Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) nutarimą taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., nuteistas R. F. Vologdos srities teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal R. F. BK 2281 straipsnio 3 dalį, „g“ punktą, 30 straipsnio 3 dalį, 2281 straipsnio 3 dalį „g“ punktą, 30 straipsnio 1 dalį, 2281 straipsnio 3 dalį „g“ punktą, 69 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė 15 m. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartimi R. F. Vologdos srities teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi ir 260 straipsnio 3 dalimi, paskirta 15 m. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartis pakeista –R. F. Vologdos srities teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalimi ir 260 straipsnio 3 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi, paskirta 15 m. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2006 m. lapkričio 19 d., pabaiga – 2021 m. lapkričio 19 d.Praeityje neteistas. 2016 m. lapkričio 28 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam S. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad, taikius lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. S. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir patvirtinti komisijos nutarimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad visos pagrindinės sąlygos dėl lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu įvykdytos.Nuteistasis skunde nurodė, jog jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys“ metodiką labai sumažėjusi, paskutinįjį kartą nuo 19 balų iki 10 balų, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje skatintas 7 kartus, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, vykdo priemones, numatytas reabilitacijos plane, todėl nuteistojo nuomone, tai sudaro pagrindą spręsti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo skunde teigiama, jog pagal galiojantį bausmių vykdymo kodeksą, lygtinio paleidimo sąlygos išimtinai siejamos su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje. Turi būti vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Teismas nagrinėjo paleidimo sąlygas iš naujo, kas yra komisijos kompetencija, o ne sprendė komisijos nutarimo patvirtinimo ar nepatvirtinimo klausimą, kas padarė komisijos darbą niekiniu. Tokiu būdu, konstatavus visas palankias aplinkybes, netaikant lygtinio paleidimo, asmuo baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Teismo priimta nutartis neargumentuota ir nepagrįsta.Nuteistasis taip pat prašo atkreipti dėmesį, kad jam buvo paskirta bauda, kurią sumokėjęs, jog kaip užstatas baudos sumokėjimui, buvo automobilis, kurį taip pat konfiskavo atgaline data. Nuteistasis pažymi, jog jis buvo nuteistas ne Lietuvoje, kur įstatymai neatitinka nei Europos Sąjungos, nei tarptautinių teisės normų. Prašo atsižvelgti į visas aplinkybes, pažada daugiau nenusikalsti ir laikytis įstatymų.

Nuteistojo S. S. skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis S. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą spręsti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja aplinkybių visuma. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, S. S., atliekant laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio rizika per paskutiniuosius metus sumažėjo nuo 19 iki 10 balų, neturi galiojančių nuobaudų, skatintas, vykdo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jos nelaikytinos išskirtinėmis, kurioms esant taikytinas lygtinis paleidimas. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose dirba, palaiko socialinius ryšius, dalyvauja programose, charakterizuojamas teigiamai. Minėtos aplinkybės rodo, jog S. S. elgesys koreguojamas pozityvia linkme, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, be to nusikalstama veika padaryta užsienyje, kas parodo, jog asmuo linkęs nepaklusti ne tik visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, bet ir menkina savo valstybę tarptautiniu lygiu, todėl jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę, kuomet bausmę atlieką Lietuvoje tik nuo 2011 metų negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmės atlikimas faktiškai jokių papildomų apribojimų nesukelia, tad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimas tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Tai, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o šiuo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau aukščiau paminėtų aplinkybių visuma dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, šiuo metu jau būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Išanalizavus bylą konstatuojama, jog nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą.Atsižvelgiant į išdėstytą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. S. skundą atmesti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.