- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- e2-996-889/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13528-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Ieškovas
- G. G., E. G.
- Atsakovas
- A. Š.
- Advokatai
- Asta Mačernytė, Lina Zamulskienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovui G. G., atsakovės A. Š. atstovei advokatei Linai Zamulskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. G. ir E. G. ieškinį atsakovei A. Š. dėl žalos priteisimo už bendrųjų patalpų remontą,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovės ieškovams 6 588,47 Eur žalą, kas sudaro 1/2 dalį remonto išlaidų, už ieškovų savo lėšomis atliktą bendrojo naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remontą; 2) priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas išlaidas antstolės paslaugoms apmokėti (už faktinių aplinkybių dėl buto būklės konstatavimą) – 300 Eur; 3) priteisti ieškovams iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos; 4) priteisti iš atsakovės visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė A. Š. ir ieškovai G. G. bei E. G. yra buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 66/100 dalis nurodyto buto. Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 34/100 dalis nurodyto buto. Atsakovė butu visai nesirūpina, buvo jį apleidusi. Namas, kuriame yra butas, pastatytas 1970 metais, taigi, senos statybos, bei yra neremontuotas ne vieną dešimtį metų. Bendrojo naudojimo patalpos - antisanitarinės būklės, buvo grėsmė užlieti kaimynus pasenusiais vamzdynais, už kurių būklę atsakingi savininkai. Ieškovas G. G. siūlė bendrasavininkei (atsakovei) bendromis jėgomis tvarkyti buto bendras patalpas, įrodinėjo, kad butą būtina remontuoti. Atsakovė nesileidžia į kalbas, nepavyksta rasti su ja kompromiso. Ji teigė, kad jos tai nedomina, remonto ji nedarys. Pažymi, kad bendrasavininkai neturi kentėti dėl apsileidusio bendrasavininko užsispyrimo ir turi teisę į normalų bei saugų gyvenimą. Antstolė Vida Daugirdienė atlikusi faktinių aplinkybių dėl buto būklės konstatavimą, nurodė, kad buto sąlygos yra antisanitarinės, butui būtinas remontas. Po atlikto remonto buto būklę konstatavo nurodyta antstolė. Iš antstolės darytų fotografijų matyti, kad bendrųjų patalpų būklė buvo kaip nenaudojamo apleisto būsto. Busto priežiūra bei išlaikymas yra visų būsto bendrasavininkų atsakomybė. Šios atsakomybės atsakovė geranoriškai nesiėmė, nei pati prižiūrėjo būstą, nei kitiems pavedė. Negalėdami gyventi antisanitarinėmis sąlygomis, ieškovai nutarė imtis remonto savo lėšomis, kas ir buvo padaryta. Ieškovai savo pastangomis ir lėšomis atliko būsto bendrųjų patalpų remontą. Remontas atliktas 2016 metais. Atsakovė turi atlyginti žalą ieškovams. Atliekant remonto darbus buvo patirta išlaidų už nurodytus darbus: dujų pajungimas - 70 Eur; koridoriaus remontas - 1499 Eur, vonios durų demontavimas - 72 Eur, vonios sienų demontavimas, met. sienų montavimas - 723 Eur, vonios grindų sienų plytelių klijavimas - 450 Eur, tambūro linoleumo tvarkymas – 263 Eur, balkono remontas – 742 Eur; tualeto remontas – 620 Eur; tualeto karkaso montavimas – 590 Eur; santechnikos darbai – 1432 Eur, elektros darbai – 820 Eur, virtuvės remontavimas – 918 Eur, virtuvės remontavimas – 478. Žala paskaičiuota pagal kasos kvitus už prekes – 4 499,94 Eur bei pagal pinigų priėmimo kvitus už statybos - remonto darbus – 8 677 Eur. Taigi iš viso už medžiagas ir remontą ieškovai sumokėjo – 13 176,94 Eur. Ieškovas nurodo, kad galima būtų reikalauti priteisti 66/100 dalies patirtų remonto išlaidų, tačiau atsižvelgiant į bendrą kaimynystę, daroma nuolaida ir iš atsakovės reikalaujama prisidėti lygiomis dalimis, t.y. 1/2 dalis išlaidų. Kadangi prašoma priteisti 1/2 dalis išlaidų būtinajam remontui, patirta žala sudaro 6 588,47 Eur. Byloje taip pat patirtos išlaidos - antstolės atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas sudaro 300 Eur. Todėl bendra prašoma priteisti suma - 6 688,47 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad atsakovė A. Š., G. G. ir E. G. yra buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovams priklauso 34/100 buto dalis, o atsakovei - 66/100 dalis. Naudojimosi butu tvarka yra nustatyta 1994 m. vasario 23 d. sutartyje ir įregistruota viešajame registre. Ieškovai ir atsakovė bendrai naudojasi patalpomis: koridoriumi, patalpų plane žymimu indeksu 25-1, tualetu, žymimu indeksu 25-2, virtuve žymima indeksu 25-3, koridoriumi, žymimu indeksu 25-5. Ieškovai buto plano nėra pateikę, todėl jį teikia atsakovė. Ieškovai butą įsigijo 2016 metų vasarį ir puikiai matė kokios būklės butą perka, žinojo, kad bute gyvena pensinio amžiaus moteris, kuriai priklauso didžioji buto dalis ir galėjo įvertinti jos finansines galimybes ateityje prisidėti prie bendro naudojimo patalpų remonto. Atsakovės teigimu, ieškovas G. G. niekada ir nesiruošė ginčo bute gyventi, jo tikslas buvo perimti atsakovei priklausančią buto dalį. Ieškovas G. G. dirba A. G. agentūroje „Jauki pastogė“ (nekilnojamojo turto agentūroje). G. G., įsigijęs butą, iškart atsivedė antstolę, kad konstatuotų faktines aplinkybes. Atsakovės teigimu, ieškovas G. G. prieš pradėdamas daryti remontą, reikalavo iš atsakovės 5000 Eur. Atsakovė nesutiko daryti remonto bendro naudojimo patalpose, nes tam visiškai neturi lėšų - visos jos gaunamos pajamos yra invalidumo/netekto darbingumo pensija, kuri sudaro apie 230 Eur per mėnesį. Didžiąją dalį gaunamos pašalpos ji išleidžia vaistams, kas lieka - maistui ir komunaliniams mokesčiams. Pažymi, kad bendro naudojimo patalpas nuniokojo nuomininkai, kurie buvo įleidžiami gyventi į buto dalį, kurią vėliau mainų sutartimi įsigijo ieškovai. Tos buto dalies savininkai keitėsi daug kartų. Atsakovė pagal išgales anksčiau remontuodavo patalpas, tačiau vėliau pamatė, kad tai beprasmiška, nes buto dalis buvo nuomojama asocialiems asmenims. Atsakovės teigimu, jai atsisakius prisidėti prie bendro naudojimo patalpų remonto dėl lėšų neturėjimo, G. G. jai pasakė, kad tokiu atveju teks atiduoti savo buto dalį. Atsakovei buvo siūloma ir kraustytis į Naująją Akmenę. Atsakovė pažymi, kad prieš pradedant remontą, ieškovai nepateikė atsakovei jokių sąmatų kiek kainuos remontas, kokie darbai bus atliekami. Atsakovė net neturėjo galimybės įvertinti darbų apimties ir jų būtinumo. Ieškinyje nenurodyta kokias patalpas ieškovai remontavo, koks jų plotas, nėra jokių sąmatų, kad būtų galima įvertinti medžiagų kiekius ir kt., neaišku, ar į bendrą remonto sumą nėra įtrauktos ir išlaidos už ieškovams priklausančios buto dalies (ne bendro naudojimo patalpų) remontą, nėra specialistų išvadų dėl remonto darbų būtinumo ir tų darbų apimties, yra pateiktas tik antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame abstrakčiai nurodoma - sugadinta elektros instaliacija, senas vamzdynas. Atsakovės teigimu, bute niekada nebuvo rozetės ar jungiklio su atvirais laidais, dangtelis specialiai buvo nuimtas prieš kviečiant antstolę daryti fotonuotraukų. Atsakovė nepripažįsta, kad ieškovo atlikti remonto darbai - pakabinamų lubų montavimai, laminato klojimai, plytelių klijavimai, šviestuvų montavimai, balkono remontas, langų balkone įdėjimas, šarvuotų durų įstatymas ir kt. gali būti pripažinti būtinais darbais, kuriuos turėtų apmokėti finansinių galimybių neturinti ir sutikimo bendrų patalpų remontui nedavusi didžiosios buto dalies bendraturtė. Iš prie ieškinio pridėtų grynųjų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad remonto darbus bute atliko A. G. agentūra „Jauki pastogė" - ta pati įmonė, kurioje dirba ieškovas G. G.. Bendro naudojimo patalpos bute sudaro 22,43 kv.m. plotą. Kaip nurodoma ieškinyje, už statybos - remonto darbus A. G. agentūrai „Jauki pastogė“ buvo sumokėta net 8677 Eur, t.y. apie 387 Eur už 1 kv. m. be medžiagų. Tokia suma gerokai viršija vidutines remonto darbų kainas. Vien už 7,4 kv. m. koridoriaus remonto darbus buvo sumokėta 1499 Eur. Atsakovė dėl be jos sutikimo atliekamų remontų darbų ne kartą kreipėsi į daugiabutį namą (duomenys neskelbtini) administruojančią UAB „Klaipėdos būstas“, kurie siuntė raštus ieškovams dėl pažeidžiamų bendraturtės interesų. Ieškovai, neturėdami A. Š. sutikimo dėl patalpų remonto, ir vienašališkai, nesuderinę su A. Š., atjungė jai priklausančią dujinę viryklę, o jos vietoje pasistatė virtuvinius baldus. A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo pajungti dujinę viryklę. Ieškovai ieškinį pripažino ir dujinę viryklę pajungė. Ieškovams įvykdžius ieškinio reikalavimus, atsakovė ieškinio atsisakė ir civilinė byla Nr.e2-11252-637/2017 buvo nutraukta. Civilinėje byloje Nr. e2-11252-637/2017 buvo pateiktas grynųjų pinigų priėmimo kvitas, kad G. G. už dujų pajungimą sumokėjo 70 Eur. Dabar tas pats kvitas už neteisėtai atjungtos dujinės viryklės pajungimą teikiamas į šią bylą ir tuos pinigus visiškai nepagrįstai prašoma priteisti iš A. Š.. Iš atsakovės reikalaujama priteisti ir 820 Eur sumą už A. G. agentūros „Jauki pastogė" atliktus elektros darbus. Tačiau gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius UAB „Klaipėdos būstas LT" 2017 m. kovo 31 d. atlikto patikrinimo metu nustatė, kad ieškovai bute sumontavo leistiną galią viršijančius automatinius jungiklius, nesuderinę šių darbų su bendro naudojimo objektų administratoriumi UAB „Klaipėdos būstas LT“, Valstybine energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir vykdančia pastatų bendrųjų inžinerinių sistemų techninės priežiūros darbus UAB „Mano būstas“. Dėl neteisėtai atliktų darbų perkraunamas bendro naudojimo elektros tinklas, kaista laidai, kontaktai, kyla pavojus žmogui gauti elektros smūgį, bei galimi prijungtos elektros įrangos gedimai. Akivaizdu, kad reikalavimas priteisti išlaidas už neteisėtai atliktus darbus negali būti tenkinamas. Iš prie ieškinio pridėtų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų matyti, kad balkonas prieš remontą nebuvo stiklintas, tuo tarpu po remonto, balkone įstatyti langai ir reikalaujama už juos priteisti pinigus iš atsakovės. Be to, kad ieškovai remontą darė neturėdami bendraturtės sutikimo, jie neturėjo ir atitinkamų leidimų atlikti paprastąjį remontą. Balkono stiklinimas (pastato fasado keitimas) yra traktuojamas kaip paprastasis remontas ir norint stiklinti balkoną, reikia parengti supaprastinto projekto aprašą ir gauti savivaldybės tarnautojo rašytinį pritarimą. Už neteisėtai įstiklintą balkoną ieškovams gali būti skirta bauda, o ne priteistas žalos atlyginimas už jų, kaip bendraturčių, neva pažeistus interesus. Atsakovės teigimu, darydamas remontą. G. G. savavališkai padidino tualeto patalpą ir sumažino virtuvę. Taip pat sumažino koridorių, išgriaudamas spintą koridoriuje ir į jos vietą patraukęs (perstatęs) savo kambario sieną. Atsakovė dėl išvežtų koridoriaus baldų kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ir nurodyta ginčą spręsti vadovaujantis civilinės teisės normomis. Ieškovai, atlikdami bendro naudojimo patalpų remontą be A. Š. sutikimo (nesant ir atitinkamo teismo sprendimo atlikti remonto darbus be bendraturtės sutikimo) bei tinkamai nesusitvarkę dokumentų, veikė savo rizika ir negali reikalauti tokių lėšų atlyginimo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaiko, patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašo ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo atmesti ieškinį, atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovams G. G. ir E. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 34/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei A. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 66/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) .
Iš teismui pateiktos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovams 2016 m. vasario 1 d. mainų sutarties Nr. 1292 pagrindu įsigijus nurodyto buto 34/100 dalį, 2016 m. vasario 11 d. antstolė Vida Daugirdienė konstatavo faktinės aplinkybes, dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimosi patalpų būklės užfiksavimo. 2016 m. vasario 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0004/16/F-831, užfiksuotos buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimosi patalpos bei konstatuota: įėjimo durys bei spynos netvarkingos, koridoriuje grindų danga išmindžiota, elektros instaliacija sugadinta, sienos netvarkingos – patalpos apleistos, neatitinka jokių higienos standartų, tualete – sąlygos antisanitarinės, klozetas sudužęs, vamzdynas senas, virtuvėje grindų danga išmindžiota, ventiliacinė anga užsikimšusi, langai seni, mediniai, nesandarūs, durys į balkoną medinės, nesandarios, balkono patalpa netvarkinga, koridoriaus durys išlaužtos, elektros instaliacija sugadinta, vonios kambarys apleistas, plytelės suskilinėjusios, vietomis nukritusios, vamzdžiai supuvę, durys nesandarios, senos.
Ieškovas savo lėšomis atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrųjų patalpų remontą. 2016 m. gruodžio 22 d. antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0004/16/F-907 užfiksuotos buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimosi patalpos bei konstatuota jų būklė po atlikto remonto: pakeistos šarvuotos lauko durys; tualete pakeistos durys, pakeista santechnika; elektros instaliacija; atliktas pilnas, kapitalinis remontas; virtuvės sienos išklijuotos plytelėmis; pakeista grindų danga; įrengtos pakabinamos lubos; pakeisti santechnikos įvadai bei elektros instaliacija; pakeistos balkono durys bei virtuvinis langas, pakeistas radiatorius; koridoriuje naujai išklota grindų danga; atnaujintos sienos bei lubos; pakeista elektros instaliacija; balkonas naujai įstiklintas plastikiniais langais, grindys išklotos plytelėmis, sienos ištinkuotos bei išdažytos; vonioje pakeistos durys, pakeista santechnika, elektros instaliacija, atliktas pilnas, kapitalinis remontas.
Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus bendrųjų patalpų darbus vykdė A. G. agentūra ,,Jauki pastogė“. Byloje pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, prekių – paslaugų pirkimo – pardavimo kvitai, įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovas įsigijo statybinių, remonto prekių už 4 499,94 Eur ir už statybos bei remonto paslaugas sumokėjo 8677 Eur, taigi ieškovų bendros išlaidos už statybines medžiagas ir bendrųjų patalpų remonto darbus sudaro 13 176,94 Eur.
Ieškovai, atlikę šalims priklausančių bendrųjų patalpų remonto darbus savo lėšomis, prašo priteisti iš atsakovės 1/2 dalį ieškovų patirtų išlaidų, t.y. 6588,47 Eur. Ieškovai nurodo, kad jie turi teisę į jų patirtų išlaidų bendrosioms buto patalpoms remontuoti atlyginimą, kadangi darbai atlikti abiejų bendraturčių naudai, darbai buvę atlikti tik ieškovų lėšomis, todėl atsakovė privalo atlyginti 1/2 dalį išlaidų. Atsakovė nurodo, kad ji niekada nebuvo nedavusi sutikimo, kad būtų atlikti buto bendrųjų patalpų remonto darbai, kadangi jie nebuvo būtini, su atsakove nebuvo derinami, t.y. nebuvo derinamos medžiagos, jų kaina, atliekamų darbų apimtys, jų kaina. Be to, pažymi, kad ji yra senatvės pensininkė, jos pensija per mėnesį sudaro apie 230 Eur, todėl neturi lėšų remonto darbams apmokėti.
Ieškovai savo teiginį, jog jie siūlė atsakovei bendromis lėšomis atlikti bendrųjų patalpų remontą dėl jų prastos būklės ir kad atsakovė dėl to nesutiko, pagrindžia faktiniais įrodymais, t.y. byloje pateiktu 2016 m. kovo 23 d. antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0004/16/F-843, kuriame konstatuota, jog 2016 m. kovo 23 d. 08 val. 50 min. antstolei atvykus į butą, adresu (duomenys neskelbtini), buto bendrasavininkė A. Š. vienareikšmiškai atsisakė prisidėti prie bendro naudojimosi patalpų remonto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 4.76 straipsniu), kiekvienas bendraturtis privalo prisidėti prie bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo. Ši norma detalizuojama CK 4.83 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad bendraturtis privalo apmokėti tik tas jo turto daliai tenkančias išlaidas, kurios yra susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, taip pat tas, kurioms jis yra davęs sutikimą.
Nagrinėjamoje byloje šiuo atveju yra reikalinga atsakyti į kausimą, ar buto bendrasavininkė (atsakovė), remiantis sutikimo dėl bendrųjų patalpų remonto nedavimo faktu, gali būti atleista nuo pareigos prisidėti prie bendro turto remonto išlaidų pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį.
Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr.3K-7-515/2009). Taigi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Toks reglamentavimas reiškia, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
Todėl ieškovai, reikalaudami atlyginti jų patirtas remonto išlaidas, privalo pagrįsti, kad jų atlikti statybos darbai buvo būtini dėl netinkamos buto bendrųjų patalpų būklės ir jos neatitikimo privalomiesiems reikalavimams, dėl ko jie vykdydami buto savininko pareigą tinkamai išlaikyti turtą ėmėsi šių darbų.
Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme bei Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Ieškovų atliktų statybos darbų metu galiojusi Reglamento 2002 m. liepos 1 d. redakcija prie privalomųjų reikalavimų visumos priskyrė reikalavimus išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.
Iš byloje pateiktų įrodymų – 2016 m. vasario 11 d. antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004/16/F-831, kuriame užfiksuotos buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimosi patalpos, nustatyta, jog bute elektros instaliacija buvo sugadinta, tualete sąlygos antisanitarinės, klozetas sudužęs, vamzdynas senas, užfiksuota kriauklės avarinė būklė, vamzdžiai supuvę. Ieškovas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog elektros instaliacijos darbus atlikti buvo būtina, kadangi kilo grėsmė saugumui, be to, įmonė, administruojanti daugiabutį namą, nustatė, jog bute yra per daug elektros jungiklių. Pažymėjo, kad buto vamzdynai buvo avarinės būklės – vanduo neprabėgo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. atkreipė dėmesį į tai, kad elektros laidai bute buvo nutrūkę, nudegę, kanalizacija buvo užakusi. Nustačius elektros instaliacijos avarinę būklę, bei vamzdynų, tualeto, vonios būklę, kuri neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, darytina išvada, kad atsakovės sutikimas santechnikos bei elektros darbams atlikti nėra būtinas, nes tokių darbų vykdymas laikomas privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu, kuriam bendraturčių sutikimas nėra būtinas. Taigi šiuo atveju teismas vertina, jog buto bendrųjų patalpų elektros instaliacijos bei santechnikos remonto darbai yra susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o buto dalies bendrasavininkės (atsakovės) nesutikimas neatleidžia nuo pareigos apmokėti išlaidas, susijusias su bendrųjų patalpų santechnikos bei elektros instaliacijos darbų remontu. Ieškovų reikalavimas dalyje dėl bendrųjų patalpų santechnikos bei elektros instaliacijos darbų išlaidų priteisimo tenkintinas.
Nustatant santechnikos bei elektros darbų kaštus, teismas remiasi ieškovų į bylą pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais jų turėtas išlaidas, susijusias su santechnikos bei elektros darbais: 2016 m. lapkričio 25 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas pagrindžia ieškovų patirtas 1432 Eur išlaidas už santechnikos darbus (I tomas, b.l. 24); 2017 m. sausio 5 d. pinigų priėmimo kvitas serija BLB Nr. 8674760 pagrindžia ieškovų patirtas išlaidas už bute atliktus elektros darbus – 820 Eur. Byloje taip pat pateiktas pinigų priėmimo kvitas serija BLB Nr. 8674758 bendrai 620 Eur sumai, iš kurio matyti, kad dalis šios sumos buvo sumokėta už klozeto ir kriauklės demontavimą, dalis – už kitus remonto darbus, nesusijusius su santechnikos ir elektros darbais. Kadangi darbų kainos nėra detalizuotos, ieškovai nepagrindė ir neįrodinėjo, kokią konkrečią pinigų sumą ieškovai sumokėjo už klozeto ir kriauklės demontavimą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad 2016 m. lapkričio 25 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas yra išimtinai už santechnikos darbus 1432 Eur sumai, kuriame nedetalizuoti konkretūs darbai, konstatuotina, kad šios išlaidos yra ir apima visus bute atliktus santechnikos darbus.
Iš byloje pateiktų čekių nustatyta, kad už įsigytas santechnikos ir elektros prekes ieškovai sumokėjo 365,19 Eur (I tomas, b.l. 22, 25, 43, 44, 45). Iš ieškovo pateiktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ir išlaidų statybos medžiagos kvitų nėra galimybės susieti patirtų išlaidų remonto darbams ir medžiagoms. Ieškovas priežastinio ryšio tarp konkrečių darbų būtinumo ir išlaidų neįrodinėjo, todėl prašymas priteisti išlaidas medžiagoms ir prekėms, kurios nėra akivaizdžiai susiję elektros ir santechnikos darbais, atmestinas (CPK 185 straipsnis).
Konstatuotina, kad ieškovų išlaidos, susijusios su bendrųjų patalpų santechnikos bei elektros darbais (prekės ir remonto darbai), iš viso sudaro 2617,19 Eur. Esant ieškovų reikalavimui iš atsakovės priteisti 1/2 dalį jų turėtų buto bendrųjų patalpų remonto ir statybos darbų išlaidų, ieškovams iš atsakovės priteistina 1308,60 Eur už bendrojo naudojimo patalpų santechnikos bei elektros darbus.
Ieškovai byloje reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 70 Eur už dujų pajungimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-11252-637/2017 ieškovė A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. G. ir E. G., prašydama įpareigoti atsakovus G. G. ir E. G. prijungti ieškovei A. Š. priklausančią dujinę viryklę prie gamtinių dujų sistemos. Civilinė byla Nr. e2-11252-637/2017 buvo nutraukta, A. Š. atsisakius ieškinio, kadangi atsakovai G. G. ir E. G. ieškinio reikalavimą dėl dujinės viryklės prijungimo prie gamtinių dujų sistemos įvykdė. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-11252-637/2017 buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 4 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. 09-04, iš kurio matyti, kad G. G. už dujų pajungimą sumokėjo 70 Eur. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas tas pats pinigų priėmimo kvitas Nr. 09-04 už dujų pajungimą. Taigi įvertinus civilinėje byloje Nr. e2-11252-637/2017 nustatytas aplinkybes, t.y. tai, kad ieškovai pripažino ir įvykdė ieškinio reikalavimą, t.y. prijungė A. Š. priklausančią dujinę viryklę prie gamtinių dujų sistemos, teismas sprendžia, kad ieškovai šias išlaidas patyrė dėl savo pačių kaltės, todėl šioje byloje nėra pagrindo priteisti G. G. ir E. G. turėtas išlaidas už dujų pajungimą. Dėl nurodytos priežasties ieškovų ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Ieškovai taip pat reiškia reikalavimus priteisti iš kitos bendraturtės (atsakovės) jų patirtas išlaidas atliekant kitus bendrųjų patalpų darbus, t. y. koridoriaus remontą, vonios durų demontavimą, vonios sienų demontavimą, metalinių sienų montavimą, vonios grindų sienų plytelių klijavimą, tambūro linoleumo tvarkymą, balkono remontą, tualeto remontą, tualeto karkaso montavimą, virtuvės remontavimą, virtuvės remontavimą. Ieškovas teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad darbai buvo atliekami mažiausiomis kainomis, be to, visi buto bendrųjų patalpų darbai yra tarpusavyje susiję, todėl vienų remonto darbų nebuvo galima atlikti be kitų. Atsakovė nurodė, kad nesutiko atlikti buto bendrųjų patalpų remonto darbų, kadangi kapitalinio remonto šiam butui nereikėjo, be to, kaip jau byloje nurodyta anksčiau, akcentavo, jog neturi pinigų apmokėti buto remonto darbams, jos pensija sudaro 213 Eur, bei nurodė, jog atliktas buto bendrųjų patalpų remontas jos netenkina.
Išnagrinėjus šalių pateiktus įrodymus ir išklausius šalių paaiškinimus konstatuotina, kad ieškovai neįrodė patirtų buto bendrųjų patalpų kitų remonto išlaidų būtinumo fakto. Ieškovų atlikti kiti buto bendrųjų patalpų pagerinimo darbai, negavus bendrasavininkės (atsakovės) sutikimo, kai šios išlaidos nebuvo susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, buvo atlikti veikiant savo rizika, todėl atsakovei neatsirado pareigos atlyginti šių darbų remonto išlaidas, ir atsisakymas jas apmokėti pateisinamas. Iš ieškovų pateiktų įrodymų ir jo paaiškinimų bei kitų byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovų nurodomas būtinumas atlikti kitus buto bendrųjų patalpų remonto darbus gali būti sietinas su estetine buto išvaizda, o ne paties daikto išsaugojimu ir išlaikymu. Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovai, atlikdami balkono remonto bei įstiklinimo darbus, būtų gavę statybos leidimą šiems darbams atlikti, nors kaip nustatyta iš bylos medžiagos, balkono, esančio bute (duomenys neskelbtini), įstiklinimo darbams atlikti, yra būtinas statybos leidimas.
Teismas ne kartą siūlė ieškovams pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius išlaidų remontui būtinumo faktą, pateikti darbų sąmatą ar kitus įrodymus, kurie pagrįstų patirtų išlaidų būtinumą bei dydį, susieti atliktus darbus su jiems panaudotomis medžiagomis ir prekėmis, pasirūpinti atstovavimu byloje, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo interesus byloje dėl žalos atlyginimo. Ieškovai pasirinko galimybę šiomis teisėmis nesinaudoti (CPK 12 straipsnis). Teismo nuomone, nėra pakankamai įrodymų pripažinti jog kiti ieškovų atlikti buto bendrųjų patalpų pagerinimo darbai buvo susiję su privalomaisiais gyvenamojo būsto reikalavimais ir buvo būtini turtui išsaugoti. Esant šioms aplinkybėms bei įrodymams, ieškinys dalyje dėl koridoriaus remonto, vonios durų demontavimo, vonios sienų demontavimo, metalinių sienų montavimo; vonios grindų sienų plytelių klijavimo, tambūro linoleumo tvarkymo, balkono remonto, tualeto patalpos ir karkaso montavimo bei remonto, virtuvės remontavimo išlaidų ir išlaidų statybinėms prekėms bei medžiagoms atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).
Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant deliktinei civilinei atsakomybei gali būti mokamos kompensuojamosios palūkanos. Šioje byloje dėl delikto atsiradusi žala bus atlyginama pinigais, todėl atsakovei atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), jos užtikrina nukentėjusiojo asmens turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (CK 6.37 str. 2 d.). Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Tokių palūkanų dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, taikytinos, kai viena iš šalių nėra verslininkas. Pažymėtina, kad nurodytas palūkanų dydis taikomas tuo atveju, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatytas kitoks palūkanų dydis. Ieškovai prašo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Taigi ieškovų prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (5 proc.) reglamentuoja įstatymai, todėl ieškovų reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovės ieškovams priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.) nuo 1308,60 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kadangi ieškinys patenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos byloje paskirstytinos sekančiai – ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Kadangi ieškovų reikalavimai patenkinti 20 procentų, pagal šį santykį paskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovės ieškovams priteistina 29 Eur žyminio mokesčio. Ieškovai byloje nepateikė atstovavimo sutarties su advokate Asta Mačernyte, todėl įrodymų, kurių pagrindu ieškovams būtų pagrindas priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nėra. Ieškovai pateikė įrodymus apie tai, kad jie patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už antstolės suteiktas paslaugas (faktinių aplinkybių konstatavimą). Ieškinį patenkinus 20 proc., iš atsakovės priteistina 60 Eur ieškovams. Iš viso iš atsakovės priteistina 89 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams. Bylinėjimosi išlaidos yra skirstomos pagal procesinės teisės normas, todėl priteistinos ieškovams lygiomis dalimis – po 44,50 Eur kiekvienam.
Atsakovei A. Š. pagal 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-2359-22195 buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų. Byloje pateikta 2018 m. balandžio 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2703 įrodo, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 252,85 Eur. Ieškinį patenkinus 20 proc., iš ieškovų lygimosi dalimis Valstybei priteistina 202,28 Eur antrinės pagalbos išlaidų (252,85 x 80 proc.) – po 101,14 Eur iš kiekvieno (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 402, 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 1308,60 Eur žalos atlyginimo solidariems ieškovams G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo 1308,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariems ieškovams G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 44,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui G. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 44,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei E. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 101,14 Eur bylinėjimosi išlaidų Valstybei, antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš ieškovės E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 101,14 Eur bylinėjimosi išlaidų Valstybei, antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Atmesti kitą ieškinio dalį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.