- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- 1-681-953/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08196-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- L. L.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos II B klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), 2015-02-25 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs veiką, numatytą BK 259 str. 1 d., teistas 2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d., 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant L. L. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, bei tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. L. 2015 m. vasario 7 d., apie 19.15 val., Šiauliuose, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė, ištraukdamas iš nukentėjusiojo T. K. striukės kišenės, nukentėjusiajam T. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3 Neo“, 291,69 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. K. 291,69 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis L. L. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-02-07 vakare į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę juodu automobiliu atvažiavo jis, D. L., D. A., A. O. ir D. S.. Aikštelėje jie stovėjo, o paskui A. O. pamatė, kad iš autobuso išlipa nukentėjusysis T. K.. Jį pašaukė ateiti prie automobilio. T. K. atėjo prie automobilio, D. A., sėdėdamas keleivio vietoje, su juo kalbėjo. Automobilį vairavo D. L., šalia jo sėdėjo D. A., o gale sėdėjo jis, D. S. ir A. O.. Jis sėdėjo už D. A.. D. A. klausė T. K., ar jis turi telefoną. T. K. pasakė, kad turi, jį išsitraukė, o D. A. paprašė tą telefoną duoti pažiūrėti. T. K. padavė D. A. telefoną, kuris jį žiūrėjo, o paskui pasakė, kad reikia telefoną užstatyti į lombardą, o pinigus jiems pasidalinti per pusę. T. K. nesutiko, nes kaip sakė, tą telefoną jam padovanojo senelis. Po to D. A. pasakė, kad neatiduos telefono ir įsidėjo jį į kišenę. T. K. prašė atiduoti telefoną, sakydamas, jog jį ne iš savo pinigų pirko, o jį padovanojo kažkas iš senelių. Ką kalbėjo D. A. ir T. K., jis nelabai girdėjo. Jis matė, kaip D. A. įsikišo į kišenę T. K. telefoną. D. A. ir T. K. kalbant iš automobilio išlipo D. A., D. L. ir A. O. ir visi keturi kalbėjosi. Visi pakalbėjo apie dvi minutes ir visi įlipo atgal į automobilį, D. L. užvedė automobilį, o A. O. pasakė D. A., kad atiduotų telefoną T. K., kadangi jis gali parašyti pareiškimą. D. A. pasakė T. K., kad ateitų ir jis atiduos jam tą telefoną. T. K. neatėjo ir pasakė, kad jam jo nereikia ir gali pasilikti. T. K. išėjo, o jie nuvažiavo į centrą į naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ kieme esančią aikštelę. Aikštelėje jis ir D. S. palaukė kitų draugų, kurie kaip suprato, išėjo į lombardą parduoti telefono. D. S. pasakė, kad per tuos draugus „prisidirbs“, o su jais mama jam neleido būti. Jis jam pasakė, kad „neprisidirbs“, kadangi jie nieko nedaro, o tik viską matė. Po maždaug 10 min. draugai grįžo, įlipo į automobilį ir išvažiavo į pietinį mikrorajoną, kur pabuvo valandą ar dvi ir visi išsiskirstė namo. Jis iš nukentėjusiojo telefono neėmė. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes tuo metu A. O. nebuvo izoliuotas ir priminė apie tą įvykį, pasakė, kad taip buvo, kadangi jis pats neprisiminė. Paskui dar pakalbėjau su D. S. ir jis pasakė, kad geriau pasakytų, kaip viskas buvo. Akistatoje su nukentėjusiuoju buvo. Nuo apklausos įtariamuoju iki akistatos buvo praėję nedaug laiko. Akistatos metu girdėjo nukentėjusiojo parodymus, jis nurodė, kad jis telefoną paėmė. Jis mano, kad jis taip pasakė dėl to, jog ant jo prišnekėjo buvę draugai, kol dar nebuvo izoliuoti.
Kaltinamasis L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 metų vasario mėn., tiksliai datos neprisimena, bet galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, tai yra 7 d., vakare, apie 19 val., jie atvažiavo, tai yra jis, A. Č., D. S., M. P., automobiliu „Mazda“, valstybinio numerio nežino, lyg tai raudonos spalvos, vairavo M. P., prie (duomenys neskelbtini), kur yra prekybos centras, sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. A. Č. nuėjo į parduotuvę, kai jis grįžo iš parduotuvės, jie išvažiavo. Prie automobilio nebuvo priėjęs joks vaikinas, niekas jokio telefono neėmė, jis taip pat jokio telefono nepaėmė ir nieko daugiau paaiškinti negali. (b.l. 72)
Nukentėjusysis T. K. parodė, kad įvykis įvyko 2015-02-07 apie 19 val. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje prieš vaistinę. Jis išlipo iš 24 autobuso ir ėjo link namų, kai jį kažkas pakvietė. Iš pakvietusių asmenų pažinojo tik A. O., kitus matė pirmą kartą. Tie asmenys sėdėjo automobilyje atsidarę langą. Automobilio priekyje sėdėjo du asmenys, o gale – trys. Automobilio gale sėdėjo A. O., panelė ir dar vienas asmuo. Jis priėjo prie automobilio, o kišenėje turėjo telefoną su geltonu/žaliu dėkliuku. Jam iš kišenės vienas iš nepažįstamų vaikinų, kuris sėdėjo priekyje, ištraukė telefoną. Jo klausė, koks telefono modelis, kaip jį reikia atrakinti. Jis atrakino telefoną, klausė, kiek jis kainuoja. Po to pasakė, kad pasiimtų telefoną. Iš automobilio išlipo A. O. su blondinu vaikinu, kuris sėdėjo priekyje. Jis jam pasakė, kad jis jų nepažįsta. Prieš tai dar sakė sėsti į automobilį ir važiuoti į prekybos centrą „Akropolis“ pasiimti paskolos. Telefoną iš jo pasiėmė priekyje keleivio vietoje sėdintis jam nepažįstamas asmuo. Jis buvo atsidaręs langą ir, kai jis priėjo arčiau, paėmė telefoną. Jis pasakė, kad telefonas yra ne jo, ne už jo pinigus pirktas, todėl prašė jį atiduoti. Telefoną prašė atiduoti, tačiau telefonas jam nebuvo grąžintas. Jis pasakė, kad pasiliktų telefoną ir jis ėjo. Tuomet iš automobilio išlipo trys asmenys ir nurodė, kad jis jų nepažįsta. Tarp šių trijų asmenų buvo ir kaltinamasis ir A. O.. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmenį, kuris paėmė jo telefoną, jis šiandien yra salėje – tai kaltinamasis, t. y. kaltinamasis buvo tarp asmenų paėmusių jo telefoną. L. L. paėmė iš jo telefoną, nes kiek prisimena, jis sėdėjo priekyje. Civilinį ieškinį palaiko, jo suma yra telefono vertė. Telefoną nupirko močiutė M. B.. Telefonas buvo pirktas išsimokėtinai, už jį dar moka pinigus. Jis nežino, ar M. P. jam matytas. Įvykio metu automobilį vairavo aukštas asmuo, o M. P. yra panašus į jį, tačiau nėra dėl to garantuotas. Įvykio metu buvo juodos spalvos automobilis „Mazda 626“. D. S. buvo įvykio vietoje, sėdėjo automobilyje už vairuotojo, iš automobilio nebuvo išlipęs. Telefoną iš jo paėmė L. L..
Nukentėjusysis T. K. tyrimo metu parodė, kad 2015-02-07 apie 19.15 val., išlipo iš maršrutinio miesto autobuso Nr. 24 ir ėjo pro automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) namo, į namus. Einant pro aikštelę, prasidarė ten stovėjusio automobilio, markės pasakyti negali, priekinio keleivio durelių langas ir jį pašaukė ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjęs jaunuolis, jį tada matė pirmą kartą, bet jį atpažino iš jam parodytų nuotraukų ir dabar žino, kad L. L.. Jis jam pasakė: „Ateik tu“, ar kažkaip panašiai, bet ne vardu. Jis priėjo prie automobilio, prie priekinių keleivio durelių, į šoninę apatinę striukės kišenę buvo įsidėjęs savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3 Neo“, kuris matėsi, kad yra kišenėje. L. L. nieko nesakęs iš kišenės ištraukė jo telefoną, iš telefono išėmė SIM kortelę, padavė jam, nieko nesakė, tylėjo ir jis. Tada prasidarė galinės automobilio durelės, iš automobilio išlipo jo pažįstamas A. Č., jis jį pakvietė važiuoti su jais, jis atsisakė ir nieko jiems nesakęs nuėjo. Kitų asmenų, kas buvo automobilyje, nematė. Prieš jį joks smurtas naudotas nebuvo. Mobiliojo ryšio telefoną jam padovanojo jo močiutė M. B., telefonas priklausė jam, todėl žala padaryta jam, jis reiškia 291,69 eurų civilinį ieškinį (1 t., 9, 12-13, 16 b. l.).
2015-03-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis T. K. atpažįsta L. L. kaip asmenį, kuris pagrobė iš jo mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“ (1 t., 42-45 b. l.).
Liudytoja R. B. parodė, kad nukentėjusysis apklausos metu paaiškino, kad gali atpažinti kaltininką. Nors pirmą kartą matė šį asmenį, tačiau nurodė, jog jį įsidėmėjo, todėl jam buvo pateiktos nuotraukos. Nukentėjusysis iš karto atpažino kaltininką, nebuvo jokių abejonių. Nukentėjusysis nurodė, kad atpažintas asmuo ištraukė jam iš kišenės telefoną sėdėdamas automobilyje, t. y. nukentėjusysis priėjo prie automobilio, o jame sėdėjęs asmuo iš kišenės išėmė telefoną, išėmė SIM kortelę, ją grąžino nukentėjusiajam T. K.. Taip pat buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo. Akistatos metu nukentėjusysis tvirtai laikėsi savo nuomonės, kad būtent L. L. ištraukė iš jo telefoną. Nukentėjusysis pats pasakė, jog asmenį, kuris ištraukė iš jo telefoną, matė pirmą kartą, nurodė, jog gali šį asmenį atpažinti. T. K. sakė, kad arba jis kaltinamojo nepažįsta arba jį žino iš matymo.
Iš 2015-03-19 akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. K. parodė, kad 2015-02-07 apie 19.15 val. einant pro automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra prie prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), prasidarė ten stovėjusio automobilio priekinio keleivio durelių langas ir jį pašaukė ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjęs L. L.. Jis jį pakvietė, kad ateitų, kvietė ne vardu, o sakė ateik tu. Jis priėjo prie automobilio, prie priekinių keleivio, kur sėdėjo L. L., durelių, L. L. nieko nesakęs iš striukės kišenės ištraukė jo telefoną "Samsung Galaxy S3 Neo", kad turi telefoną matėsi nes jis buvo išlindęs iš kišenės, iš telefono išėmė SIM kortelę, ją grąžino jam. Tada prasidarė galinės automobilio durelės, iš automobilio išlipo jo pažįstamas A. Č. (O.), jis jį pakvietė važiuot. Kaltinamasis L. L. nurodė, kad su duotais parodymais nesutinka ir gali paaiškinti, kad 2015-02-07 vakare, jis sėdėjo automobilyje, kurį vairavo M. P., automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelėje, jis sėdėjo su D. automobilio gale, M. P. už vairo, A. O. ant priekinės keleivio sėdynės. Pro šalį ėjo prieš jį dabar sėdintis nukentėjusysis, A. O. išlipo iš automobilio kažką pakalbėjo su nukentėjusiuoju, A. nuėjo į parduotuvę, o prieš jį sėdintis nukentėjusysis į kitą pusę. Tada iš automobilio išlipo M. P., jį nueinantį pasikvietė, kažką pakalbėjęs M. su juo grįžo atgal į automobilį, iš parduotuvės grįžo A., ir jie nuvažiavo, o nukentėjusysis nuėjo. Jis jokio telefono iš nukentėjusiojo nepaėmė, ir nematė, kad kas būtų jį paėmęs, jis mano, kad jam liepė ant jo sakyti jo draugai su kuriais tą vakarą buvo, norėdami išsisukti patys, nors jis kaip minėjo nematė, kad kuris būtų iš jo paėmęs telefoną (1 t., b.l. 75-76).
Liudytoja M. B. parodė, kad iš anūko buvo atimtas telefonas. Anūkas pasakojo, kad jį prie parduotuvės berniukai „apstojo“, šalia buvo automobilis ir jam pasakė, kad jei jis neatiduos telefono, tai bus pasodintas į automobilį ir išvežtas. Telefoną ji anūkui paėmė išsimokėtinai 2 m. laikotarpiui už 1000 Lt. Telefono modelio ji neprisimena. Anūkas prašė nupirkti telefoną jam kaip dovaną. Už telefoną šiai dienai dar nėra atsiskaičiusi, už jį turės mokėti dar metus laiko. Žala buvo padaryta jai, bet anūkas neturi telefono. Ji dėl telefono pretenzijų neturi, anūkas pretenzijas pareiškė byloje.
Liudytojas M. B. tyrimo metu parodė, kad 2014-10-10 sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo paskolą įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG Galaxy S3“, telefono vertė 291,69 Eur, šią sumą, sudarydama sutartį įsipareigojo sumokėti nuo 2014-11-28 iki 2016-10-31. Telefoną padovanojo savo anūkui T. K., todėl telefonas priklauso jam, žala padaryta jam, civilinį ieškinį byloje reikš jis, nors už telefoną moka ji (1 t., 39-40 b. l.).
Liudytojas M. P. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį L. L.. Prieš porą mėnesių ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas apie tai, kad vairavo juodos spalvos automobilį „Mazda 626“ ir pavežė L. L. su dar keliais draugais. Tas automobilis priklauso jam. Automobilyje buvo L. L. ir jame dar keitėsi jo draugai. Su tuo automobiliu laiką leisdavo visur, yra buvę (duomenys neskelbtini) kartus. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra buvęs su L. L., D. A., A. O., D. L.. D. S. jis nepažįsta. Jie buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje aikštelėje prie lombardo. Visus tuos kartus, kai būdavo toje aikštelėje, tai kažkas iš nurodytų asmenų būdavo kartu. Tuos 2-3 kartus automobilį vairavo jis. Nukentėjusysis jam nėra matytas. Iš (duomenys neskelbtini) aikštelės jie važiuodavo į savo pietinį rajoną. Kai tuos 2-3 kartus buvo (duomenys neskelbtini) aikštelėje, tai į lombardą (duomenys neskelbtini) gatvėje nevažiavo. Su telefonu jokio įvykio nebuvo – neprisimena tokio įvykio. Su minėtais vaikinais merginų nebūdavo, nežino ar kas nors iš jų draugauja su mergina.
Liudytojas M. P. tyrimo metu parodė, kad pažįsta A. O. ir L. L., dažnai juos vežiodavo su savo automobiliu „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį šiuo metu yra pardavęs. Tokio atvejo, kad būtų L. L. iš kažko pavogęs telefoną, neprisimena, nes kaip minėjo su jais važinėdavo dažnai, ne kartą yra stovėjęs automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., 31-32 b. l.).
Liudytojas D. A. parodė, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta M. P. ir L. L., o nukentėjusiojo nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dėl L. L., tačiau tai buvo gal prieš pusę metų. Apie ką buvo apklaustas, jis neprisimena, kadangi turi daug bylų. Jis negali tiksliai pasakyti, kokiu automobiliu važinėdavo M. P., jis turėjo automobilį „Mazda“ „bordinės“ ar mėlynos spalvos. Su M. P. jie nelabai dažnai leisdavo laiką, susitikę pašnekėdavo. Jis yra važiavęs jo automobiliu, tačiau nebūdavo, kad su tuo automobiliu jie susitikdavo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis neprisimena, ar automobiliu „Mazda 626“ yra važiavę (duomenys neskelbtini) gatve. Jis negali pasakyti, kas dar būdavo M. P. automobilyje, kai jis važiuodavo. Jam ne kartą yra tekę naudotis lombardo paslaugomis dėl daiktų užstatymo. Jis užstatydavo savo ir kitų daiktus. Tiksliai negali pasakyti, ar tarp tų užstatomų daiktų būdavo neteisėtai įgytų, tačiau gali būti, jog buvo. Į lombardą priduodavo telefonus. Jis neprisimena, kad būtų užstatęs telefoną „Samsung Galaxy S3“, nes jis jų yra daug užstatęs, todėl neprisimins kiekvieno užstatymo. Jis buvo užstatęs vasario mėnesį telefoną, nes buvo dėl to apklaustas, kvite nurodytas jo vardas. Jis neprisimena, kaip tas telefonas pas jį atsirado. Jis užstatydavo arba savo telefoną, arba kas nors paprašydavo jį užstatyti. Gal ir klausdavo asmenų, iš kur tuos telefonus gavo, jie sakydavo, kad tai jų ar kažką pan. M. P. nelabai galėjo jo prašyti užstatyti telefono, kadangi jam yra 18 m., nes dažniausiai užstatinėdavo nepilnamečių telefonus arba tiems, kurie nebūdavo pasiėmę paso. Jis negali pasakyti, ar L. L. yra davęs užstatyti telefoną į lombardą. D. S. žino, jis jam girdėtas, nėra su juo kartu važinėjęs automobiliu. D. L. žino, yra tekę su juo važinėti automobiliu. Jis dažnai automobiliu „Mazda 626“ nevažinėdavo. D. L. automobilio neturėjo, tačiau turi jo mama. D. L. mamos automobilį jam yra tekę važiuoti. Su tuo automobiliu negalėjo stovėti (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su D. L. jis esu važinėjęs tik porą kartų, tai tada merginos su jais nevažinėjo. Su M. P. yra tekę kelis kartus važinėti, tačiau nepamena, kokie žmonės tada su jais kartu buvo. Jis nežino atvejo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje būtų iš vaikino atimtas telefonas, tame jis nedalyvavo.
Liudytojas D. A. tyrimo metu parodė, kad galėjo užstatyti telefoną į lombardą, bet konkrečiai nieko paaiškinti negali, nes jis yra į lombardą užstatęs daug telefonų, tiek savo, tiek paprašytų kitų savo draugų, tiek vogtų. Dėl šio konkretaus telefono nieko paaiškinti negali. Jis L. L. pažįsta, bet ar jis jam davė užstatyti į lombardą telefoną, neprisimena (1 t., 37-38 b. l.).
Liudytojas A. O. parodė, kad prisimena automobilį „Mazda 626“ ir apie kokį įvykį kalbama. Įvykis įvyko šiais metais vasario mėnesį „(duomenys neskelbtini)“ automobilio stovėjimo aikštelėje. Tuo metu jis buvo automobilyje „Mazda 626“. Automobilyje taip pat buvo M. P., L. L. ir D. S.. Jis su D. S. sėdėjo gale, L. L. priekyje keleivio vietoje, o už vairo buvo M. P.. Sėdint automobilyje pamatė iš autobuso išlipantį nukentėjusįjį, kuris jam buvo žinomas iš matymo. Jis ėjo su juo pasisveikinti, paklausti, kur vaikšto, sakė nepalikti draugės. Tuomet prie jų priėjo L. L., kažką pasakė, o nukentėjusysis savo noru ištraukė telefoną ir pasakė, kad nenori problemų, sakė: „nemuškit, atiduodu telefoną“. Nukentėjusysis telefoną „Samsung“ padavė L. L.. Kai telefonas buvo paduotas, jis stovėjo toliau nuo nukentėjusiojo. Viskas įvyko šalia automobilio, kai viskas įvyko, jis buvo prie jo, o L. L. prie nukentėjusiojo lauke netoli automobilio. Nukentėjusysis nuėjo, o L. L. bandė šaukti nukentėjusįjį, sakydamas, kad jam nereikia to telefono. Tuomet jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis išlipo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Jis nematė, ar L. L. atliko kokius nors veiksmus norėdamas grąžinti telefoną, tačiau jis nebuvo nuėjęs prie nukentėjusiojo. Jis nematė, kaip nukentėjusysis L. L. davė telefoną, jis tik matė, kad L. L. jį turėjo rankoje. Įvykio metu M. P. buvo automobilyje, o D. S. turbūt taip pat sėdėjo automobilyje. Automobilyje merginų nebuvo. D. L. nebuvo.
Liudytojas A. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. tiksliai datos neprisimena, bet jau buvo tamsu, jis kartu su M. P., L. L. ir D. S. stovėjo prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje. Prie M. P. automobilio „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis pastebėjo kaip iš autobuso išlipo pažįstamas T., kurį jis pakvietė. Jam priėjus, jie pakalbėjo, prie jų priėjo L. L., T. jam padavė savo mobilaus ryšio telefoną sakydamas, kad duoda telefoną, nes nenori su jais turėti problemų, kad jo jie nemuštų. Telefoną pasiėmė L. L.. Padavęs telefoną, T. nuėjo. (1 t., 20-21, 22-23 b. l.).
Liudytojas A. O. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jis prisimena atvejį dėl telefono vagystės. Tai įvyko prie parduotuvės "(duomenys neskelbtini)". Tuo metu buvo jis, D. S., M. P. ir L. L.. Visi sėdėjo mašinoje. Automobilis M. P., jis ją ir vairavo. Jie buvo aikštelėje. Iš autobuso išlipo T.. Jis pasišaukė jį pasikalbėti. Jis yra jo pažįstamas, kartu lankė regbį. Jie pakalbėjo ir priėjo L.. T. sako: "Nemuškit, nereikia man su jumis problemų, imkit telefoną". Jis dar paklausė, kam jis duoda telefoną. Tai pasakė, kad nenori su jais problemų. Jis pasakė, kad neturės. L. paėmė telefoną ir nuėjo prie "(duomenys neskelbtini)", o jie visi susėdo į mašiną. Jis buvo nuėjęs iki parduotuvės, kažką pirko. Jis atėjo į mašiną, jį nuvežė prie parduotuvės "(duomenys neskelbtini)" ir paleido. Telefonas liko turbūt pas L. ir jis nežino, kur jį dėjo. Tai buvo "Samsung S3" telefonas. Automobilis lygtais buvo tamsiai žalios spalvos, ,,Mazda 626“. Jis nežino, kodėl T. ėmė kalbėti apie telefoną. Jis sakė, kad nenori su jais problemų. Jis neėmė telefono, nes nebuvo dėl ko imti. Jis neatsimena, iš kur T. išsitraukė telefoną. Viskas buvo šią žiemą, tamsiu paros metu, gal vasario mėnesį. Tą vakarą D. A. nebuvo. Gal vėliau prie jų ir prisijungė. Automobilio priekyje sėdėjo L. ir M., pastarasis vairavo. D. S. ir jis sėdėjo automobilio gale. (1 t., b.l. 29-30)
Liudytojas D. S. parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena, tačiau 2015 m. vasario mėnesį „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje automobilio gale sėdėjo su iš vienos pusės L. L., iš kitos – A. O., o priekyje sėdėjo D. L. ir D. A.. M. nepažįsta. Jie sėdėjo „rūžavos“ spalvos, t. y. tamsios spalvos automobilyje „Mazda“. Šį automobilį vairavo D. A.. Aikštelėje prie jų priėjo jam nepažįstamas asmuo ir jam D. L., sėdėdamas keleivio vietoje, paklausė, ar jis gali paimti paskolą. Tas jam nepažįstamas asmuo pasakė, kad negali. Tuomet D. L. prašė parodyti telefoną, jis parodė ir D. L. paklausė, ar gali jie jį pasiimti. Asmuo pasakė: „gerai“, tačiau A. O. sakė atiduoti telefoną, nes parašys pareiškimą. Asmuo telefoną padavė D. L.. Jis apžiūrinėjo telefoną ir prašė panaikinti slaptažodį, kad galėtų telefoną atsirakinti. Asmens, kuris padavė telefoną, tiksliai neprisimena, tačiau panašus į salėje sėdintį nukentėjusįjį. Jis prisimena tik šį vieną įvykį „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje susijusį su telefono paėmimu. Po to D. L., D. A. išlipo iš automobilio, o jis su L. L. ir A. O. sėdėjo automobilio gale ir tiksliai neprisimena, nes gal A. O. taip pat buvo išlipęs iš automobilio. Jis matė, kad visi išlipę kalbasi su nukentėjusiuoju, tačiau pokalbio jis negirdėjo. Kur šiai dienai yra telefonas, jis nežino. Paskui jie visi sėdo į automobilį ir išvažiavo į centrą, kur sustojo aikštelėje, ir D. A., D. L. ir A. O. kažkur išėjo. Jis prisimena ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juose neminėjo D. L., kadangi jis pasakė, jog turi visi sakyti, kad telefoną paėmė M., kurio pavardės nežino. Tas automobilis priklausė D. L. mamai. Ikiteisminio tyrimo metu jie buvo susitarę sakyti, jog telefoną paėmė M.. T. y. praėjus po įvykio gal savaitei laiko, o tarėsi jis, A. O., L. L. ir D. L.. Tarėsi prie jo namų laiptinės. Kai jie atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, L. L. sėdėjo automobilyje prie jo iš kairės pusės, jis nebuvo išlipęs iš automobilio, su nukentėjusiuoju nekalbėjo. Negalėjo taip būti, kad buvo jis, L. L. ir M. P..
Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. vasario mėn. pradžioje, tiksliai laiko neprisimena, buvo vakaras, tiksliai kiek buvo valandų pasakyti negali, su automobiliu "Mazda 626", vairuojamu M., pavardės nežino, atvažiavo prie prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini). Šalia M. ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo A. O. (Č.), ant galinės sėdynės jis ir L. L.. A. O. išlipo iš automobilio, nes ėjo į parduotuvę nusipirkti atsigerti, matė, kad jis susitiko kažkokį jaunuolį, jis jo nepažinojo, matė pirmą kartą, su juo pasisveikino, pakalbėjo ir nuėjo į parduotuvę. Jaunuolis ėjo į kitą pusę, tada išlipo iš automobilio M. ir pašvilpė nueinančiam jaunuoliui, matė, kad su juo pakalbėjo ir grįžo į automobilį. Jie su L. L. visą laiką sėdėjo automobilio gale, iš automobilio išlipę nebuvo, nebuvo prasidarę ir langų. Jis nematė, kad iš jaunuolio, kuris nors būtų paėmęs telefoną ir po to nebuvo jokios kalbos apie telefoną. Iš parduotuvės atėjo A. ir jie nuvažiavo. (1 t., 33-34)
Liudytojas D. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad privažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, nes A. norėjo nusipirkti gerti. Jis nuėjo iki parduotuvės ir sutiko draugą. To draugo nepažįsta. Matė, kad jie pasikalbėjo ir paskui A. nuėjo į parduotuvę. „M.“, jo pavardės nežino, pasišvilpė ir pasikvietė tą žmogų, su kuriuo A. prieš tai kalbėjosi. Tai buvo vaikinas, gal kažkiek vyresnis už juos. Nežino, ką M. jam sakė, nes jie buvo mašinoje. M. grįžo patenkintas, šypsodamasis. Paskui iš parduotuvės grįžo A.. Jis ir M. įsėdo į automobilio priekį, o pats su L. sėdėjo gale. Nuvažiavo ir paleido A. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Jį ir L. paleido prie „(duomenys neskelbtini)“, nes L. dar norėjo susitikti su drauge, o „M.“ išvažiavo. Iš kur jis gavo mašiną, nežino. Neklausė, kodėl M. grįžo patenkintas. Tas vaikinas nuo mašinos buvo už kokių 5 m, stovėjo dešinėje pusėje. Daugiau nieko nežino, prašo, kad jo nebeklausinėtų. „M.“ grįžo patenkintas, todėl galvoja, kad tą „ragelį“ paėmė. Paskui lygtais L. pradėjo rašinėti žinutes, kad iš jo (rašančiojo) paėmėm telefoną. L. neatrašydavo. Kol L. su juo sėdėjo mašinoje, jis telefono neėmė. Pažįsta D. A., jis netoli jo gyvena, jis vyresnis, gal 19-20 m. Tą vakarą su juo buvo susitikę. Nu, tada pasakys visą teisybę. L. su A. buvo priekyje, tik nežino, kuris vairavo automobilį, neatsimena, o L. ir pats sėdėjo gale. Lygtais L. mašiną vairavo. L. sako: „Ateik čia“. Priėjo prie mašinos ir sako: „Nenorėtum paimti paskolos?“ (Tasai) sako: „Ne, nes ir taip esu prisiėmęs“. Paskui išlipo ir sako: „Turi telefoną?“ Pasakė, kad turi, ir padavė telefoną L.. L. sako: „Neapsirašysi?“ (Tasai) sako: „Ne“. Ir viskas. Išvažiavo. Prašo nebeklausinėti, kur padėjo telefoną, nes jo nebebuvo. Jis duodamas telefoną nesipriešino. L. vardas D.. Įvykyje M. nebuvo. Automobilis buvo lygtai L. mamos, „Mazda“, spalvos neatsimena. Tamsesnė, lygtais tokios spalvos kaip vyšnia. Mašina keturių durų. Telefonas buvo „Samsung Galaxy S3“. Automobilyje buvo D. L., D. A., A. O., jis ir L. L.. Abu D. sėdėjo priekyje. Paskui, kiek žino, D. A. tą mašiną sudaužė. Pasakė viską (1 t., 35-36 b. l.).
Liudytojas A. Ū. parodė, kad jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), juo naudojasi labai seniai – virš 10 m. Anksčiau jo operatorius buvo „Labas“, o dabar priklauso „Bitės“ operatoriui. „Bitės“ operatoriaus abonentu tapo prieš 1-2 mėn. 2015 m. balandžio mėn. jam skambino iš policijos dėl vogto telefono, klausė, iš kur jį gavo, o jis atsakė, kad pirko iš lombardo. Kvietimo atvykti į policiją nebuvo gavęs, tik gal tai sakė telefonu, tačiau pareigūnams jis atsakė, jog neturi laiko pas juos atvykti. Lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, vasario-kovo mėn. jis įsigijo telefoną „Samsung S3“. Šiuo metu to telefono neturi, jis sudaužytas ir išmestas. Dabar turi nusipirkęs kitą telefoną „Samsung S5“. Kai skambino iš policijos, jis dar turėjo telefoną „Samsung S3“, tačiau jo ekranas buvo suskaldytas, sakė, jog vis tiek tokio negrąžins žmogui.
Iš teismo posėdžio metu liudytojo A. Ū. pateikto telefono Samsung S5 matyti, kad minėto įrenginio IMEI (duomenys neskelbtini).
2015-02-07 T. K. pareiškime nurodyta, kad 2015-02-07 apie 19.15 val. iš jo striukės kišenės ištraukė ir paėmė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S 3 Neo“, kurio vertė 291,69 Eur (1 t., 4 b. l.).
2015-02-07 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., 6-8 b. l.).
Iš 2015-09-15 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS Pietinės policijos nuovados rašto matyti, kad ant (duomenys neskelbtini) yra įrengtos apsaugos vaizdo stebėjimo kameros. Kameros priklauso UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Susisiekus su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore nustatytas, kad vaizdo stebėjimo kameros nefilmuoja visos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios priešais įėjimą į ,, (duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašuose matyti tik pėsčiųjų zona, įėjimo prieigos į ,, (duomenys neskelbtini)“. Vaizdo medžiaga įmonėje saugoma tris mėnesius. Šiuo metu vaizdo įrašo pateikti negali, nes jis neišsaugotas. (1 t., b.l. 163)
2015-03-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis T. K. pateikė tikslinės paskolos sutarties kopiją (1 t., 46-49 b. l.).
2015-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodyta, kad telefonas „Samsung Galaxy S3 IMEI (duomenys neskelbtini)“ buvo atneštas į lombardą. Telefoną pridavė D. A. (1 t., 52-54 b. l.).
Iš 2014-10-10 Tikslinės paskolos sutarties matyti, kad M. B. išsimokėtinai už 320,36 Eur įgijo mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S3 IMEI (duomenys neskelbtini) (291,69 Eur vertės) bei telefono dėklą (28,67 Eur vertės) (1 t., b.l. 47)
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo L. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. visiškai įrodyta.
Kaltinamasis L. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad juodu automobiliu į aikštelę atvažiavo jis, D. A., D. L., A. O. ir D. S.. Automobilį vairavo D. L.. D. A., kuris sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje, pašaukė nukentėjusįjį T. K. prieiti prie automobilio. Jis tuo metu sėdėjo automobilio gale už D. A.. D. A. ištraukė iš nukentėjusiojo telefoną ir jį įsidėjo į kišenę. Tada iš automobilio išlipo D. A., D. L. ir A. O. ir jie visi keturiese kalbėjosi. Kaltinamojo L. L. parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojas D. S., kuris nurodė, kad tuos pačius asmenis kurie sėdėjo automobilyje, kaip ir L. L., kai prie jų priėjo nukentėjusysis T. K., tačiau parodė iš esmės skirtingas aplinkybes nei L. L., t.y., kad automobilį vairavo D. A., o nukentėjusiojo telefoną paėmė D. L., be to, L. L. sėdėjo kartu su juo automobilio gale jam iš kairės pusės, t.y. už vairuotojo, kas prieštarauja paties kaltinamojo L. L. parodymams. Šie kaltinamojo L. L. ir liudytojo D. S. parodymai yra prieštaringi bei yra paneigti kitais liudytojų parodymais bei teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis T. K. parodė, kad jį kažkas pakvietė prie automobilio. Jam priėjus prie juodos spalvos automobilio matė, kad gale sėdi A. O., D. S., kuris sėdėjo už vairuotojo, bei L. L., kuris sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Už automobilio vairo sėdėjo asmuo panašus į M. P., tačiau dėl to nėra garantuotas. Kaltinamasis L. L. ištraukė jam iš kišenės telefoną, kurį jam išsimokėtinai nupirko močiutė. Tas pačias aplinkybes nukentėjusysis T. K. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nukentėjusiojo T. K. parodymus patvirtina ir asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolas iš kurio matyti, kad nukentėjusysis T. K. atpažino L. L. kaip asmenį, kuris pagrobė iš jo mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3. Liudytoja R. B. nurodė, kad nukentėjusysis T. K. apklausos metu nurodė, kad gali atpažinti asmenį, kuris iš jo pagrobė telefoną. Jam buvo pateiktos kelios fotonuotraukos iš kurių nukentėjusysis atpažino kaltininką. Nukentėjusiojo T. K. parodymus patvirtino ir liudytojas A. O. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo metu nurodė, kad už automobilio vairo buvo M. P., šalia sėdėjo L. L., o jis ir D. S. sėdėjo gale. Jis matė kaip iš nukentėjusiojo T. K., kaltinamasis L. L. ištraukė telefoną. Nors kaltinamasis L. L. ir D. S. teisme minėjo, kad automobilyje buvo D. A., tačiau šiuo parodymus paneigė ne tik nukentėjusysis T. K. ir liudytojas A. O., bet ir liudytojas D. A., kuris nurodė, kad jam yra tekę važiuoti M. P. automobiliu, tačiau kartu nėra tekę važiuoti su liudytoju D. S.. Be to, liudytojas D. A. nurodė, kad jam yra tekę pasinaudoti lombardo paslaugomis, kadangi yra užstatęs daug telefonų, kai jo paprašydavo nepilnamečiai. Šią aplinkybę patvirtina 2015-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kuriame nurodyta, kad telefonas „Samsung Galaxy S3 IMEI (duomenys neskelbtini)“ buvo atneštas į lombardą, kurį pridavė D. A.. Šis telefonas priklauso nukentėjusiajam T. K., kurį jam nupirko močiūtė. Šią aplinkybę patvirtino ne tik jo močiūtė M. B., bet ir 2014-10-10 Tikslinės paskolos sutartis iš kurios matyti, kad M. B. išsimokėtinai už 320,36 Eur įgijo mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S3 IMEI (duomenys neskelbtini) (291,69 Eur vertės) bei telefono dėklą (28,67 Eur vertės).
Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis L. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, atvirai, ištraukdamas iš nukentėjusiojo T. K. striukės kišenės, pagrobė nukentėjusiajam T. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3 Neo“, tuo padarydamas nukentėjusiajam 291,69 eurų turtinę žalą.
Nors kaltinamasis L. L. ir liudytojas D. S. teisme davė prieštaringus parodymus, kurie yra paneigti teisme ištirtais įrodymais, tačiau minėti asmenys apklausti ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie iš dalies sutampa su teisme apklaustų asmenų parodymais, t.y. tiek kaltinamasis L. L., tiek liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tą dieną automobilyje buvo M. P., L. L., D. S. ir A. O.. Tas pačias aplinkybes patvirtino nukentėjusysis T. K. bei liudytojas A. O., todėl netikėti L. L. ir liudytojo D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams apie asmenis, kurie buvo automobilyje, nėra pagrindo, o kaltinamojo L. L. ir liudytojo D. S. parodymai, kad automobilyje buvo D. A. ir D. L. yra atmetami, nes yra paneigti byloje ištirtais įrodymais.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo L. L. kaltė dėl atviros vagystės visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo L. L. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis L. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis L. L. nusikaltimą padarė būdamas neteistas (89-90 b. l.), šiuo metu teistas (b.l. 141-147), nedirbantis (88 b. l.), psichikos ir priklausomybių ligų pacientų registruose įrašytas (92, 93-94, 95 b. l.), specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. L. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (101 b. l.), Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijos administracijos charakterizuojamas teigiamai (103 b. l.), kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (b.l. 104-105), iš LITEKO duomenų matyti, kad administracine tvarka nebaustas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, todėl bausmės tikslai (BK 41 str.) galėtų būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl skirtina bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus.
Kadangi kaltinamasis L. L. šioje baudžiamojoje byloje nusikaltimą padarė prieš priimant 2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrintina su 2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme paskiriant galutinę laisvės atėmimo bausmę pagal LR BK 63 str. 4 d. 9 d. nuostatas.
Kaltinamasis L. L., būdamas nepilnamečiu, už padaryta nusikaltimą teistas 2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d., 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant L. L. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, bei tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje. Šioje baudžiamojoje byloje, kaltinamasis L. L. nusikaltimą padarė būdamas pilnametis. Kadangi šioje byloje kaltinamajam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, todėl svarstant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, taikytinos LR BK 75 str. nuostatos
Baudžiamajame įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymo atidėjimas yra galimas, t. y. 1) asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą – padaryti nusikaltimai nėra priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai; 2) asmuo turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme – ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargius nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus); 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą, bus įgyvendinti bausmės tikslai. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dabar galiojantis baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais.
Vertinant BK 75 straipsnio taikymo L. L. galimybes, pažymėtina, kad L. L., nors šiuo metu ir teistas, tačiau šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus, vos sulaukęs pilnametystės, nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokymosi įstaigoje charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti L. L. pakartotinai taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau šį kartą taikant LR BK 75 str. nuostatas bei paskiriant įpareigojimus, kadangi kaltinamasis L. L. šioje baudžiamojoje byloje nusikaltimą padarė būdamas pilnametis.
L. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (77, 78 b. l.).
2015-04-23 Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu L. L. laikinai apribotos nuosavybės teisės piniginėms lėšoms - 291,69 eurų, esančioms „Swedbank“ banko sąskaitoje šešių mėnesių laikotarpiui (80-81 b. l.). 2015-10-19 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pratęstas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokurorės 2015 m. balandžio 23 d. nutarimas, kuriuo paskirtas laikinas nuosavybės teisės į L. L., priklausantį turtą, tai yra grynuosius pinigus – 291,69 Eur, iki bylos išnagrinėjimo (b.l. 171).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal LR CK 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Nukentėjusysis T. K. pareiškė 291,69 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (14 b. l.), civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga (47-49 b. l.). Žala T. K. buvo padaryta L. L. kaltais veiksmais, todėl T. K. pareikštas ieškinys 291,69 eurų turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš L. L..
Daiktinis įrodymas - kompaktinė plokštelė su nepilnamečių apklausų įrašu, prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Daiktinis įrodymas – tikslinės paskolos sutarties kopija, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas
nusprendžia:
L. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslus arba būti registruotam darbo biržoje, bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriuos rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti su 2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
L. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš L. L. 291,69 (dviejų šimtų devyniasdešimt vieno euro 69 euro centų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos T. K. naudai.
L. L. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą piniginėms lėšoms - 291,69 eurų, esančioms „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.
Daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę su nepilnamečių apklausų įrašu, prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Daiktinį įrodymą – tikslinės paskolos sutarties kopiją, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.