Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nuosprendžio, kuriuo B. K. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 metams 6 mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose ir jos terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – B. K. pakeista į suėmimą.

Priteista iš B. K. J. D. 28140,33 Lt nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Priteista iš B. K. AB „(duomenys neskelbtini)“ 6009,67 Lt nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K. nuteistas už tai, kad jis tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, t. y. 2011 m. lapkričio 9 d. apie 20.15 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. 43, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia padegdamas J. D. priklausančio garažo priestatą, sunaikino nukentėjusiosios turtą – 20000 litų vertės garažą su priestatu ir jame buvusiais 4000 litų vertės traktoriumi „T-40AM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų vertės šieno pūtekliu, 2300 litų vertės šienapjove, 1800 litų vertės 3 tonomis grūdų, 250 litų vertės suvirinimo aparatu, 350 litų vertės malūnu, 1200 litų vertės 400 litrų dyzelinu žemės ūkiui, 850 litų vertės trąšų barstytuvu, 100 litų vertės 200 litrų panaudoto tepalo (mašininės alyvos), 2500 litų vertės 80 vnt. šieno rulonų, iš viso padarė nukentėjusiajai 34150 litų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo B. K. gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir į Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nuosprendžiu B. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, kada nuteistasis B. K. buvo laikinai sulaikytas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai B. K. pripažino kaltu sunaikinus svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., tačiau paskirdamas bausmę nuteistajam B. K., pažeidė bausmių skyrimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, tačiau prašo sutrumpinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam B. K. bausmę už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam B. K. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją – padarė apysunkį nusikaltimą, visuotinai pavojingu būdu sunaikino didelės vertės nukentėjusiosios turtą, kaltės formą – nusikalstama veika yra tyčinė, į nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į B. K. asmenybę - teisiamas pirmą kartą (Lietuvos Respublikos BK 97 str.), praeityje du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo nuosavybei padarymą susitaikius su nukentėjusiuoju, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas kaip ūmaus ir neprognozuojamo charakterio, galintis bet kada ir bet ką padaryti, jo atžvilgiu Kelmės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas sistemingai bauginęs kitus asmenis, ketindamas padaryti analogišką šiai nusikalstamą veiką – padegti turtą. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad jokia kita bausmės rūšis, kaip tik susijusi su terminuotu B. K. laisvės atėmimu už padarytą nusikaltimą, nepakeis B. K. nusikalstamų polinkių. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam B. K. už nusikalstamą veiką paskirta artima Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. numatytai laisvės atėmimo bausmės vidurkiui bausmė nėra aiškiai per griežta, ir remiantis apeliacinio skundo motyvais švelninti ją ar atidėti jos vykdymą, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė nuteistojo gynėja advokatė, nėra teisinio pagrindo.

Nuteistojo gynėja advokatė apeliacinės instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje prašė pripažinti nuteistojo B. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai galisi, be to, jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, prisipažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis B. K. pripažino visas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos esmines aplinkybes. Tačiau Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja ne tik prisipažinimo, bet ir nuoširdaus gailėjimosi. Norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Šiuos veiksmus kaltininkas turi atlikti savo noru. Iš bylos duomenų nematyti, kad nuteistasis B. K. siekė sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Tokie apelianto veiksmai negali būti vertinami kaip nuoširdus gailėjimasis. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad nėra sąlygų pripažinti nuteistojo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis prisipažino ir taip padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nuteistąjį B. K. apibūdina teigiamai, tačiau tai nemenkina jo kaltės padarius tyčinį nusikaltimą ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 140 str., B. K. buvo laikinai sulaikytas 2011-11-10 (57 b. l.). Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK KPS tyrėjo 2011-11-12 nutarimu B. K. paleistas, nes nebuvo tikslo taikyti kardomosios priemonės - suėmimo (58 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, laikotarpis nuo 2011-11-10 iki 2011-11-12, kada nuteistasis B. K. buvo laikinai sulaikytas, įskaitytinas į Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nuosprendžiu B. K. paskirtos bausmės laiką (Lietuvos Respublikos BK 66 str.). Nors nuteistasis B. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, tačiau byloje duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, nėra. Esant šioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos 2011-11-10, kaip prašo apeliantas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis B. K. nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam priteistos 34150 Lt turtinės žalos dydžiu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d.). Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. D. (14 b. l.) pasinaudojo įstatymais numatyta savo teise ir byloje pareiškė civilinį ieškinį. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad, sudegus jos garažui su jame buvusiais daiktais, jai padaryta 34150 Lt turtinė žala. Tačiau atsižvelgus į tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ dalį patirtos žalos jai atlygino (6009,67 Lt), ji iš kaltininko prašė priteisti jai 28140,33 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Iš nukentėjusiosios J. D. protokolo-pareiškimo matyti, jog 2011-11-09 J. D. iš kart po byloje nagrinėjamo įvykio policijos komisariate smulkiai nurodė, koks ir kokios vertės turtas gaisro metu buvo sunaikintas: gaisro metu sudegė garažo pastatas - 20000 litų vertės, traktorius „T-40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - 4000 litų vertės, šieno pūtelis - 800 litų vertės, šienapjovė - 2300 litų vertės, 3 tonos grūdų - 1800 litų vertės, suvirinimo aparatas - 250 litų vertes, grūdų malūnas - 350 litų vertės, 400 litrų dažyto dyzelinio kuro - 1200 litų vertės, trąšų barstytuvas - 850 litų vertės, 200 litrų naudoto tepalo - 100 litų vertės, 80 rulonų šieno - 2500 litų vertės (5 b. l.). Byloje esančiame AB „(duomenys neskelbtini)“ turto sunaikinimo, sugadinimo akte su priedais taip pat nurodyta, kad gaisro metu sudegė garažas, buvo sunaikintas šieno pūteklis – 800 Lt vertės, suvirinimo aparatas – 250 Lt vertės, grūdų malūnas – 350 Lt vertės, elektrinis piemuo – 150 Lt vertės, 80 rulonų šieno – 2500 Lt vertės, 3 tonos grūdų – 1800 Lt vertės, 8 rulonai šiaudų – 200 Lt vertės, trąšų barstytuvas – 800 Lt vertės, šieno žoliapjovė – 2200 Lt vertė, 3 metalinės kuro bačkos (200 l talpos) – 300 Lt vertės, 5 traktoriniai domkratai – 200 Lt vertės, 4 veržliarakčiai – 700 Lt vertės, rankinė kuro pompa – 60 Lt vertės, drėlė – 200 Lt vertės (29-32, 38 b. l.). Nukentėjusioji J. D. protokole – pareiškime nurodė, kad dėl jos turto sunaikinimo jai padaryta 34150 Lt turtinė žala (5 b. l.), tai nukentėjusioji patvirtino ir vėlesnių apklausų metu bei pareiškė civilinį ieškinį dėl 28140,33 Lt (6009,67 Lt jai atlygino draudimo bendrovė) turtinės žalos atlyginimo (14 b. l.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme J. D. taip pat nurodė, kad turtinę žalą sudaro 28140,33 Lt (132, 133 b. l.).

Tur­to ver­tė ga­li bū­ti nu­sta­to­ma pa­gal pir­ki­mo – par­da­vi­mo san­do­rių kai­ną, tur­to su­kū­ri­mo (at­kū­ri­mo), įsi­gi­ji­mo kaštus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas padarė teisingas išvadas ir pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios J. D. parodymais apie sunaikinto turto kiekį ir vertę. Akivaizdu, kad nukentėjusioji jos sunaikinto turto vertę nurodė atsižvelgdama į tokio turto rinkos vertę, todėl nukentėjusiosios įvardinta sunaikinto turto vertė, kolegijos nuomone, nėra aiškiai padidinta ir atitinka realią nusikalstamos veikos padarymo dieną buvusią turto vertę. Nors nuteistasis nurodo, kad nukentėjusioji, prašydama priteisti jai turtinę žalą, nurodė daugiau turto nei iš tikrųjų sudegė garaže, ir kad nukentėjusiosios nurodyto turto vertė yra per didelė, tačiau apeliantas nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių objektyvių duomenų. Todėl šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad turtinės žalos atlyginimu yra siekiama kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus, grąžinti nukentėjusį asmenį į tokią padėtį, kuri buvo iki teisės pažeidimo. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad nukentėjusiosios sudegęs garažas buvo statytas seniai ir draudimo bendrovė įvertinusi jo atskirų dalių ir konstrukcijų nusidėvėjimą jį įvertino žymiai mažesne suma nei nukentėjusiosios nurodyta garažo vertė, tačiau, konkrečiu atveju, garažo dalių ir konstrukcijų nusidėvėjimas neturi įtakos, sprendžiant dėl žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad apeliantas padegė garažo priestatą, dėl ko sudegė visas garažas su jame buvusiais daiktais, liko tik pamatai, todėl sunaikintą garažą, norint jį grąžini į buvusią padėtį, reikia pastatyti iš naujo ir naudojant naujas medžiagas (medį ir kt.), nepaisant to, ar garažas senas, ar naujas. Elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui yra visiškai aišku, kad beveik 200 kv. m ploto garažo pastatymo kaštai bus žymiai didesni nei draudimo bendrovės nurodyta suma. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo nesiremti nukentėjusiosios parodymais dėl jai padarytos žalos sudegus jos garažui, nes, kolegijos nuomone, nurodyta garažo vertė yra proporcinga padarytiems sugadinimams.

Dėl to, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad turtinė žala nukentėjusiajai J. D. priteista pagrįstai, žalos dydis pagrįstas ir nėra aiškiai per didelis, ir padarytą žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo, šiuo atveju, B. K.. Todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nuosprendį pakeisti:

B. K. į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme nuo 2011-11-10 iki 2011-11-12 išbūtą laiką.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.