Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja J. L. , gavusi UAB „Edelmeta“ pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – valdymo teisės nustatymo rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš pareiškimo ir teismui pateiktų rašytinių įrodymų (pirkimo- pardavimo sutarčių) nustatyta, kad pareiškėjas įvairiais laikotarpiais nuosavybės teise įsigijo garažų (boksų), esančių Gargždų mieste, Laugalių gatvėje. Tose sutartyse žemės valdymo ir naudojimo klausimas nėra aptartas. Galima daryti prielaidą, kad žemės sklypai, kuriuose yra garažai, nuosavybės teise nepriklausė ir buvusiems savininkams. Kai toks nekilnojamas daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas (Lietuvos Respublikos CK 6.394str. 3d.). Ir nėra jokių duomenų apie tai, kokiu pagrindu atitinkamais žemės sklypais naudojosi buvę garažų savininkai.

Be to iš pateiktų dokumentų matyti, kad toje vietoje yra įsikūrusi garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Laugaliai“. Todėl tokio pobūdžio byloje yra svarbios aplinkybės, susijusios su tos bendrijos teisėmis į garažų užimamą žemės plotą, kuris priklauso Valstybei.

Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai, valstybės turto privatizavimo institucijos, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo

Ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, kiti įstatymų nustatyti subjektai. Apskrities viršininkas yra apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams bei Vyriausybės nutarimais, taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja valstybės turto privatizavimo institucijos (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 7str. 1d.).

Pats reikalavimas yra ne visiškai tikslus, nenurodytas žemės sklypų adresas, nenurodyta, kas ir kokiu pagrindu apskaičiavo tų žemės sklypų plotą, ar tie žemės sklypai apskritai yra suformuoti kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai, ar toje vietoje yra įregistruotas kito kokio žemės ploto sklypas.

Pateiktose žemės nuomos mokesčio deklaracijose nurodyti visai kitokie žemės sklypų plotai. O atsižvelgiant į tai, kad mokamas žemės nuomos mokesti Valstybei, tam turėtų būti ir pagrindas – žemės nuomos sutartis (Lietuvos Respublikos CK 6.545str.).

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neišnaudojęs visų galimybių išspręsti ginčą ne teisme (Lietuvos Respublikos CPK 137str. 2d. 3p.).

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas galėjo pradėti naudoti ar valdyti žemės sklypus jau galiojant Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui, pagal kurio nuostatas, nekilojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27str. 2d.). Be to valdymo įregistravimui yra nustatyti draudimai.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti ne bet kokius faktus, o tik tokius, kurie turi juridinę reikšmę, kai pareiškėjas neturi ir negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių tą faktą (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) .). Nesant bent vienai iš šių sąlygų, klausimas nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos CPK 137str. 2d. 1p.).

Iš pareikšto reikalavimo darytina išvada, kad pareiškėjas siekia įrodyti civilinę būklę, kuri nulemia jo teisinį santykį su žemės savininku, o tai yra įrodomieji faktai, kurie turėtų būti įrodinėjami, sprendžiant klausimą dėl civilinių teisių gynimo civiline arba administracine tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo UAB „Edelveta“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Dėl savo teisų valdyti ir naudoti žemės sklypą, priklausantį Valstybei ir tų teisių patvirtinimo pareiškėjas turi kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ar kitą valstybinės žemės patikėtinį.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.