- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-12
- Bylos Nr.
- e2A-930-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19711-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- F. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (suinteresuotojo asmens) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užsienio išmokų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjo F. G. (F. G.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. esmė
pareiškėjas prašė nustatyti juridinį faktą, kad F. G., gim. 1937-12-16, nuo 1960 m. balandžio mėnesio iki 1962 m. lapkričio mėnesio (imtinai) dirbo treneriu Lietuvos geležinkelių valdybos profsąjungos komiteto sporto draugijoje „Lokomotyvas“.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1953 m. gruodžio 22 d. iki 1972 m. vasario mėnesio dirbo Lietuvoje. Vidaus reikalų ministerijos Vizų registracijos skyriui 1971-12-20 pateikė pareiškimą išvykti iš Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos į Izraelį ir ten gyvena iki šiol. Siekdamas gauti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos darbovietes ar šių darboviečių teisių perėmėjus bei archyvus, prašydamas pateikti pareiškėjo darbo stažą Lietuvoje įrodančius dokumentus, tačiau išsamių duomenų gauti nepavyko apie darbo laikotarpius AB „Lietuvos geležinkeliai“ (laikotarpiu nuo 1956-04-19 iki 1963-02-14 Susisiekimo ministerijos Lietuvos geležinkelių valdyboje; nuo 1963-02-14 iki 1991-12-31 Susisiekimo ministerijos Pabaltijo geležinkelių valdyboje), kuriai priklausančioje Lietuvos geležinkelių valdybos profsąjungos komiteto sporto draugijoje „Lokomotyvas“ nuo 1959 m. lapkričio mėnesio iki 1964 m. spalio mėnesio pareiškėjas dirbo klasikinių imtynių treneriu. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2014-01-07 rašte Nr. 11(DBa)-3 nurodė, jog buvo patikrinti Lietuvos geležinkelių valdybos profsąjungos komiteto sporto draugijos „Lokomotyvas“ darbuotojų asmens sąskaitų kortelės ir išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraščiai nuo 1959 m. iki 1964 m. Su raštu pateiktos 1960-1962 metų išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraščių kopijos, kuriose matyti, jog 1960 m. balandžio mėnesį, 1961 m. kovo ir rugpjūčio mėnesiais ir 1962 m. lapkričio mėnesį pareiškėjui buvo išmokėtas atlyginimas už dalyvavimą varžybose. Kitų dokumentų pareiškėjui gauti nepavyko. Minimame rašte pažymėta, jog sporto draugija „Lokomotyvas“ ne visus dokumentus perdavė saugoti. Kadangi pareiškėjas negavo reikiamų dokumentų, kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Užsienio išmokų tarnyba pareiškimą prašė atmesti. Nurodė, jog atsakovas, skirdamas ir mokėdamas valstybines socialinio draudimo pensijas, vadovaujasi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 (toliau – Nuostatai). AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2014-01-07 rašte Nr. 11(DBa)-3 nurodyta, kad patikrinti 1959-1964 metų Lietuvos geležinkelių valdybos profsąjungos komiteto sporto draugijos „Lokomotyvas“ darbuotojų asmens sąskaitų kortelės ir išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraščiai ir pažymėta, kad sporto draugijos „Lokomotyvas“ 1959-1964 metais dirbusių darbuotojų išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraščiai yra visi išsaugoti. Daugiau duomenų, patvirtinančių pareiškėjo darbą, nėra. Suinteresuotojo asmens nuomone, išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraščiai dėl apmokėjimo už dalyvavimą sporto varžybose neįrodo pareiškėjo tęstinių darbo santykių su sporto draugija „Lokomotyvas“. Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktame Vidaus reikalų ministerijos Vizų ir registracijų skyriuje 1971-12-20 užpildytame pareiškime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 1959 m. iki 1964 m. F. G. dirbo traukinių depo šaltkalviu. Pareiškėjui pildant pareiškimą leisti išvykti iš Tarybų Socialistinės Respublikos Sąjungos, turėjo būti nurodoma darbo eiga pagal pateiktus dokumentus (įskaitant mokymąsi, tarnybą kariuomenėje, o taip pat antraeilį darbą). Pareiškimas Vizų ir registracijų skyriaus darbuotojo buvo sutikrinamas su pateiktais dokumentais. Pareiškime duomenų apie pareiškėjo darbą sporto draugijoje „Lokomotyvas“ nėra. Liudytojai pasaulio imtynių čempionas R. B., kuris nuo 1962 m. iki 1964 m. buvo „Spartako“ sporto klubo narys ir A. K., kuris buvo Lietuvos imtynių rinktinės narys, nedirbo sporto draugijoje „Lokomotyvas“ ir susitikdavo su pareiškėju tik sportiniuose renginiuose kaip varžovai, todėl negali patvirtinti pareiškėjo darbo fakto.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negali pateikti dokumentų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 1960 metų iki 1962 metų dirbo sporto draugijoje „Lokomotyvas“ imtynininkų treneriu. Tai patvirtina AB „Lietuvos geležinkeliai“ archyvo pažyma apie darbo stažą, kurioje nurodyta, kad patikrinus 1960-1964 m. Vilniaus vagonų depo įsakymus personalo klausimais ir darbuotojų asmens sąskaitų korteles, duomenų apie pareiškėjo darbą nėra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamento archyvo išduotose pažymose nurodyta, kad 1970 metais atleistų darbuotojų asmens bylos (kortelės) ir Vilniaus miesto Statybos remonto tresto Statybos ir remonto valdybos 1972 metais atleistų darbuotojų asmens bylos (kortelės) į archyvą neperduotos, taip pat ir pareiškėjo darbo knygelė. Lietuvos ypatingasis archyvas 2013-03-14 rašte Nr. P2-1039 pažymėjo, kad pareiškėjo darbo knygelės archyve nėra. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2014-01-07 raštas patvirtina, kad išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraščiuose yra duomenų, kad F. G. buvo išmokėtas atlyginimas už dalyvavimą varžybose 1960 m. balandžio mėnesį, 1961 m. kovo ir rugpjūčio mėnesius, 1962 m. lapkričio mėnesį. Byloje esančiame išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraštyje Nr. 12 už 1961 m. už kovo mėnesį pažymėtos pareiškėjo pareigos – klasikinių imtynių treneris. Nors AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2014-01-07 rašte nurodyta, kad Lietuvos geležinkelių valdybos profsąjungos komiteto sporto draugijos „Lokomotyvas“ ne visi dokumentai perduoti saugoti. F. G. tarnavo sovietinėje armijoje laikotarpiu nuo 1956 m. iki 1959 spalio mėn. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą už sąmoningą vengimą dirbti buvo nustatyta teisinė atsakomybė. Teismas padarė išvadą, kad tokį ilgą laikotarpį pareiškėjas negalėjo nedirbti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamento archyvo dokumentuose – autobiografijoje, pareiškėjas nurodo, kad nuo 1959 metų dirba ir gyvena Vilniaus mieste. Pareiškėjas 1971-12-20 pareiškime dėl išvykimo gyventi nuolatinai į Izraelį nurodyta, kad pareiškėjas nuo 1959 metų iki 1964 metų dirbo vagonų depo šaltkalviu. Tarpusavyje sutampantys ir nuoseklūs liudytojų R. B. ir A. K. parodymai ir pareiškėjo paaiškinimai įrodo, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1960 m. balandžio mėnesio iki 1962 m. lapkričio mėnesio (imtinai) sporto draugijoje „Lokomotyvas“ dirbo treneriu ir kad pareiškėjo darbas buvo nuolatinio pobūdžio.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotasis asmuo VSDFV Užsienio išmokų tarnyba apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti.
Nurodė, kad laikotarpio nuo 1960 m. balandžio mėnesio iki 1962 m. lapkričio mėnesio sporto draugijos „Lokomotyvas“ darbuotojų asmens sąskaitų kortelės, išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraščiai yra išsaugoti pilnai. Duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nuolatinio pobūdžio darbą nuo 1960 m. balandžio mėnesio iki 1962 m. lapkričio mėnesio, išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraščiuose nėra. Ši aplinkybė patvirtinta AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2014-01-07 raštu. Išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraščiuose yra duomenų, kad F. G. buvo išmokėtas atlyginimas už dalyvavimą varžybose. Daugiau dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo darbą, archyve nėra. Pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktas išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraščių kopijas galima teigti, kad tai yra vienkartiniai išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraščiai, kuriuose nurodomas išmokėjimas tik už dalyvavimą sporto varžybose (nuo 1960 m. nuo balandžio 18 dienos iki 1960 m. balandžio 26 dienos, nuo 1961 m. nuo rugpjūčio 10 dienos iki 1961 m. rugpjūčio 28 dienos, 1961 m. kovo mėnesį). Išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraščiuose ties F. G. pavarde nėra informacijos apie pareiškėjo pareigas.
Atsiliepimas
Pildant pareiškimą leisti išvykti iš Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos, turėjo būti nurodoma darbo eiga pagal pateiktus dokumentus. Pareiškimas buvo sutikrinamas su pateiktais dokumentais. Pareiškime duomenų apie pareiškėjo darbą Lietuvos geležinkelių valdybos profsąjungos komiteto sporto draugijoje „Lokomotyvas“ nėra. Nurodė, kad nei vienas liudytojas nedirbo sporto draugijoje „Lokomotyvas“ ir susitikdavo su pareiškėju tik sportiniuose renginiuose kaip varžovai, todėl negali patvirtinti pareiškėjo nuolatinio darbo fakto.
Šalies argumentai
Pareiškėjas F. G. prašė sprendimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti. Nurodė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015-07-14 raštas pirmosios instancijos teisme nebuvo pateiktas, apeliacinės instancijos teisme toks įrodymas neturi būti priimamas. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2014-01-07 rašte nurodyta, jog Lietuvos geležinkelių valdybos profsąjungos komiteto sporto draugijos „Lokomotyvas“ dokumentai ne visi perduoti saugoti. Esant tokiai situacijai, pareiškėjas rėmėsi ir kitais įrodymais, įskaitant ir liudytojų paaiškinimais.
Motyvuojamoji dalis
IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ginčas byloje kilo dėl juridinio fakto, kad pareiškėjas F. G. laikotarpiu nuo 1960 metų balandžio mėnesio iki 1962 lapkričio mėnesio Lietuvos geležinkelių valdybos profsąjungos komiteto sporto draugijoje „Lokomotyvas“ dirbo treneriu, nustatymo.
Suinteresuotas asmuo prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2015-07-14 raštą Nr. (10.32) S2-27074 „Dėl informacijos pateikimo“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015-07-14 raštą Nr. 2(DBa)-25 „Dėl informacijos pateikimo“. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ir kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apelianto pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla ir vertintini kaip ankstesnio AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2014-01-07 rašto patikslinimas, todėl dokumentai prijungiami prie bylos. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme suinteresuoto asmens atstovė citavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015-07-14 rašto turinį ir juo rėmėsi, tik nepridėjo prie bylos. Pareiškėjas dėl šių dokumentų pasisakė atsiliepime į apeliacinį skundą.
Skiriant ir mokant valstybines socialinio draudimo pensijas vadovaujamasi Pensijų įstatymu ir Nuostatais. Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kiek tai aktualu šiai bylai, asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvęs visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Nuostatų 23 punkte išvardinti dokumentai, kurie patvirtina asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka (Nuostatų 24 punktas).
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis dirbo treneriu Lietuvos geležinkelių valdybos profesinės sąjungos sporto draugijoje „Lokomotyvas“. Iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2014-01-07 rašto matyti, kad 1959-1964 m. Lietuvos geležinkelių valdybos profsąjungos komiteto sporto draugijos „Lokomotyvas“ išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraščiuose yra duomenų, kurie patvirtina, kad F. G. buvo išmokėtas darbo užmokestis už dalyvavimą varžybose 1960 m. balandžio mėnesį, 1961 m. kovo ir rugpjūčio mėnesiais, 1962 m. lapkričio mėnesį. Daugiau dokumentų, patvirtinančių F. G. darbą, archyve nėra. Šiame rašte įrašyta pastaba, jog Lietuvos geležinkelių valdybos profesinės sąjungos sporto draugijos „Lokomotyvas“ dokumentai perduoti nepilnai. Naujai prie apeliacinio skundo pridėtame AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015-07-14 rašte nurodoma, jog minimos organizacijos dokumentai (darbuotojų asmens sąskaitų kortelės, išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraščiai) į bendrovės archyvą saugoti perduoti nuo 1956 m. iki 1963 m. Šio laikotarpio dokumentai išsaugoti visi. Atsižvelgiant į tai, jog nuo įvykių, kurie nustatomi šiuo teismo sprendimu, yra praėję daugiau nei 50 metų, skirtinguose raštuose AB „Lietuvos geležinkeliai“ aplinkybes nurodo nevienodai, abu šie dokumentai vertinami kitų įrodymų kontekste.
Bylos dokumentais nustatytos šios pareiškėjo gyvenimo ir darbinės veiklos aplinkybės. Iš Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės rašto (b. l. 50) matyti, kad F. G. sovietinėje armijoje tarnavo iki 1959 m. spalio mėn. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2013-09-04 raštas Nr. 11(DBa)-619 pažymi, jog pareiškėjas priimtas dirbti šaltkalviu nuo 1959-11-10, o 1959-12-30 atleistas iš darbo. Iš išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraščio Nr. 11 už 1960 m. balandžio mėn. matyti, jog už laikotarpį nuo balandžio 18 iki balandžio 26 F. G. išmokėta 213,50 rublių išskaičiuota 18,56 rublių mokesčių; iš išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraščio už 1961 m. kovo mėn. matyti, jog F. G. kaip klasikinių imtynių treneriui išmokėta 22,40 rublių, išskaičiuota 1,94 rublių mokesčių; iš žiniaraščio Nr. 4 apmokėjimui pagal pridedamas pažymas mokymo ir treniruočių stovyklos bei spartakiados CS „Lokomotiv“ dalyviams 1961 m. už laikotarpį nuo rugpjūčio 10 iki rugpjūčio 28 išmokėta 47,40 rublių, išskaičiuota 5,18 rublių mokesčių; iš išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraščio Nr. 41 už 1962 m. lapkričio mėn. matyti, kad pagal sporto mokyklas ir atlyginimo išmokėjimui varžybų dalyviams F. G. išmokėta 67,62 rublių, išskaičiuota 8,48 rublių mokesčių. Šie įrodymai tiesiogiai patvirtina faktą, kad F. G. sporto klube „Lokomotyvas“ buvo klasikinių imtynių treneriu. Daugiau tiesioginių įrodymų apie pareiškėjo darbo santykius 1960-1962 metais nepateikta.
Kaip matyti, pateikti dokumentai tiesiogiai patvirtina, jog F. G. yra išmokėtas užmokestis už 4 mėnesius, kai jo pareiškimu yra prašoma nustatyti darbo trukmę už 32 mėnesius. Dokumentai vertintini atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus. Liudytojai R. B. ir A. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjui grįžus iš kariuomenės 1959 m. pareiškėjas įsidarbino sporto draugijoje „Lokomotyvas“ vaikų imtynių treneriu ir šį darbą dirbo daugiau nei dvejus metus. Tai, kad apklausti liudytojai, kaip nurodo apeliantas, nedirbo nepertraukiamai su pareiškėju vienoje įstaigoje, nepaneigia fakto, kad liudytojai gali patvirtinti bylai turinčias reikšmės aplinkybes (CPK 189 straipsnio 1 dalis). A. K. teigė, jog jis pats dirbo treneriu ir su pareiškėju bei jo treniruojamais vaikais susitikdavo varžybose. Abu liudytojai parodė, kad visi trys buvo sportininkai, bendravo pakankamai artimai, kartu dalyvaudavo varžybose. Liudytojas A. K. teigė, jog jie kartu susitikdavo varžybose su treniruojamais vaikais. Liudytojų suinteresuotumo nustatyta nebuvo.
Vertinant byloje surinktus įrodymus jų pakankamumo aspektu, reikia atsižvelgti į įrodymų tarpusavio sąsajumą. Tai, kad pareiškėjas su treniruojamais vaikais dalyvavo varžybose rodo, jog jis turėjo vaikus parengti varžyboms, būtų neįmanoma vien tik kartą per metus užsiimti vaikų rengimu, kad jie galėtų dalyvauti varžybose. Abu liudytojai patvirtino, jog pareiškėjas buvo sportininkas, todėl jis turėjo kvalifikaciją rengti vaikus varžyboms. Viename iš išmokėjimo-atsiskaitymo žiniaraščių taip pat nurodyta, kad pareiškėjas pinigus gavo už klasikinių imtynių trenerio darbą. Šis darbas negali būti vertinamas kaip parodomasis, t. y. apsiriboti tik kito asmens treniruojamų vaikų nuvedimu į varžybas. Pareiškėjas tuo metu kitose darbovietėse nedirbo, paaiškinimuose teismo posėdžio metu jis detaliai paaiškino darbo aplinkybes ir šie paaiškinimai sutapo su liudytojų parodymais.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Muaro krautuvė” su Vilniaus miesto valstybine mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B., R. Ž. su AB “Panevėžio duona”, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. su K. K., Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-147/2005).
Byloje neginčijamai nustačius, kad pareiškėjas buvo vaikų klasikinių imtynių treneris, jis gaudavo užmokestį iš Lietuvos geležinkelių valdybos profsąjungos komiteto sporto draugijos „Lokomotyvas“, rengdavo vaikus ir dalyvaudavo su jais varžybose, daroma išvada, jog šie faktai yra pakankami, kad būtų patvirtintas pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas. Nėra reikalaujama, kad juridinis faktas būtų patvirtintas tiesioginiais įrodymais, kadangi vien kreipimasis į teismą dėl tokio fakto nustatymo rodo, jog asmuo negali gauti ir turėti tokių įrodymų visoje apimtyje.
Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktame Vidaus reikalų ministerijos Vizų ir registracijų skyriuje 1971-12-20 užpildytame pareiškime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 1959 m. iki 1964 m. F. G. dirbo traukinių depo šaltkalviu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė, jog šaltkalviu jis pradėjo mokytis 1963-1964 metais. Suinteresuotas asmuo nepridėjo teisės aktų, kurie būtų patvirtinę, jog minėtame pareiškime nurodytus faktus buvo būtina pagrįsti dokumentais. Dėl išdėstytų motyvų, nurodytu dokumentu, kaip paneigiančiu pareiškėjo darbo faktą, nesiremiama.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, tarpusavyje sutampantys, nuoseklūs, detalūs liudytojų R. B. ir A. K. parodymai bei pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdžio metu įrodo, jog pareiškėjas nuo 1960 metų balandžio mėnesio iki 1962 metų lapkričio mėnesio (imtinai) sporto draugijoje „Lokomotyvas“ dirbo klasikinių imtynių treneriu ir kad pareiškėjo darbas buvo nuolatinio pobūdžio. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes įrodymų byloje pateikta nėra (CPK 176-179 str.)
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.