Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 straipsnis). Teisme gauti pareiškėjos ir jos atstovo advokato A. Višnevski prašymai bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (t. II, b. l. 139-140).

Esant įtarimų, kad pareiškėja yra atvykusi kitu negu deklaruota tikslu, atsakovas patikrino UAB „Spektrius“ duomenis Valstybinio socialinio drausimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje (toliau – Sodros informacinė sistema) ir nustatė, kad UAB „Spektrius“ nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. nėra įsteigtos trys darbo vietos, kuriose, visą darbo dieną dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Todėl Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyto reikalavimų. Atsakovui užteko Sodros informacinės sistemos duomenų tokiam sprendimui priimti, todėl pareiškėjos nebuvo reikalaujama pateikti papildomus dokumentus ar atvykti apklausai. Šiuo atveju pagrindo panaikinti leidimą nustatymas apsiribojo juridinio fakto konstatavimu.

Nors Bendrovėje dirba 6 asmenys, iš kurių 4 Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „Spektrius“ nėra trijų pilną darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Bendrovėje nėra asmenų, kurie dirbtų pilną darbo dieną, atlyginimas jiems mokamas tik už kelias darbo valandas per mėnesį. Be to, beveik visą panaikinto leidimo galiojimo laikotarpį nebuvo įdarbintas būtinas darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, skaičius, šis laikotarpis truko beveik 8 mėnesius, todėl, atsakovo teigimu, ginčijamas Sprendimas atitinka teisingumo ir protingumo principus.

Pažymėjo, kad pasikeitus Bendrovėje aplinkybėms, pareiškėja privalėjo pati kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo išdavimo kitu pagrindu.

Taip pat pažymėjo, kad atsisakymas pakeisti leidimą savaime neužkerta kelio pareiškėjai vykdyti UAB „Spektrius“ akcininko pareigų, pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 straipsnis). Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant (t. II, b. l. 129–131).

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. (15/5-7) 11U-508 (00559) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei Y. P., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiagoje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. birželio 22 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (t. II, b. l. 5–13).

Išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą prašymą, Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, 2016 m. rugpjūčio 16 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą (t. II, b. l. 13).

Migracijos departamentas, patikrinęs ir įvertinęs UAB „Spektrius“ duomenis Sodros informacinėje sistemoje, 2017 m. balandžio 24 d., vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (t. II, b. l. 117–118).

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Įstatymo 50 straipsnis reglamentuoja išduoto leidimo gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Kaip minėta, ginčijamu sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl jau išduoto leidimo laikinai gyventi LT7395185 panaikinimo. Tokį sprendimą Migracijos departamentas priėmė, kadangi UAB „Spektrius“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų (II t., b. l. 117–118).

Į bylą pateikti duomenys patvirtina šias atsakovo išvadas. Pažymėtina, kad šių aplinkybių neginčija ir pati pareiškėja. Byloje esantys Sodros duomenys tvirtina, kad įmonėje dirba šeši asmenys, iš kurių keturi Lietuvos Respublikos piliečiai – M. R., M. R., M. N. ir J. D. (t. II, b. l. 113). Sudarant darbo sutartis su minėtais asmenimis buvo nustatyta, kad įmonėje jie dirbs 8 val. per dieną 5 darbo dienas per savaitę (t. I, b. l. 20–22, 27–32, t. II, b. l. 42–47. Pažymėtina, kad darbo sutartis, sudaryta su M. R., kuris UAB „Spektrius“ įdarbintas nuo 2017 m. vasario 13 d. (t. II, b.l. 113), teismui nėra pateikta. Su M. R., M. N. ir J. D. sudarytos darbo sutartys buvo pakeistos. M. R. prašymų (t. I, b. l. 17–18) pagrindu, darbo sutartis buvo pakeista, nurodant, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. jis Bendrovėje dirbs 1 val. per dieną, o nuo 2017 m. sausio 9 d. – dirbs 1 val. per savaitę (t. I, b. l. 22). M. N. prašymų (t. I, b. l. 23, 25) pagrindu, darbo sutartis buvo pakeista, nurodant, kad nuo 2016 m. gruodžio 1 d. jis Bendrovėje dirbs 1 val. per dieną, o nuo 2017 m. sausio 9 d. – 1 val. per savaitę (t. I, b. l. 22). J. D. 2016 m. gruodžio 29 d. prašymo (t. I, b. l. 26) pagrindu, darbo sutartis buvo pakeista, nurodant, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. ji dirbs 1 val. per savaitę (t. I, b. l. 32). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šie trys Lietuvos Respublikos piliečiai dirba ne visą darbo laiką, t. y. jie nedirba 8 val. per dieną, 5 darbo dienas per savaitę. Be to, atlyginimas šiems darbuotojams taip pat mokamas pagal išdirbtą laiką (t. II, b. l. 110–112).

Iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos formuluotės „yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai“ darytina išvada, kad šioje teisės normoje įtvirtintos trys imperatyvios sąlygos: 1) įmonėje, kurios dalyvis yra užsienietis, turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos; 2) jose turi dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai; 3) jose nurodyti asmenys turi dirbti visą darbo laiką. Šiuos reikalavimus Įmonė atitiktų, jeigu visos sąlygos egzistuotų kartu. Nagrinėjamu atveju, iš pateiktų Sodros duomenų matyti, kad Įmonėje be pareiškėjos dirbę trys darbuotojai buvo įdarbinti nuo 2016 m. birželio mėn., tačiau nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „Spektrius“ nėra trijų pilną darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Nuo 2017 m. sausio 1 d. šioje Bendrovėje nėra asmenų, kurie dirbtų pilną darbo dieną, o atlyginimas mokamas darbuotojams tik už 4 darbo valandas per mėnesį. Sprendimas buvo priimtas 2017 m. balandžio 24 d., taigi, iki Sprendimo priėmimo Bendrovė ilgiau nei 7 mėnesius neturėjo reikiamo kiekio darbuotojų.

Pareiškėja skunde nurodė, kad kreipėsi į Migracijos departamentą dėl konsultacijos, kurios metu pareiškėjai specialistė vardu Dovilė (pavardės nepamena) nurodė, kad jei darbuotojas bus įdarbintas ne visą darbo dieną ir jam nebus mokamas minimalus darbo užmokestis Bendrovė vis tiek atitiks Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) jai keliamus reikalavimus ir išduotas leidimas nebus panaikintas. Tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų ir įrodymų nepateikta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi dėl šių paaiškinimų raštu. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad Įmonė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų ir panaikino pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, todėl šie pareiškėjos argumentai vertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo kontekste.

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą leidimas gyventi panaikinamas, jei paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti pagrindai. Pareiškėjai neatitikus vienos iš privalomųjų sąlygų, nustatytų Įstatymo 45 straispnio 1 dalies 1 punkte, pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas pagrįstai.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Bendrovė nėra fiktyvi, realiai vykdo veiklą, nuomojasi turtą (patalpas, transporto priemones ir t. t.) bei juo naudojasi, turi ilgalaikių įsipareigojimų, naudojasi telefoninio ryšio operatorių paslaugomis, moka mokesčius, yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjai leidimas buvo panaikintas ne dėl to, kad Bendrovė yra fiktyvi, o dėl to, kad šioje Bendrovėje nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. neatitinta Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvaus reikalavimo, numatančio, kad įmonėje turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Šiuo atveju skundžiamas Sprendimas priimtas apsiribojant juridinio fakto konstatavimu, kuris yra pakankamas pagrindas panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Analogiškos pozicijos laikosi ir LVAT (žr., pvz, LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016).

Pareiškėja skunde teigė, kad ji negalėjo atleisti darbuotojų, nes netekus vieno darbuotojo Bendrovė gali netekti klientų, negaus pajamų ir dėl to gali bankrutuoti. Pareiškėjos teigimu, ji per savo pažįstamus, draugus ir bendrakursius nuolat ieško naujų darbuotojų, nes Bendrovė nuolat plačia savo veiklos spektrą rinkoje, tačiau reikiamus specialistus surasti sunku. Tačiau šie pareiškėjos argumentai vertintini kaip pareiškėjos gynybinė pozicija, nes teismui nepateikti įrodymai pagrindžiantys, kad pareiškėja aktyviai ieško darbuotojų. Be to, teismas abejoja, ar Bendrovėje dirbant trims darbuotojams po 1 val. per savaitę, jų darbo našumas gali turėti esminės įtakos Bendrovės tinkamai veiklai užtikrinti ir Bendrovės plėtrai, todėl šie pareiškėjos argumentai teismo vertinami kritiškai.

Be to, pareiškėja nesutinka su atsakovo teigimu, kad jos buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas, nes pareiškėja nuolat ieško darbuotojų, susitinka su kitais verslo subjektais, stengiasi užmegzti naujus verslo ryšius bei atlieka kitas vadovei numatytas funkcijas, padeda spręsti darbuotojams iškilusius klausimus ir problemas. Pareiškėjos išvykimas galimai sužlugdys Bendrovę, darbuotojai bus atleisti, partneriai negaus reikalingų paslaugų, valstybė praras mokesčių mokėtoją. Tačiau, teismo vertinimu, šie argumentai laikyti kaip gynybinė pozicija, nes byloje esanti darbo sutartis patvirtina, kad pareiškėja įdarbinta 1 val. per dieną, 5 darbo dienas per savaitę (t. II, b. l. 36–37). Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos nuolatinis buvimas įmonėje nėra būtinas ir savo, kaip Bendrovės direktorės, pareigas gali vykdyti tiek nuotoliniu būdu, tiek pasitelkiant įgaliotus atstovus. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas.