- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- II-147-1036/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00253-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Pareiškėjas
- K. S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Monikai Maldauskaitei, dalyvaujant pareiškėjų K. S. ir G. K. atstovui advokatui P. J., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato atstovui R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. S. ir G. K. skundą dėl 2018 m. balandžio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 115 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. balandžio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau Institucija) pareigūnas priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje (toliau Skundžiamas nutarimas). Skundžiame nutarime nurodoma, kad policijos komisariate 2017 m. spalio 20 d. gautas pareiškimas apie tai, kad 2017 m. spalio 20 d., apie 11 val. 22 min. T. B. ir jos sūnus Č. B. aria jiems nepriklausantį žemės sklypą. Tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes nustatyta, kad T. B. ir Č. B. ginčo žemės sklypu naudojosi 2016 m. rugpjūčio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai dėl naudojimosi žemės sklypu panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas savo sprendime nepasisakė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, Institucija priėmė nutarimą atsisakyti pradėti administracinę teiseną pagal ANK 518 straipsnį. 2018 m. sausio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo (Vilniaus rajono rūmai) nutartimi nutarimas dėl atsisakymo pradėti administracinę teiseną buvo panaikintas, nurodant, kad pareiškimo tikslinimo metu nebuvo tiriamos aplinkybės, susijusios su svetimo turto – pasėlių sunaikinimu, t. y. nesiaiškinta ar nebuvo padarytas nusižengimas, numatytas ANK 115 straipsnyje. Atliekant pakartotinį tyrimą nustatyta, kad suariant pasėlius G. K. padaryta 6 eurų turtinė žala, tačiau įvertinus, jog (duomenys neskelbtini) šeima dirba ir gretimą žemės sklypą, kur buvo pasėtos tos pačios kultūros, bei ginčus dėl žemės sklypo, Institucija sprendė, kad T. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, sudėties.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas K. S. ir G. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamą nutarimą ir skirti Č. B. ir T. B. administracinę nuobaudą pagal ANK 115 straipsnį už svetimo turto sunaikinimą. Skunde nurodoma, kad Institucija padarė klaidingas išvadas. Priešingai nei nurodyta Skundžiamame nutarime, ginčo žemės sklypas buvo suartas, tinkamai neįsitikinus, jog jame nėra pasėti pasėliai, kurie priklauso kitiems asmenims. Ginčo žemės sklypu nuo 1995 metų naudojosi Pareiškėjai ir tai žinojo Č. B. T. ir Č. B. šio žemės sklypu niekada nesinaudojo ir jame nevykdė jokios veiklos. Institucija tyrimą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje atliko paviršutiniškai, o surinktus duomenis vertino neobjektyviai, neatsižvelgė į Pareiškėjų nurodytas aplinkybes. T. ir Č. B. žinojo, kad ginčo žemės sklypu naudojasi pareiškėjai, kadangi jie patys dalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo procese, taip pat buvo suinteresuotais asmenimis adminstracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl žinojo ir suprato, kad naikina kitų asmenų pasėtus pasėlius, kas neabejotinai patvirtina, kad ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Iki aptariamo įvykio T. ir Č. B. jokiais veiksmais pretenzijų į ginčo žemės sklypą nereiškė ir žemę suarė tik teismui priėmus jiems nepalankų sprendimą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą nurodo, kad atlikus papildomą tyrimą dėl nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių T. B. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 115 straipsnį.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus prašė panaikinti Skundžiamą nutarimą.
Institucijos atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, gavęs Institucijos atsiliepimą į skundą, teismo posėdžio metu išklausęs pareiškėjų atstovo, institucijos atstoto paaiškinimus, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjo 2018 m. balandžio 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl T. B. ir Č. B. veiksmų suariant ginčijamą žemės sklypo dalį kvalifikavimo pagal ANK 115 straipsnį, t. y. kaip tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 115 straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius požymius, t. y. turto sunaikinimo ir sugadinimo faktą ir kad dėl to asmuo patyrė žalą, neviršijančią trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip pat būtina nustatyti ir subjektyviąją nusižengimo pusę, t. y. asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, tyčią sunaikinti ar sugadinti turtą.
K. S. ir G. K. savo teisių pažeidimą kildina iš to, kad T. B. ir Č. B. suarė ginčijamą žemės sklypo dalį, kur jie (K. S. ir G. K.) buvo pasėję 6 eurų vertės rugius, dėl ko buvo sunaikintas jiems (K. S. ir G. K.) priklausantis turtas.
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu akcentuoti, kad žemės sklypo dalies, kurioje K. S. ir G. K. buvo pasėję rugius, o vėliau T. B. ir Č. B. ją suarė, naudojimosi (disponavimo) teisė nėra aiškiai apibrėžta iki šiol. Kaip teisingai pažymėta Skundžiamame nutarime, K. S. ir G. K. savo teisę naudotis žemės sklypo dalimi grindžia vienais dokumentais, T. B. ir Č. B. kitais. Bylą nagrinėjantis teismas akcentuoja, kad ginčo žemės sklypo dalį Č. B. dirbo (suarė) manydamas, kad ji (žemės sklypo dalis) Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 48VĮ-567-(14.48.2) „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau - Įsakymas) priskirta būtent jam. Nors 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu šis Įsakymas panaikintas, tačiau teismo sprendimas, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, dar neįsiteisėjęs, vyksta apeliacinis procesas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Tai reiškia, kad nuo Įsakymo priėmimo – 2017 m. kovo 16 d. Č. B. turėjo teisėtą lūkestį naudotis ginčijama žemės sklypo dalimi. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjai K. S. ir G. K. apie tokio turinio Įsakymą žinojo (jie incijavo procesą teisme dėl Įsakymo panaikinimo), tačiau nepaisant to ginčijamoje žemės sklypo dalyje pasėjo 6 eurų vertės rugius. Kitaip tariant, susiklostė situacija, kai K. S. ir G. K., neturėdami neginčijamo pagrindo žemės sklypo dalyje pasėjo 6 eurų vertės rugius, o T. B. ir Č. B., neturėdami neginčijamo pagrindo, tą žemės sklypo dalį suarė.
Nustatytos faktinės aplinkybės, sudaro pagrindą pripažinti, kad T. B. ir Č. B., suardami ginčijamą žemės sklypo dalį, kuri minėtu Įsakymu (galiojančiu iki šiol) buvo priskirta jiems nuosavybės teise priklausančiam sklypui, nesiekė tyčia sunaikinti/sugadinti K. S. ir G. K. priklausančius 6 eurų vertės rugius, todėl apylinkės teismas pritarią Institucijos išvadai, kad jų veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje sudėties.
Kartu teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-85/2013). Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Aptarta kasacinio ir konstitucinio teismo jurisprudencija reiškia, kad dėl žalos, padarytos suariant ginčijamą žemės sklypo dalį, atlyginimo pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Skundą atmesti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.