilnie, w Rzeczypospolitej Poslkiej ( ... ) przy ulicy Adama Mickiewicza, N trzydziesty szosty" (vertimas: ,,( ... ) Vilniaus mieste, Žečpospolitoje Lenkijoje ( ... ) Adomo Mickevičiaus gatvėje Nr. trisdešimt šeši"). Praėjus keliems mėnesiams ir prasidėjus antram pasauliniam karui, pasikeitė notaro J. B. darbo vietos adresas, o Lenkija buvo okupuota, todėl vėlesniuose notaro J. B. notariniuose aktuose nurodoma kita jų sudarymo vieta, o būtent ,,( ) w miešcie Wilnie ( ... ) przy ulicy Adama Mickiewicza, N dwodziesty dziewiąty" (vertimas: ,,( ) Vilniaus mieste, ( ... ) Adomo Mickevičiaus gatvėje Nr. dvidešimt devyni"). Neatsižvelgiant į nurodytas aplinkybes A. V. sutarties (kuri irgi buvo sudaryta neva 1939 m. birželio 15 d.) nuorašo pradžioje nurodyta, kad sutartis sudaryta Vilniaus mieste, Adomo Mickevičiaus g. 29; 6) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki 1939 metų pradžios notaras J. B. pasirašinėjo trumpesniu parašu. Vėliau, tame tarpe ir 1939 metų birželio mėnesį, notaro J. B. parašas pasikeitė, tapo ilgesnis. A. V. pateiktame sutarties nuoraše notaro J. B. parašas yra toks, kokiu jis pasirašinėjo iki 1939 metų pradžios; 7) A. V. pateiktame sutarties nuoraše yra dviejų iš trijų sutartį sudariusių asmenų parašai (S. P., P. W.). Tačiau S. P. parašas vizualiai skiriasi nuo tų parašų, kurie yra Vilniaus apygardos teismo hipotekos skyriaus archyviniame fonde, Kalin vel Miedziechovščyzna plv nekilnojamojo turto hipotekos knygoje Nr. 4266. Vilniaus apygardos teismo hipotekos skyriaus archyviniame fonde, Kalin vel Miedziechovščyzna plv nekilnojamojo turto hipotekos knygoje Nr. 4266 yra Vilniaus žemės banko tarybos 1939 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 515/E, kuriame nurodyta, jog Pauliny ir S. P. nekilnojamas turtas (žemė), esantis Kalin vel Miedziechovščyzna (dabartiniame Kalino k., Riešės sen.) 1939 m. gruodžio 13 d. bus parduodamas iš varžytinių. Lietuvos centriniame valstybės archyve 1939 m. birželio 15 d. notaro J. B. sudaryto notarinio akto (A. V. sutarties nuorašo) nerasta. Tokia sutartis minėto notaro notarinių aktų knygose neįrašyta. Apibendrinus minėtus pastebėjimus bei nustatytas faktines aplinkybes dėl antspaudų bei kitų neatitikimų, galima daryti išvadą, jog A. V. sutarties nuorašas yra suklastotas. (b.l. 12-14, t. 1)

2009-05-15 specialisto išvadoje Nr. 11-1052 (09) nurodyta, kad dokumentas – 1939 m. birželio 15 d. notarinis aktas, registro Nr. 1823, nuo kurio daryta pateikta tiriamoji kopija, atspausdintas kita rašomąja mašinėle nei Lietuvos Centriniame valstybės archyve esantys panašaus laikotarpio, 1938-1939 m., notaro J. B. dokumentai. Nustatyti, ar atspaudas, esantis 1939 m. birželio 15 d. notarinio akto, registro Nr. 1823, kopijoje, yra nukopijuotas nuo notaro J. B. naudoto antspaudo atspaudo, kurio laisvieji pavyzdžiai yra Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomuose 1939 m. J. B. dokumentuose, negalima, kadangi tiriamasis atspaudas netinkamas identifikaciniam tyrimui. Tikėtina, kad 1939 m. birželio 15 d. notarinio akto, registro Nr. 1823, surašymas atitinka notaro J. B. dokumentų surašymą. (b.l. 98-115, t. 1)

2010-01-13 specialisto išvadoje Nr. 11-48 (10) nurodyta, kad tikėtina, kad 1939 m. birželio 15 d. notarinio akto, registro Nr. 1823, kopijoje rankraštinį įrašą „Inžyner S. P.“ parašė ne S. P., įrašą „P. W.“ parašė ne P. V.. Kategoriškai teigti negalima, nes pateikta tik tiriamojo dokumento kopija. (b.l. 119-122, t. 1)

2010-05-09 išvadoje nurodyta, kad išnagrinėjus istorinei ekspertizei duotą medžiagą, pateikiami atsakymai į prokuroro iškeltus klausimus:

Vadinamame Vilniaus krašte, kitaip Rytų Lietuvoje, 1939 m. birželio 15 d. galiojo ir buvo taikoma Lenkijos Respublikos teisė. Notaras prie Vilniaus apygardos teismo Hipotekos skyriaus J. B. (B.) klientų atvykimo į jo raštinę momentu teoriškai galėjo nežinoti, kad S. P. ir P. P. žemė, esanti Kalinos kaime (Kalin kitaip Miedziechovščizna) Vilniaus Trakų apskrities Riešės valsčiuje yra įkeista Vilniaus žemės banke. Priimant istorinei ekspertizei pateikto manomai 1939-06-15 notarinio akto sukurtą situaciją, galime išvesti tokią tolesnių notaro veiksmų seką: pagal savo statusą ir galimybes privalėjo Hipotekos skyriuje esančioje hipotekos knygoje Nr. 4266 patikrinti būklę ūkio, kurio pardavimo notarinį aktą ėmėsi surašyti. Jeigu to neatliko dėl neapsižiūrėjimo ar aplaidumo, tai P. apgavystė žodžiu garantuojant pirkėjui, kad palivarkas neįkeistas bei nepraskolintas, notarui turėjo paaiškėti perrašant hipotekos knygoje nuosavybės teisės dokumentus pirkėjo vardu (toks perrašymas numatytas notarinio akto III punkte). Tuomet notaras privalėjo imtis įstatymuose numatytų veiksmų, kad jo surašytas notarinis aktas būtų panaikintas ir atstatytas teisingumas. Realiai tuo metu notaro prie Hipotekos skyriaus veiksmai turėjo būti visiškai kitokie, kaip ir notarinio akto forma (žr. 5.4}.Notaras prie Hipotekos skyriaus J. B. (B.) negalėjo sudaryti įkeistos banke žemės pirkimo-pardavimo sutartį.Notaro prie Hipotekos skyriaus J. B. (B.) sudaryta savininkams S. P. ir P. P. priklausiusio palivarko Kalin kitaip Miedziechovščizna, buvusio Vilniaus Trakų apskrities Riešės valsčiuje, pirkimo pardavimo sutartis (1939-06-15 notarinis aktas) privalėjo būti įrašyta hipotekos knygoje Nr. 4266. Po to notaras privalėjo neatidėliodamas padaryti to notarinio akto nuorašą ir jį įteikti Vilniaus žemės bankui. Tokiu būdu minimas notarinis aktas turėjo atsidurti/atsirasti nekilnojamojo turto įkeitimo byloje.Istorinei ekspertizei pateikto 1939-06-15 notarinio akto (registro Nr. 1823) kopijos tekstas, forma ir kai kurios detalės sudaro pagrindą teigti/tvirtinti, kad pateiktas dokumentas neatitinka jo surašymo dieną buvusių faktinių aplinkybių.

5.1. Notarinio akto surašymo metu palivarkas buvo įkeistas Vilniaus žemės bankui kaip banko skolininkų nekilnojamas turtas. Hipotekos skyrius kaupė visų sandorių dėl nekilnojamo turto notarinius aktus, o bankai pranešinėjo apie pokyčius įkeitimo reikaluose. Nuo 1927 m. beveik kasmet (kartais du kart per metus) bankas inicijuodavo Kalin kitaip Miedziechovščizna palivarko varžytynes: 1927 m. (žr.: LCVA, f. 160, ap. 2, b. 4613, l. 63, 69), 1928 m. (ten pat, l. 74), 1931 m. (ten pat, l. 146, 148, 150 ir kt.), 1932 m. (ten pat, l. 193), 1933 m. (ten pat, l. 206), 1934 m. (ten pat, l. 208, 219), 1935 m. (ten pat, l. 239), 1936 m. (ten pat, l. 244), 1937 m. (ten pat, l. 250, 252, 262, 264). Varžytynės neįvykdavo, skolininkui sumokėjus dalį skolos. P. S. P. ir P. P. valdyto palivarko Kalin kitaip Miedziechovščizna varžytynės dėl 2332,04 zlotų skolos bankui išieškojimo inicijuotos 1939-08-25, t.y. likus savaitei iki Vokietijos – Lenkijos karo, kitaip Antrojo pasaulinio karo pradžios (ten pat, l. 277). Tai rodo, kad hipotekos knygoje Nr. 4266 nebuvo įrašo apie palivarko pardavimo sandorį. Vilniaus žemės bankas 1939-09-16 (likus 3 dienoms iki Vilnių okupuojant Raudonajai armijai), atsakydamas P. P. į 1939-09-11 prašymą pranešė, kad negali patenkinti prašymo atšaukti S. P. ir P. P. K. kitaip Miedziechovščiznos palivarko varžytynių (ten pat, l. 276). A. P. dažnai keitė adresus ir šį pranešimą 1939-10-02 paštas grąžino bankui, nesuradus adresato nurodytu adresu.

5.2. 1939-06-15 notarinio akto preambulėje įrašyta, kad pas notarą atvyko palivarko Kalin kitaip Miedziechovščizna bendrasavininkai S. P. ir P. P.. Kaip bendrasavininkai jie minimi I, II, III, V notarinio akto punktuose. Bet 1939-06-15 notarinį aktą pasirašęs tik S. P., t.y. nėra P. P. parašo (notariniame akte nepažymėta, kad būtų įgaliojusi už ją pasirašyti S. P.). Dėl to šis 1939-06-15 notarinis aktas negalėjo galioti nuo jo surašymo momento.

5.3. 1939-06-15 notariniame akte nepažymėta ar bendrasavininkai pateikė dokumentą įrodymui, kad parduodamas nekilnojamas turtas tikrai jiems priklauso nuosavybės teise. Akte paminėtas tik 1924 m. palivarko planas, kuris iš esmės negalėjo patvirtinti nuosavybę parduodamam nekilnojamam turtui. Iš notarinio akto teksto neaišku, ar notarui buvo pateiktas/parodytas 1924 m. palivarko planas, ar tik paminėtas žodžiu. 1939-06-15 notariniame akte du kartus minimas palivarko pavadinimas ir abiem atvejais jame yra klaida: rašoma Miedziachowszczyzna vietoje Miedziechowszczyzna, kaip buvo rašoma visuose anksčiau surašytuose dokumentuose.

5.4. Notaras prie apygardos teismo Hipotekos skyriaus privalėjo tenkinti tik Hipotekos skyriaus bei jo klientų (nekilnojamojo turto savininkų) poreikius, bet ne apskritai teikti gyventojams įvairias notarines paslaugas. Tuo metu buvo tokia notaro prie Hipotekos skyriaus veiksmų tvarka: notarinio akto originalas buvo surašomas atitinkamo nekilnojamo turto hipotekos knygoje (šiuo konkrečiu atveju – hipotekos knygoje Nr. 4266). Po to iš hipotekos knygoje esančio originalo buvo daromi nuorašai/išrašai, papildomai pridėjus įvadinę/įžanginę bei baigiamąją formules, kurių originale (hipotekos knygoje) nebūdavo. Žemiau pateikiame tokių formulių pavyzdžius iš nekilnojamo turto įkeitimo bylos (ten pat, l. 19-20v). Įvadinė/įžanginė formulė:

„Pierwszy wypis aktu, zeznanego przed Julianem-M. K., Notariuszem przy Kancelarii H. S. Okręgowego w Wilnie, zapisanego w księdze hipotecznej Nr. 4266 pod Nr. porz. 21 i wciągniętego do repertorium za rok 1930 pod Nr. 1168. “

Vertimas:

„Pirmas išrašas akto, paliudyto J. M. K., notaro prie Vilniaus apygardos teismo Hipotekos skyriaus, įrašyto hipotekos knygoje Nr. 4266 eil. Nr. 21 ir užregistruoto 1930 metų rejestre eil. Nr. 1168 .“

Baigiamoji formulė:

Žemesnės instancijos teismas

Vertimas:

„Šis pirmas išrašas žodis į žodį atitinka originalą, įrašytą hipotekos knygoje Nr. 4266 eil. Nr. 21 ir užregistruotą 1930 m. rejestre eil. Nr. 1168, išduotas Vilniaus žemės bankui 1930 m. balandžio 12 d. Notaras“

Pastaba: notarinis aktas, kurio įvadinė/įžanginė ir baigiamoji formulės pateiktos aukščiau, į hipotekos knygą Nr. 4266 buvo įrašytas 1930-04-12 ir tą pačią dieną buvo padarytas nuorašas/išrašas, skirtas Vilniaus žemės bankui.

Istorinei ekspertizei pateikta 1939-06-15 notarinio akto kopija pristatoma kaip kopijuota nuo originalo. Pagal galiojusią tvarką, kaip aukščiau parodėme, sandorio šalims galėjo būti išduoti ne originalai, bet tik nuorašai/išrašai. Ši aplinkybė leidžia suabejoti 1939-06-15 notarinio akto (registro Nr. 1823) autentiškumu.

5.5. Notariniai aktai, jų nuorašai/išrašai ir panašaus pobūdžio dokumentai XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje (kada manomai surašytas 1939-06-15 notarinis aktas) buvo surašomi rašomąja mašinėle ištisu tekstu, neskirstant jo pastraipomis, kurios prasidėtų nauja eilute. Pateikta 1939-06-15 notarinio akto kopija pagal surašymo manierą nepanaši į to meto tokio pobūdžio dokumentą.

5.6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje (kada manomai surašytas 1939-06-15 notarinis aktas) notariniai aktai, jų nuorašai/išrašai ir kiti panašaus pobūdžio dokumentai buvo surašomi/įforminami ne ant dabartinių matmenų rašomojo popieriaus A4 (210x297 ar 298 mm), bet ant 211x343, 211x345 ar 211x340 mm formato popieriaus. Lapai paprastai būdavę dvigubi. Turint menamai 1939-06-15 surašyto notarinio akto kopiją ant šiuolaikinio A4 formato popieriaus, sunku spręsti ant kokio formato popieriaus buvo surašytas istorinei ekspertizei pateiktas notarinis aktas. (b.l. 163-165, t. 2)

2009-12-07 specialisto išvadoje Nr. 11-2970 (09) nurodyta, kad didelė tikimybė, kad skaitmeninis įrašas „28,50“, esantis tirti pateikto Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus Riešės apylinkės Kalino kaimo 1947 m. gruodžio 6 d. žemės apskaitos žiniaraščio eilutės Nr. 236 skiltyje „Iš viso žemės ūkyje“ yra pakeistas skaitmens „2“ prirašymo būdu, tai yra, pirminis įrašas buvo – „8,50“. Šio žiniaraščio eilutės Nr. 236 skiltyje „Ūkių pavadinimai....“ esantis įrašas „3%“ nėra parašytas vienu metu su kitais šioje eilutėje esančiais įrašais, o yra prirašytas. (b.l. 25-29, t. 2)

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus vedėjos pavaduotojos R. T. 2014-07-15 rašte nurodyta, kad atliekant asmens identifikavimą pagal rašyseną, geros kokybės dokumentų kopijose esantys įrašai tiriami ir pateikiamos tikėtinos teigiamos, tikėtinos neigiamos išvados ar išvados, kad nustatyti negalima. Atliekant asmens identifikavimą pagal parašus, parašai dokumentų koijose netiriami. ( b.l. 115, t. 13 )

2010-03-20 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole, kontroliuojant P. V. pokalbius, užfiksuoti sekantys telefoniniai pokalbiai:

2009-09-29 F. M. P. V. pasako, kad pas ją buvo atėjęs žmogus. 2009-10-05 L. V. P. V. pasako, kad pas tetas (F. M. ir J. K. M.) buvo tas pats žmogus, kuris klausė, ar P. V. pirko iš P. žemę Kalinoj. 2009-10-07 P. V. L. V. sako, kad ji nuvažiuotų pas Z. (F. M.) ir pasakytų, kad jei kas atvažiuoja, jokių kalbų, jokių pasakojimų. P. L. pasako, kad ji daug šia tema nekalbėtų. 2009-11-05 P. V. J. K. sako, kad jis rado pono S. adresą, kur jis gyveno, bet jis jau miręs, kaip sakė J. S.. (b.l. 23-30, t. 4)

2010-02-10 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolo stenogramoje užfiksuota, kad F. M. nurodė, kad ji nežino, ar V. galėjo iš S. P. nusipirkti žemės. Ji paaiškino, kad negirdėjo to. F. M. nurodė, kad ji nežino, kam P. žemę pardavė, ir nėra niekada jo mačiusi. F. M. nurodė, kad P. V. gal ir nusipirko žemę pas P., bet nurodė, kad nieko konkrečiai apie tai nežino. (b.l. 37-49, t. 4)

Žemesnės instancijos teismas

2009-10-14 įraše F. M. ir J. M. kalba apie tai, kad jos nebuvo nuvykusios į vietą apžiūrėti žemių Kalinoje. Kalba apie tai, kad V. jas turbūt į kokį dokumentą įrašė. F. aiškina J., kad pokalbis vyko apie seną V.. J. sako, kad nieko nežino. J. sako, kad J. V. nepažinojo. F. tildo J., sako, kad neplepėtų, nes gal jų pokalbių klausomasi.2009-10-15 įraše F. M. klausia P. V. dėl jos ir sesers parašų joms prokuroro parodytame dokumente (sklypų ribų nustatymo akte). Ji sako, kad jos nepasirašė šio dokumento. P. V. ją patikina, kad jos abi pasirašė ir pasirašė dar vienas, dabar jau miręs, senukas. F. M. sako, kad ji juk dokumentą pasirašė čia, o ne vietoje. P. V. tai patvirtina, bet sako, kad reikėtų sakyti, jog prieš joms pasirašant šį dokumentą, tos ribos joms buvo parodytos. F. M. nurodo, kad prokurorui pasakė, jog nebuvo važiavusi apžiūrėti ribų. P. V. paaiškina, kad reikia sakyti, jog jos su jo tėvu važiavo į vietą ir ten iš pakelės viską apžiūrėjo, reikėtų sakyti, jog užmiršo, kad važiavo. Taip pat reikėtų sakyti, kad jai tiesiog dėl visko apsisuko galva ir ji susipainiojusi. F. M. jaudinasi dėl parašų prokuroro jai pateiktame susipažinti dokumente, sako, kad P. V., matyt, suklastojo tuos jų parašus, bet nesinori jam pakenkti, tad reikės sakyti, kad gal visgi jos važiavo apžiūrėti to sklypo. Atvykęs advokatas J. K. klausia F. M., ko pareigūnai nori iš V., F. M. atsakė, kad juos domina, ar prieškario metais V. galėjo įsigyti žemę bei nurodo savo duotus parodymus apklausos metu. Advokatas J. K. klausia F. M., ar darant kartografiją ji matė, kur yra P. žemės, tačiau F. M. suabejoja. P. V. sako F. M., kad jos tikrai pasirašė tą dokumentą, kad jų parašai nesuklastoti. Advokatas J. K. palieka seserims savo vizitinę kortelę ir liepia be jo su policija nekalbėti. Advokatas J. K. klausia, ar F. M. atsimena, kur buvo V. žemė. F. M. sakė girdėjusi, jog kažkur ten, kur jis gyveno. Advokatas sako, kad jei ji pasirašė „kartografijos“ dokumentus, privalo žinoti, kur buvo ta žemė. F. M. sako, kad gal ir pasirašė, bet tai jau seniai buvo, tad jau neprisimena. Advokatas pasitikslina, ar jai žinoma, kad ši žemė yra Kalinos kaime. F. M. sako, kad ten miškas išaugo, viskas pasikeitė. P. V. papildo, kad ten dar buvo iškasta upė. Advokatas klausia, kiek hektarų turėjo V.: ar trisdešimt? F. M. atsako, kad jai atrodo, kad 20. P. V. sako, kad 28 dešimtines. F. M. stebisi, kad P. V. anksčiau sakęs, kad turėjo 20 hektarų, dabar pasakė, jog turėjo 30 dešimtinių. F. M. klausia, kam jie tiek daug meluoja, matyt dėl to pareigūnams ir kyla įtarimas. F. M. jaudinasi dėl savo parašų prokuroro jai rodytame dokumente. Aiškina seseriai, kad jie suklastoti, jog ji sakiusi prokurorui, kad nebuvo apžiūrėti žemių, o dabar reikia sakyti, kad buvo. F. M. sako, kad tikrai nebuvo apžiūrėti tų žemių, o dokumente, patvirtinančiame, kad ji ten buvo, jos parašas suklastotas. 2009-10-16 įraše J. M. klausia, ar F. M. sakė, kad V. nusipirko žemių, F. M. patvirtina sakiusi, jog jai taip pasakojo V. žmona Juzefa. 2009-10-17 įraše F. M. sako J. M., kad P. V. iš pradžių ieškojo apie 20 hektarų P. žemių, o dabar jau ir 30 hektarų ieško. F. M. prisimena, kad P. V. joms yra sakęs, kad tik jos niekam nieko nesakytų ir nepasakotų. F. M. sako, kad be reikalo jos visus dokumentus pasirašė, kad reikės ateityje sakyti, kad jas išgąsdino, pasakė, kad atims pensijas, užtat jos ir pasirašė. F. M. sako, kad jei jie taip „suka uodegą“, vargu ar pavyks kažką laimėti, kad jos niekieno kaltės neprisiims. P. V. moko seseris, kad jei kas nors jų klausinėtų, reikia atsakyti, kad be advokato apie nieką nesikalbės. P. V. sako F. M., kad jei klaustų dėl liudytojų, mačiusių, ar ką nors žinančių apie žemės pardavimą, kad sakytų, jog gal tokių ir buvo, bet jie jau bus mirę. F. M. klausia apie jų (seserų) parašus prokuroro jai pateiktame susipažinti rašte (dėl sklypo ribų nustatymo). P. V. sako, kad reikia sakyti, kad jos kartu važiavo į Kalino kaimą UAZ automobiliu, aiškina joms, kurioje vietoje yra tas sklypas. F. M. sako, kad ji pasakė prokurorui, kad šiame dokumente ne jos parašas, kad jos parašas suklastotas. P. V. sako, kad šį dokumentą jos pasirašė prie stalo, esančio jų namuose, kad jis pats buvo to parašo atvažiavęs. F. M. abejoja. P. V. patikina, kad jos tikrai pasirašė, ir jei ką pasakytų, jog pamiršo, kad pasirašė, kad gal ir važiavo apžiūrėti tą sklypą, bet jau dabar neprisimena to. (b.l. 66-88, t. 4)

2009-10-21 kratos metu pas A. V., adresu Kalino k., Riešės sen., Vilniaus rajone, be kitų daiktų, buvo rastas vokas su atvirlaiškiu. (b.l. 100-105, t. 4)

2011-01-26 dokumentų ir daiktų apžiūros protokole apžiūrėtas vokas su atvirlaiškiu. Laiško siuntėjas S. ir L. P., Sopotas, Lenkija. Vokas registruotas Lietuvoje, Riešėje 2006-09-07. 2004-02-15 laiške, kurį pasirašiusi Z. P., nurodyta, kad jos žinios apie Vaclavo giminę yra ganėtinai ribotos, nes artimų šeiminių santykių tarp jų nebuvo, o jai, kai prasidėjo karas, buvo devyneri metai. Vaclovo žmona – P. P. gyveno Vilniuje, ir tik vasarą kartais atvažiuodavo į Kaliną. Jie turėjo tik vieną sūnų – Stanislovą, kuris buvo vedęs du kartus, bet vaikų tai jis tikrai neturėjo. Jo pirma žmona Žaneta dar prieš karą išvyko į Indiją pas savo sūnų iš pirmos santuokos. Po jos išvykimo, Stanislovas vedė antrą kartą, ir gyveno Poznanėje, dirbo inžinieriaus-mechaniko pareigose Lenkijos geležinkelių direkcijoje. Karo metu, greičiausiai vokiečių okupacijos metu, kartą buvo atvykęs į Vilnių, į savo motinos Paulinos laidotuves, kuri pasimirė tarp 1941 ir 1943 metų. Nuo to laiko apie S. jokių žinių nebuvo. Yra įtariama, kad buvo jis sušaudytas vokiečių, dėl tos priežasties, jog jo motina buvo žydė. Jeigu tuo klausimu reikėtų kokių nors notariškai patvirtintų pareiškimų, gali juos atsiųsti, nes notarų kontora yra visai šalia. Depozitą grąžina, nes nebuvo tokio poreikio jo panaudoti. Linki sėkmingai užbaigti šį reikalą, nors abejoja, nes yra žinoma, kad lietuvių valdžia nėra palanki lenkams. (b.l. 122-134, t. 4)

2009-10-06 poėmio protokolu buvo paimta buvusio savininko P. V. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla. (b.l. 4, t. 2)

Žemesnės instancijos teismas

2010-07-09 apžiūros protokolu buvo apžiūrėta civilinė byla Nr. A2-328-723/2007. Prie Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004-01-16 rašto pridėtame Riešės valsčiaus žemės pertvarkymo liestinų ūkių 1940 m. sąraše nurodyta: ūkio pavadinimas – Medikiškės; bendras žemės plotas be nusavinto miško ir stambių vandenų 32 ha; paliekama neliečiama norma – nėra; imama į žemės fondą – 32 ha; dvarininko ar ūkio valdytojo charakteristika – buv. dvarininkų kilmės, inžinierius, žemės niekada nedirbo. (b.l. 17-94, t. 1)