- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-02
- Bylos Nr.
- N-261-4059-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00448-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarties R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 11 d. surašė R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, apie 15.40 val. Kretingos rajone, Vidmantų kaime vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,43 prom.), tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
II.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 27 d. nutartimi R. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį paskyrė 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Teismas, remdamasis 2010 m. lapkričio 18 d. ekspertizės aktu padarė išvadą, kad R. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio1 dalyje.
Teismas nurodė, kad teismui nepateikta jokių duomenų, kad R. R. būtų išvykęs į užsienį, teismo raginimus žmona atsisako priimti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad bylos nagrinėjimas tęsiamas net nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio, vadovaujantis ATPK 272 straipsnio 1 dalimi byla nagrinėjama nedalyvaujant R. R..
III.
Apeliaciniu skundu R. R. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde R. R. nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nepranešus R. R., tuo pažeidžiant ATPK 272 straipsnio nuostatas.
Byloje yra 2010 m. gegužės 19 d. pažyma apie R. R. darbovietę ir apie tai, kad jis šiuo metu dirba užsienyje. Taip pat buvo pateikti du R. R. sutuoktinės L. R. paaiškinimai, kad R. R. dirba Švedijoje.
Nei šaukimas, nei pranešimas apie 2011 m. sausio 27 d. teismo posėdžio datą R. R. nebuvo įteiktas, apie teismo posėdį jis nebuvo informuotas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 2 dalies „d“ punktas).
Pagal ATPK 286 straipsnį, išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, byloje priimamas nutarimas. Tačiau Kretingos rajono apylinkės teismas priėmė nutartį.
Teismas pažeidė ATPK 288 straipsnio reikalavimus, kadangi neišsiuntė R. R. 2011 m. sausio 27 d. nutarimo.
Kretingos rajono apylinkės teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, atmestinai, neišsiaiškino visų bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad R. R. niekur nedirba, nors byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog jis dirba UAB „Limeksa“ statybininku. Teismas, kilus abejonių, ar R. R. dirba ar nedirba, privalėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje pasitikrinti duomenis. Teismas, neįvykdęs šios pareigos ir neišsiaiškinęs aplinkybių, susijusiu su R. R. darbu, kurios yra reikšmingos parenkant nuobaudą ir jos dydį, išnagrinėjo bylą neobjektyviai, nevisapusiškai ir neišsamiai bei netinkamai įvertino R. R. asmenybę, skirdamas administracinė nuobaudą, taip pažeisdamas ATPK 30, 284 straipsnių ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio reikalavimus.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2009 m. rugpjūčio 11 d., apie 15.40 val., Kretingos rajone, Vidmantų kaime vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,43 prom.).
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 27 d. nutartimi paskyrė R. R. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka ir prašo panaikinti kaip nepagrįstą.
Apeliantas nurodė, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.
Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo R. R. nedalyvaujant pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teismas ėmėsi visų įmanomų būdų tinkamai informuoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apie bylos nagrinėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo šaukimas ir pranešimai buvo siųsti R. R. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu. Teismo pranešimas buvo įteiktas apelianto žmonai ir ji buvo informuota, kad pranešimą turi nedelsiant įteikti savo vyrui.
Taigi, laikytina, kad R. R. neatvyko į teismo posėdį dėl savo paties pasirinkto elgesio, o ne dėl laiku neįteikto šaukimo.
Iš byloje esančios medžiagos apeliacinės instancijos teismui yra akivaizdu, kad R. R. žinojo, kad vyksta teismo procesas, todėl elgdamasis sąžiningai apeliantas turėjo būti aktyvus ir domėtis tolesne teismo proceso eiga, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad jam būtų įteiktas teismo pranešimas. Išvykdamas į užsienį R. R. nepavedė jo atstovauti teisme advokatui, adreso užsienyje teismui nenurodė ir su teismu bendradarbiauti atsisakė. Akivaizdu, kad R. R. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Esant tokiomis aplinkybėms konstatuoti esminius proceso pažeidimus nėra galimybės.
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo įrodymų vertinimo, mano, kad teismas nesurinko byloje visų įrodymų.
Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. R. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
ATPK 126 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365 redakcija, aktuali pažeidimo padarymo metu) numatė, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Asmens blaivumo testo parodymai (b. l. 12) patvirtina, kad 2009 m. rugpjūčio 11 d. 15.43 val. R. R. nustatytas 0,43 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais R. R. nesutiko ir tą pačią dieną apie 17.50 kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę pakartotinai nustatyti blaivumą. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jam buvo nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje 0,22 promilės.
Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452. Pažymėtina, kad nurodytose Taisyklėse nėra numatytas konkretus laiko tarpas, per kurį asmuo turėtų atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau sistemiškai aiškinant minėtų taisyklių nuostatas, galima padaryti išvadą, kad asmuo turėtų į tokią įstaigą kreiptis netrukus po to, kai išvyksta ar yra paleidžiamas iš Institucijos, kurioje nesutiko tikrintis neblaivumo. Valandos ar kelių tarpas tarp asmens sulaikymo ir realiai atlikto neblaivumo patikrinimo nesudaro pagrindo abejoti nustatytu girtumo laipsniu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad net jei tam tikras procedūrinis terminas, nustatantis laiką, per kurį asmuo turėtų nuvykti į gydymo įstaigą, Taisyklėse būtų nustatytas, tai jo pažeidimas niekaip negalėtų nulemti medicininės apžiūros akto ir jo metu surinktų duomenų besąlygišką neteisėtumą ir neleistinumą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. R. R. nuvyko atlikti medicininės apžiūros praėjus maždaug dviem valandom nuo patikrinimo alkotesteriu. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad medicininės apžiūros metu, kuri buvo atlikta praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio)(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008).
Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. N261-3165/09), kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl R. R. iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (bylos Nr. N444–344/2008, N444–1452/2009, N261-3165/2009).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis Nr. N575-1926/2009).
Nagrinėjamu atveju Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartimi buvo paskirta psichiatrijos, psichologijos ekspertizė, siekiant nustatyti, ar R. R. 2009 m. rugpjūčio 11 d. apie 15.40 val. vairavo transporto priemonę neblaivus ir koks jo girtumo laipsnis. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (b.l. 105-106) pateikta išvada, kad R. R. 2009 m. rugpjūčio 11 d. 15.40 val. vairavo transporto priemonę neblaivus. Pagal policijos alkotesterio rodmenį tai galėtų atitikti lengvą girtumo laipsnį. Teismas pagrindo abejoti minėtu Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nenustatė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir pagrįstai pripažino R. R. kaltu, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 286 straipsnio 1 dalis numato, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį. Įvertinęs nutarties turinį, tai, kad teismas rėmėsi ATPK 286 straipsnio nuostatomis, teismas tai vertina kaip rašymo apsirikimą, neturintį įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
R. R. apeliacinį skundą atmesti.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.