- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-20
- Bylos Nr.
- I-3458-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01715-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Bronius Januška, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- L. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjai L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2014-02-11 sprendimą Nr. (10.1-02)3-18352 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014-03-17 sprendimą Nr. (6.5)I-2476 bei įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) išmokėti 6 274,94 Lt negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį laikotarpiu nuo 2011-03-19 iki 2011-12-31, kuri susidarė dėl neteisėto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo (b. l. 1–2).
Pareiškėja skunde nurodė, kad dirba ir gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – senatvės pensija). Jai senatvės pensija laikotarpiu nuo 2011-03-19 iki 2011-12-31, vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, laikinai buvo sumažinta. Kadangi pareiškėja yra dirbanti senatvės pensijos gavėja, senatvės pensija jai buvo mažinama du kartus, t. y. taikant Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnius. Pareiškėja 2014-02-07 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių su prašymu išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, tačiau šis jos 2014-02-07 prašymo dalį dėl neišmokėtos senatvės pensijos persiuntė VSDFV, kuri 2014-03-17 sprendimu Nr. (6.5)1-2476 prašymo netenkino. Pareiškėjos nuomone, VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2014-02-11 sprendimas Nr. (10.1-02)3-18352 ir VSDFV 2014-03-17 sprendimas Nr. (6.5)1-2476 yra neteisėti ir nepagrįsti. Skundą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010-04-20 ir 2012-02-06 nutarimais. Akcentavo, kad, įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui, įstatymų leidėjas privalėjo atitinkamai pakeisti Laikinąjį įstatymą, tačiau to nepadarė. VSDFV teritorinis skyrius ir VSDFV turėjo vadovautis konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu. Pasak pareiškėjos, VSDFV Vilniaus skyrius, neatsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2010-04-20 ir 2012-02-06 priimtų sprendimų nuostatas pažeidė konstitucinį teisinės valstybės proporcingumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtų lūkesčių principus bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 ir 52 straipsnių nuostatas. Atsakovo atsisakymas išmokėti negautą pensijos dalį, kuri susidarė dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Pareiškėja teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–15).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011-03-21 sprendimu Nr. 11-17-5383 nuo 2011-03-19 paskirtos senatvės pensijos dydis buvo 1 142,41 Lt ir viršijo 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, todėl jos senatvės pensija buvo perskaičiuota (laikinai sumažinta), vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2011-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jai laikotarpiu nuo 2011-03-19 iki 2011-12-31 buvo mokama ne visa pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuota senatvės pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Pareiškėjai nuo 2012-01-01 mokama visa paskirto dydžio senatvės pensija.
Nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius ginčijamu 2014-02-11 raštu Nr. (10.1-02)3-18352 pagal kompetenciją persiuntė VSDFV pareiškėjos 2014-02-07 prašymo dalį išmokėti senatvės pensijos dalį, susidariusią taikant Laikinąjį įstatymą. Minėtu raštu pareiškėja buvo informuota apie prašymo persiuntimą, pateikti duomenys ir apie jos senatvės pensijos dydžius laikotarpiu nuo 2011-03-19 iki 2011-12-31. Skyrius 2014-02-28 rašte Nr. (10.1-02) 3-25469 pareiškėjai pateikė duomenis apie nurodytu laikotarpiu jai paskirtos perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, išmokėtos senatvės pensijos dydžius ir dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtos senatvės pensijos dalį. Laikotarpiu nuo 2011-03-19 iki 2011-12-31 pareiškėjai apskaičiuota 6 274,94 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalies suma. VSDFV 2014-03-17 sprendime Nr. (6.5)I-2476 išaiškino pareiškėjai senatvės pensijų perskaičiavimo tvarką Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu, paaiškino Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo esmę ir nurodė, kad jis taikytinas į ateitį ir nėra pagrindas išmokėti asmenims dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo 2011 metais negautą senatvės pensijos dalį. Konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu taikė šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama į ateitį. Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos galiojo ir pareiškėjai turėjo būti ir buvo taikomos iki 2011-12-31, t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo. Teisės akto, nustatančio išmokėti 2010–2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, nėra, todėl nei VSDFV Vilniaus skyriui, nei VSDFV nebuvo ir nėra teisinio pagrindo išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė VSDFV atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tenkinus pareiškėjos skundą, prašė priteistą sumą leisti išmokėti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 22–25).
Atsiliepime nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai neišmokėtą pensijos dalį. Pabrėžė, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija. Konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu taikė šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos galiojo ir pareiškėjai turėjo būti ir buvo taikomos iki 2011-12-31. Be to, teisės akto, nustatančio išmokėti 2010–2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, nėra, todėl nei VSDFV Vilniaus skyriui, nei VSDFV nebuvo ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą išmokėti 2011-03-19–2011-12-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį.
Atsiliepime prašė bylą nagrinėti VSDFV atstovui nedalyvaujant. Atsakovės VSDFV atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Bylos dalis nutraukiama, kita skundo dalis tenkinama.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai L. M. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011-03-21 sprendimu Nr. 11-17-5383 nuo 2011-03-19 iki gyvos galvos buvo paskirta 1 142,41 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Nurodyta, kad Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu bus mokama pagal šio įstatymo nuostatas perskaičiuota senatvės pensija (b. l. 16). VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus pranešime pareiškėjos perskaičiuota senatvės pensija 2011 m. kovo mėnesį – 1 035,00 Lt (b. l. 7).
Pareiškėja 2014-02-07 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių, prašydama išduoti pažymą apie neišmokėtą senatvės pensiją laikotarpiu nuo 2011-03-19 iki 2011-12-31 ir išmokėti negautą dalį (b. l. 18).
VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2014-02-11 rašte Nr. (10.1-02)3-18352 „Dėl L. M. prašymo persiuntimo“, vadovaudamasis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-02-01 įsakymu Nr. V-69, 11 punktu, persiuntė VSDFV, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai teritorinių skyrių sprendimams, veiksmams (neveikimui) apskųsti, nagrinėti pagal kompetenciją pareiškėjos 2014-02-07 prašymo dalį išmokėti senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Be to, informavo, kad pareiškėjai duomenis apie senatvės pensijos dydžius laikotarpiu nuo 2011-03-19 iki 2011-12-31 išsiųs per 20 dienų (b. l. 19).
VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2014-02-28 raštu Nr. (10.1-02)3-25469 „Dėl duomenų pateikimo“ pareiškėjai pateikė duomenis apie senatvės pensijos dydžius laikotarpiu nuo 2011-03-19 iki 2011-12-31, kai buvo taikomos Laikinojo įstatymo nuostatos (b. l. 20–21).
VSDFV 2014-03-17 sprendimu Nr. (6.5)I-2476 „Dėl 2014-02-07 prašymo“, išnagrinėjęs pareiškėjos 2014-02-07 prašymą, persiųstą VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2014-02-11 raštu Nr. (10.1-02)3-18352, informavo ją apie Laikinojo įstatymo taikymą, mokant jai senatvės pensiją laikotarpiu nuo 2011-03-19 iki 2011-12-31. Konstatavo, kad pareiškėjai nuo 2011-03-19 paskirta senatvės pensija teisėtai ir pagrįstai buvo perskaičiuota ir mokėta vadovaujantis tuo metu galiojusio Laikinojo įstatymo nuostatomis. Konstatavo, kad panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011-03-21 sprendimą Nr. 11-17-5383 mokėti perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją ir įpareigoti jai išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo 2011 m. negautą senatvės pensijos dalį nėra teisinio pagrindo (b. l. 28–30).
Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2014-02-11 rašto Nr. (10.1-02)3-18352
Pareiškėja viename iš reikalavimų prašo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2014-02-11 raštą Nr. (10.1-02)3-18352 „Dėl L. M. prašymo persiuntimo“, kuriuo jos 2014-02-07 prašymo dalį išmokėti senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, persiuntė VSDFV, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai teritorinių skyrių sprendimams, veiksmams (neveikimui) apskųsti, nagrinėti. Tačiau minėtame rašte pareiškėjai tik pranešta, kad jos prašymas persiųstas kompetentingai institucijai nagrinėti, ir nurodyta, kad bus pateikti duomenys apie senatvės pensijos dydžius. Taigi, šiame rašte pareiškėjai nenustatyti privalomi vykdyti įpareigojimai, nėra išdėstytų atsakovo priimtų sprendimų, galinčių turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas nėra administracinis aktas, nes jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjos teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl nėra administracinės bylos dalykas ir toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, bylos dalis, kurioje pareiškėja prašo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2014-02-11 raštą Nr. (10.1-02)3-18352 „Dėl L. M. prašymo persiuntimo“, nutraukiama, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).
Dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir VSDFV 2014-03-17 sprendimo Nr. (6.5)I-2476 teisėtumo bei pagrįstumo
Pareiškėja siekia, kad jai būtų išmokėta senatvės pensija, neišmokėta laikotarpiu nuo 2011-03-19 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo.
Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punkte nurodytus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą (paskelbtas 2012-09-21), kuriame, be kita ko, pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
Kaip nustatyta anksčiau, pareiškėjai paskirta senatvės pensija nuo 2011-03-19 iki 2011-12-31 buvo apskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo ne tik 6 str., bet ir 8 str. nuostatas. Kadangi pareiškėja minėtu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, jai mokėta senatvės pensijos dalis apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Dėl pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo per minėtą laikotarpį pareiškėjai susidarė 6 274,94 Lt senatvės pensijos nepriemoka (b. l. 20–21). Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime irgi nurodė, kad pareiškėjai neišmokėta būtent 6 274,94 Lt dydžio pensijos dalis, kurią ji ir prašo priteisti.
VSDFV teigia, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipta į ateitį ir negali būti pagrindas pareiškėjai išmokėti neišmokėtą pensijos dalį. Kaip minėta pirmiau, dėl pareiškėjai neišmokėtos sumos ir jos atsiradimo aplinkybių, kurios pasireiškė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų tiesioginiu taikymu, byloje ginčo nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816-2014, vertinant materialųjį bylų nagrinėjimo aspektą, išaiškinta, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Konstitucijos 110 straipsnio nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Tai reiškia, kad Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.) taikymo būdu pareiškėjos pažeista teisė į nesumokėtą senatvės pensijos dalį turi būti apginta. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti negautą 6 274,94 Lt (1 817,35 Eur) senatvės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2011-03-19 iki 2011-12-31 (įkaitytinai) pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkintinas.
Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 nurodė, kad nėra teisinių argumentų teigti, kad asmuo turi susilaikyti nuo kreipimosi į teismą, kol nebus įtvirtintas atitinkamas teisinis reglamentavimas, todėl VSDFV ir teritorinio skyriaus teiginiai, kad dėl nenustatyto kompensavimo mechanizmo nebuvo teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai neišmokėtą pensijos dalį, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėja skunde prašo panaikinti ir VSDFV 2014-03-17 sprendimą Nr. (6.5)I-2476, kuriuo ji atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Toks atsakovės sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Atsižvelgus į tai, ginčijamas 2014-03-17 VSDFV sprendimas Nr. (6.5)I-2476 naikintinas.
Dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo
VSDFV atsiliepime prašė, tenkinus pareiškėjos skundą, priteistą sumą leisti išmokėti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-1 straipsnis (2013-12-03 įstatymo Nr. XII-632 redakcija) nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis (2013-12-03 įstatymo Nr. XII-633 redakcija) nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismo priimtas sprendimas turi būti toks, kurį būtų galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Be to, atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir vėlesnėje praktikoje (2014-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-1564-14) pateiktus išaiškinimus, sprendžiant sprendimo įvykdymo atidėjimą, t. y. tai, kad teismo sprendimo įvykdymas reikalaus papildomų lėšų, taip pat įvertinęs valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką bei procedūras nusprendė, kad yra būtinybė atidėti teismo sprendimo vykdymą. Šioje byloje situacija yra identiška, todėl atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes teismo sprendimo įvykdymas atidėtinas iki 2015-12-31.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 101 straipsnio 1 punktu, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjos L. M. skundą tenkinti iš dalies.
Nutraukti administracinės bylos dalį, kurioje pareiškėja L. M. teismo prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2014-02-11 sprendimą Nr. (10.1-02)3-18352 „Dėl L. M. prašymo persiuntimo“.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-03-17 sprendimą Nr. (6.5)I-2476 „Dėl 2014-02-07 prašymo“.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti L. M. 1 817,35 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniolika eurų ir 35 euro centų) negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį laikotarpiu nuo 2011-03-19 iki 2011-12-31 (įskaitytinai).
Sprendimo įvykdymo terminą atidėti iki 2015-12-31.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.