- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-15
- Bylos Nr.
- e2YT-6726-867/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01198-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo mamos A. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nors po mamos mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė, tačiau palikimą faktiniu valdymu priėmė ji su tėvu. Nurodo, kad fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisių įgyvendinimui ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad
iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. J. palikimo perėjimą valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama A. J., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas P. J. Pareiškėja po tėvo mirties kreipėsi dėl palikimo priėmimo į (duomenys neskelbtini) notarų biurą. Teismo turimi duomenys iš Gyventojų registro patvirtina, kad pareiškėjos mama mirė būdama santuokoje. Pareiškėjos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini). Prie pareiškimo pateikti duomenys iš Valstybės įmonės „Registrų centras“, patvirtina, kad pareiškėjos mamos vardu nekilnojamo turto nėra įregistruota, tačiau pareiškėjos tėvo vardu, pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – padavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį turtą pareiškėjos tėvai įgyjo santuokoje, todėl ½ dalis žemės sklypo priklauso kiekvienam iš pareiškėjos tėvų. SB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad už sodo sklypą yra pilnai atsiskaityta.
Nustatyta, kad pareiškėja negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po savo motinos mirties, nes šiuo metu yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, todėl būtina nustatyti faktinio palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą.
Pareiškėja yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė paveldint palikimą po savo motinos mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Testamentų registro išrašas patvritina, kad po pareiškėjos mamos mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėja nurodo, kad ji po motinos mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, tai yra kilnojamus daiktus, kartu su tėvu rūpinosi sodo sklypu, be to po motinos mirties ji finansiškai padėdavo savo tėvui išlaikyti turtą ir juo rūpintis. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad ji po savo mamos mirties per tris mėnesius faktiniu valdymu priėmė palikimą. Pateikta SB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad įsiskolinimo už nekilnojamąjį turtą nėra, kas patvirtina, kad buvo prižiūrimas turtas. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nors pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo primėmimo po motinos mirties, tačiau ji iš karto po motinos mirties faktiškai pradėdama valdyti priėmė savo motinos palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis ir 5.51 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo mamos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.