- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-17
- Bylos Nr.
- II-727-1217/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00742-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pažeidėjas
- Ž. V.
- Advokatai
- Rasa Aurelija Kučinskaitė
- Kategorijos
- 16.9.15Transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymas (ANK 431 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. V. ir jo atstovei advokatei Rasai Aurelijai Kučinskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. 10-ANR_N-7526-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7526-2024 (toliau ir – Nutarimas) Ž. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, už tai jam paskirta 60 eurų dydžio bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 25 d. gautas atsakomybėn patraukto Ž. V. (toliau ir – Pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti minėtą Institucijos 2024 m. kovo 18 d. priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas, norėdamas sukti į Paribio gatvę, persirikiavo toje Ukmergės gatvės vietoje, kuri nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija. Pareiškėjo teigimu jis vykdė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106 punkto reikalavimus ir iš anksto pasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, dešiniojo krašto. Kadangi kitose eismo juostose vyko intensyvus eismas, objektyviai susiklosčiusi faktinė transporto priemonių judėjimo situacija sąlygojo Pareiškėjo sprendimą iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, krašto likus iki posūkio į dešinę maždaug 50 m, kas Pareiškėjo vertinimu, labiausiai atitiko saugaus manevro į dešinę reikalavimą. Todėl Pareiškėjo veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjas, gavęs administracinio nusižengimo protokolą, išsiuntė Institucijai paaiškinimą dėl įvykio, tačiau priimant nutarimą, jis nebuvo įvertintas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjas pažeidė KET 181 punkto nuostatas, draudžiančias važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta. Transporto priemonių vairuotojai, norėdami pasukti į dešinę, turi kirsti artimiausią prie sankryžos esančią plačią brūkšninę liniją, žyminčią eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui. Pareiškėjas į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą turėjo įvažiuoti ties Ukmergės ir Paribio gatvių sankryža už įrengto stacionaraus PFS matuoklio, o ne ties pastato Ukmergės g. 140 teritorija. Pažymėta, kad Pareiškėjo cituojama taisyklė, kad į dešinę sukantys eismo dalyviai privalo persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, negali būti suprantamas kaip asmens galimybė važiuoti šia eismo juosta neribotą atstumą. Iš byloje esančios fotonuotraukos aiškiai matyti, jog Pareiškėjo vairuojamas automobilis, pažeisdamas KET reikalavimus, važiavo eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, byloje nustatytos visos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, kurias įvertinus, konstatuota, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas Ž. V. nurodė, jog persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą likus apie 50 m iki posūkio į dešinę. Pareiškėjo teigimu jis tik vykdė KET reikalavimus, nurodančius, kad vairuotojas, prieš sukdamas į dešinę, privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Šiuo maršrutu Pareiškėjas važiuoja ne dažnai, tą dieną vyko su navigacijos pagalba, todėl navigacijos sistemai nurodžius persirikiuoti į dešinę pusę, jis per punktyrinę liniją persirikiavo į dešinę. Kad bus dar viena punktyrinė linija prieš pat posūkį, Pareiškėjas nežinojo. Net fotonuotraukoje yra užfiksuota, kad Pareiškėjo transporto priemonė juda įjungusi dešinio posūkio signalą. Mano, kad pažeidimo jis nepadarė, todėl prašo panaikinti nutarimą.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo Ž. V. atstovė advokatė Rasa Aurelija Kučinskaitė nurodė, jog nutarimas atsižvelgiant į visas aplinkybes, į visą surinktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmiausia reikia įvertinti, kad pažeidimas padarytas tyčia, t. y. asmuo tyčia nevykdė KET reikalavimų, suvokė savo veikos pavojingą pobūdį ir taip norėjo veikti. Dar tą pačią dieną Pareiškėjas pateikė administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai el. paštu pranešimą, informavimą, kad į maršrutinio transporto skirta juostą Ukmergės gatvėje ties Paribio gatve Pareiškėjas iš anksto persirikiavo, nes suko į dešinę, į Paribio gatvę, o tokią pareigą numato KET 182 punktas, tačiau nutarimą priėmusi tyrėja nevertino šio paaiškinimo ir juo nesivadovavo. Byloje nėra duomenų, kad Pareiškėjas įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, kirsdamas ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją. Pareiškėjas ir pats nurodo, jog įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą kirsdamas nuotraukoje matomą punktyrinę liniją. Institucijos atsiliepimo teiginiai, kad Pareiškėjas įvažiavo ankščiau negu turėjo įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, parodo, kad nebuvo jokios tyčios pažeisti, rodo tyčios nebuvimą pažeisti, tai nebuvo toks atvejis, kad asmuo matydamas, kad tai yra visiškai laisva juosta įsuko į ją ir ja važiavo dėl to, kad jam būtų patogu. Įvažiavo Pareiškėjas į tą eismo juostą, kai jam nurodė navigacija. Pareiškėjas įvažiavo per punktyrinę liniją, iki posūkio dar buvo likę 50 metrų, automobilis judėjo, įvažiuota į tą juostą buvo esant labai intensyviam eismui, kuris matosi nuotraukoje. Iš tos juostos, iš kurios Pareiškėjas išvažiavo, eismas buvo labai intensyvus, tai iš tikrųjų KET 106 punktas numato, kad vairuotojas prieš sukdamas į dešinę privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto. Iš anksto yra vertinamoji sąvoka, kurios vertinimas priklauso nuo individualios situacijos kelyje, nuo transporto priemonės vairuojančio asmens idealios situacijos suvokimo, tačiau bet kuriuo atveju tas suvokimas turi būti adekvatus, tame tarpe faktinei situacijai kelyje ir nekelti grėsmės eismo dalyvių saugumui. Vienintelis priekaištas, kokį turi Institucija, kad pasuko ne prie pat posūkio, tačiau tą reikia žinoti ir jei navigacija rodo, kad reikia sukti, žmogus ir pasuka. Pati faktinė situacija iš tikrųjų ir sąlygojo sprendimą iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies skirtos važiuoti ta kryptimi krašto likus iki posūkio į dešinę 50 metrų, kas iš tikrųjų individuliu susidariusios eismo situacijos vertinimu labiausiai atitiko saugaus manevro į dešinę reikalavimą. Asmuo negali žinoti, kad arčiau posūkio yra dar viena punktyrinė linija. Tai, kad asmuo naudojosi navigacija, patvirtina, kad tai nebuvo įprastas maršrutas, kuriuo asmuo vyksta kiekvieną dieną ir tiksliai žino, kur yra punktyrinės linijos. Tyrėja, surašiusi administracinio nusižengimo nutarimą, visapusiškai ir objektyviai neištyrė pažeidimo, nesivadovavo ANK 566 straipsnyje įtvirtintais administracinio nusižengimo teisenos principais, tame tarpe ir nekaltumo prezumpcijos principu, neįvertino visų duomenų, net ir pateikto paaiškinimo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Prašo panaikinti priimtą nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 417 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.
Skundžiamu Institucijos 2024 m. kovo 18 d. nutarimu Ž. V. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 23 d., 12.42 val., Vilniuje Ukmergės g. ties Paribio gatve, vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui.
Pagrindinis Ž. V. skundo argumentas yra tas, kad jis važiavo maršrutiniam transportui skirta juosta tik todėl, kad persirikiavo navigacijos sistemos rekomenduojamu metu iki posūkio likus maždaug 50 m ir nežinojo, jog toliau yra dar viena punktyrinė linija, leidžianti vairuotojui persirikiuoti prieš pat posūkį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad Ž. V. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai. Nors Ž. V. nurodo, kad pažeidimo jis nepadarė tyčia, tokie pareiškėjo teiginiai paneigti ir jo kaltę dėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje padaryto administracinio nusižengimo patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.
Iš byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 34) matyti, kad eismas 2023 m. gruodžio 23 d., 12.42 val. (kada užfiksuotas pažeidimas), yra itin intensyvus, antroji ir trečioji eismo juostos yra užimtos. Pareiškėjo vairuojamas automobilis yra užfiksuotas pirmojoje eismo juostoje, kurią nuo kitų eismo juostų skiria ištisinė linija. Nuotraukos kairiajame kampe matyti punktyrinės juostos dalis, kurios vietoje, pasak Pareikėjo, jis persirikiavo, norėdamas pasukti į Paribio gatvę. Iš interaktyvaus žemėlapio (https://www.google.com/maps) pateikiamų įvykio vietos duomenų nustatyta, kad Ukmergės gatvėje ties Paribio gatve pirmoji eismo juosta yra skirta tik maršrutiniam transportui ir pažymėta raide „A+“. Arčiausiai posūkio į Paribio gatvę esanti punktyrinė linija prasideda daugmaž 45 m nuo ištisinės linijos pabaigos, taigi pakankamas atstumas, kad vairuotojai saugiai galėtų persirikiuoti į maršrutinėms transporto priemonėms skirtą eismo juostą prieš sukant į dešinę į Paribio gatvę. Tuo tarpu punktyrinė linija, kurią kirsdamas, kaip pats nurodė, persirikiavo Pareiškėjas, baigiasi maždaug 145 m iki posūkio. Šie argumentai paneigia Pareiškėjo teiginius, kad jis persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą iki posūkio likus maždaug 50 m. Prieš pat prasidedant punktyrinei linijai, esančiai arčiausiai posūkio į dešinę, yra įrengtas stacionarus PFS matuoklis, kuris ir užfiksavo pažeidimą.
KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET 1.21¹ punkte nurodyta, kad simbolis „A+“ žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui ir kitoms transporto priemonėms, kaip nurodyta Taisyklių 181¹ punkte, išskyrus Taisyklių 182 punkte nustatytą atvejį. KET 181¹ punkte nurodyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir simboliu „A+“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus: 181¹.1. dviračius, mopedus ir lengvuosius keturračius; 181¹.2. automobilius, pažymėtus skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, kuriuose važiuoja neįgalieji į (iš) švietimo įstaigą (-os) ar į (iš) neįgaliųjų dienos užimtumo centrą (-o), jeigu važiavimo maršrutas suderintas su kelio savininku jo nustatyta tvarka; 181¹.3. lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta užrašu „TAKSI“; 181¹.4. automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta simboliu 4+; 181¹.5. elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta elektromobilio simboliu; 181¹.6. motociklus, jeigu eismo juosta pažymėta motociklo simboliu. KET 182 punkte numatyta, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą.
Nors KET 182 punkte nėra nurodyta, kokiam atstumui likus iki posūkio į dešinę į „A+” eismo juostą privalo persirikiuoti į dešinę sukti ketinantis vairuotojas, tačiau sistemiškai vertinant anksčiau aptartas KET 181¹ ir 182 punktuose išdėstytas nuostatas, akivaizdu, kad įvažiavimas į šią eismo juostą turi būti būtinas ir trumpalaikis, t. y. tiek, kiek reikia saugiai atlikti numatomą manevrą – arba apvažiuoti į kairę sukančią transporto priemonę arba pasukti į dešinę.
Pareiškėjo teiginiai, kad jis persirikiavo anksčiau, kadangi jam taip nurodė naudojama navigacijos sistema, laikytini gynybine pozicija. Sutiktina su Pareiškėjo atstovės teiginiais, kad KET 106 punkte nurodoma sąvoka „iš anksto“ yra vertinamoji. Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad dauguma navigacijos sistemų įspėja vairuotojus apie būsimą posūkį, nurodydamos tikslų atstumą iki numatomo manevro ir tik rekomenduoja atkreipti dėmesį, kad už tam tikro atstumo reikės atlikti norimą manevrą (pvz., pasukti). Kada persirikiuoti, sprendžia transporto priemonės vairuotojas, o ne navigacijos sistema. Tai, kad Pareiškėjas pasirinko persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą juostą anksčiau, navigacijos sistemai tik informavus apie būsimą posūkį, laikytina, kad jis tai padarė sąmoningai, juo labiau, kad iki posūkio buvo likę daugiau nei 140 metrų. Sutiktina su Pareiškėjo argumentais, kad KET nėra nurodyta, kada privaloma persirikiuoti prieš posūkį, tačiau svarbu pažymėti, kad eismo juostos keliuose yra taip sužymėtos, kad vairuotojams prieš posūkį būtų galima saugiai persirikiuoti ir važiuoti reikiama kryptimi, taigi važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta neribotą laiką negalima. Juo labiau, šiuo atveju Pareiškėjui prieš posūkį buvo pirmoji eismo juosta, kuria eismas skirtas tik maršrutiniam transportui. Vykti neribotą atstumą nurodyta eismo juosta draudžia KET. Nors KET 106 ir 182 punktuose nėra nurodyta, kokiam atstumui likus iki posūkio į dešinę į šią eismo juostą gali ar privalo persirikiuoti sukti ketinantis vairuotojas, tačiau persirikiavimas į eismo juostą, skirtą važiuoti tik maršrutiniam transportui, turėtų būti trumpalaikis. Tai reikštų, kad šiuo atveju į eismo juostą, skirtą važiuoti maršrutiniam transportui, galima persirikiuoti tik prieš pat atliekant posūkio manevrą į dešinę. Todėl Pareiškėjas, persirikiuodamas daugiau nei 140 m iki posūkio, negalėjo nesuprasti, kad važiuoja draudžiama eismo juosta ir pažeidžia KET reikalavimus.
Kaip matyti iš interaktyvaus žemėlapio (www.google.lt/maps), punktyrinės linijos, kada Pareiškėjas nurodė persirikiavęs į pirmąją eismo juostą, yra skirtos įvažiuoti/išvažiuoti į Ukmergės g. 140, Vilniuje esančio pastato teritoriją (t. y. leidžiančios trumpam įvažiuoti į šią eismo juostą) ir nesuteikiančios transporto priemonių valdytojams toliau važiuoti pirmąją eismo juosta. Taigi ties pastatu Ukmergės g. 140, Vilniuje esančios punktyrinės linijos jokiu būdu nesuteikia teisės vairuotojams persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ir toliau neribotą atstumą važiuoti ja.
Fotonuotraukoje užfiksuotas vaizdas ir Pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdžio metu visiškai paneigia Pareiškėjo teiginius, jog jis persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą vykdydamas KET reikalavimus ir likus ne daugiau nei 50 m iki posūkio. Pareiškėjui nebuvo būtinybės važiuoti pirmąja, tik maršrutiniam transportui skirta, eismo juosta, kai iki posūkio yra likę ne mažiau nei 140 metrų. Net ir navigacijos sistemai informuojant vairuotoją apie būsimą manevrą, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir nebus pažeisti KET reikalavimai. Visos aptartos aplinkybės, patvirtina, jog pažeidimas padarytas sąmoningai, persirikiuota buvo Pareiškėjo pasirinkimu ir važiavimas antrąja eismo juosta nebūtų sukėlęs Pareiškėjui kliūčių prieš posūkį (iš anksto, leidžiant tai nurodantiems kelio ženklams) persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, kuri pažeidimo padarymo metu buvo visiškai laisva. Todėl Ž. V., turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę, vadinasi ir žinodamas KET, suvokė, kad įvažiavęs į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ne prieš sukant į dešinę, t. y. iki posūkio likus daugiau nei 140 m ir važiuodamas maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, daro administracinį nusižengimą, už kurio padarymą kyla administracinė atsakomybė ir norėjo taip elgtis. Dėl šių aplinkybių Pareiškėjo teiginiai, kad pažeidimo jis nepadarė tyčia, pripažintini nepagrįstais ir neįrodytais.
Kiti skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti priimto nutarimo, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina.
Teismui nekyla abejonių, kad Ž. V., automobiliu važiuodamas eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir horizontaliuoju ženklinimu „A+“, pažeidė KET 181¹ ir 3 priedo 1.21¹ punktų reikalavimus, todėl tokius jo veiksmus Institucija tinkamai kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Ž. V. skundas netenkintinas, o skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-7526-2024 paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7526-2024 palikti nepakeistą ir Ž. V. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.