Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir taikant BK 64¹ straipsnį jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jam visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, bei įpareigojant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Nuteistasis S. R. savo kaltės neginčija, tačiau prašo jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti viešųjų darbų arba arešto bausme, motyvuodamas tuo, kad neturi galimybių atlikti jam paskirtą bausmę, kadangi neturi pastovios gyvenamosios vietos. S. R. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kurios sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimu, arba arešto bausmę. Pirmosios instancijos teismas svarstydamas bausmės S. R. skyrimo klausimą pagrįstai nustatė, kad S. R. negali būti skiriamos baudos ir viešųjų darbų bausmės. S. R. 8 kartus teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei – vagystes ir plėšimus, paskutiniu 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžiu skirtą bausmę atliko 2017 m. kovo 31 d., teistumai neišnykę (t. 1, b.l. 87-92). S. R. neišreiškė sutikimo dirbti viešuosius darbus, ankstesniais nuosprendžiais skirtų baudos bausmių nevykdo ( b.l. 94-99) taigi jos neturi poveikio nuteistojo elgesiui ir nors pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo savo sprendimą S. R. paskirti laisvės apribojimo bausmę, kolegijos manymu, teismas nepakankamai įvertino kaltininko asmenybę. (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

5. BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktas ( įstatymo redakcija galiojusi veikos padarymo metu) numatė, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, be bausmę vykdančios institucijos žinios negali keisti gyvenamosios vietos, be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu įpareigojo S. R. būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val. S. R. savo skunde nurodo, kad šiuo metu jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, nuosprendyje nurodytų adresu negyvena. Įvertinus šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad S. R. dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygų.

6. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo skirti jam griežtesnę bausmės rūšį. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos draudžia pabloginti nuteistojo asmens padėtį išskyrus tais atvejais, kai to prašoma prokuroro, nukentėjusiojo asmens ar civilinio ieškovo apeliaciniu skundu ( BK 320 straipsnio 4 dalis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad kitą, griežtesnės rūšies, bausmę prašo skirti pats nuteistasis, taip pat tai, kad nustatytos objektyvios priežastys, trukdančios nuteistajam atlikti paskirtąją bausmę, o kitą bausmės rūšį (viešųjų darbų) pritariant pirmosios instancijos teismo anksčiau nurodytiems motyvams, S. R. skirti nėra tikslinga, teisėjų kolegija sprendžia, kad BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimai, S. R. paskirtą laisvės apribojimą keičiant areštu, pažeisti nebus.

7. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriamas areštas nuo 10 iki 40 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad yra viena S. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, bei viena sunkinanti aplinkybė – baudžiamąjį nusižengimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, todėl, vadovaujantis BK 61 straipsniu S. R. arešto bausmės trukmė nustatoma artima sankcijos vidurkiui. Ši bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis mažinama vienu trečdaliu.

8. Nuteistasis apeliacine skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises nepaskirdamas jam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjo. BPK 51 straipsnio 1 dalis numato baigtinį aplinkybių sąrašą, kurioms esant gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nenustatytos. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą manyti, kad be gynėjo pagalbos S. R. interesai pirmosios instancijos posėdyje nebuvo reikiamai ginami. Kaltinamasis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepareiškė noro, kad posėdyje dalyvautų gynėjas, apeliaciniame skunde nenurodė kaip konkrečiai pasireiškė jo teisių pažeidimas, be to jo teisė pačiam pasikviesti gynėją ar kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl valstybės finansuojamos teisinės pagalbos suteikimo apribota nebuvo, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nusprendė:

nuteistojo S. R. apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl bausmės skyrimo.

S. R. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje padarymą paskirti 24 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę S. R. nustatyti 16 parų areštą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.