Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Valdo Meidaus ir Danutės Švitinienės,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. B. ir A. Ž. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- dėl sukčiavimo V. A. atžvilgiu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 289 straipsnį - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

- dėl pasikėsinimo sukčiauti A. G. atžvilgiu : pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 289 straipsnį - laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

- dėl sukčiavimo K. P. atžvilgiu : pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; pagal BK 289 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, L. B. paskiriant subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. lapkričio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 6 metams bausme, L. B. paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo 8 metams bausmę. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2016 m. lapkričio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį.

A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Priteista iš L. B., A. Ž. ir D. V. solidariai B. V. A. 1500 eurų turtinės žalos atlyginimo, bei priteista iš L. B. ir D. V. solidariai K. P. 590 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas D. V., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų dėl nuosprendžio negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. veikdamas bendrininkų grupėje su bendravykdytojais A. Ž. ir D. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą- pinigus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namuose, esančiuose K., (duomenys neskelbtini) , 2016 m. gegužės 5 d., apie 11.57 val., paskambino nukentėjusiajai B. V. A. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) , prisistatė jos anūkės vyru E. bei policijos pareigūnu ir melagingai nurodė, kad jos anūkas sukėlė eismo įvykį, kurio metu susižalojo pats bei įvykio metu sugadino automobilį ir kad nebūtų keliama baudžiamoji byla, reikalinga atlyginti žalą - 1500 eurų, nukentėjusiajai sutikus sumokėti, mobiliojo ryšio telefonu nurodė A. Ž. adresą, kuriuo reikia nuvykti paimti apgaulės įtakoje perduodamus pinigus, šiam, vykdant jo nurodymus, tą pačią dieną apie 12.30 val. nuvežus D. V. adresu (duomenys neskelbtini) , M. k., Panevėžio r., jis telefonu D. V. nurodė prisistatyti nukentėjusiojo giminaičiu A. B., po ko šis iš nukentėjusios B.V. A. paėmė voką su pinigais – 1500 eurų- ir juos perdavė A. Ž., tokiu būdu, apgaule, savo ir kitų bendrininkų –A. Ž. ir D. V. - naudai įgijo svetimą – B. V. A. priklausantį turtą – 1500 eurų.

1.2 Be to, jis, būdamas K. pataisos namuose, esančiuose K. (duomenys neskelbtini) , 2016 m. gegužės 5 d., apie 11.57 val., apgaule įgydamas B. V. A., gyvenančios (duomenys neskelbtini), M. k., Panevėžio r., turtą – 1500 eurų, šiai telefonu prisistatė policijos pareigūno vardu ir pasiūlęs išspręsti jos anūkui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos ir neva sudaužyto automobilio vairuotojui paprašęs sumokėti 1500 eurų, tokiu būdu pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti.

1.3. Be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su bendravykdytoju D. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą- pinigus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namuose, esančiuose K., (duomenys neskelbtini) , 2016 m. gegužės 13 d., apie 18.01 val., paskambino nukentėjusiajai A. G. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) , prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai nurodė, kad jos anūkas M. nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusio žmogaus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu susižalojo pats bei pėsčiasis asmuo ir kad nebūtų keliama baudžiamoji byla, reikalinga atlyginti žalą - 1500 eurų, nukentėjusiajai sutikus sumokėti, mobiliojo ryšio telefonu D. V. nurodė adresą, kuriuo reikia nuvykti paimti apgaulės įtakoje perduodamus pinigus, bei pasakė, kad jis turi prisistatyti nukentėjusiojo giminaičiu A. B., po ko D. V. tą pačią dieną apie 18.30 val. nuvykus pas nukentėjusiąją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, tikslu paimti apgaule išviliotus pinigus, nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji A. G. persigalvojo ir atsisakė mokėti pinigus anūko padarytai žalai padengti, tokiu būdu apgaule, savo ir bendrininko D. V. naudai pasikėsino įgyti svetimą – A. G. priklausantį turtą – 1500 eurų.

1.4 Be to, jis, būdamas K. pataisos namuose, esančiuose K., (duomenys neskelbtini) , 2016 m. gegužės 13 d., apie 18.01 val., apgaule pasikėsindamas įgyti A. G., gyvenančios (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, turtą – 1500 eurų, šiai telefonu prisistatė policijos pareigūno vardu ir pasiūlęs išspręsti jos anūkui M. kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos ir neva sužalotam pėsčiajam paprašęs sumokėti 1500 eurų, tokiu būdu pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti.

1.5 Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje su bendravykdytoju D. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą- pinigus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namuose, esančiuose K., (duomenys neskelbtini) , 2016 m. gegužės 14 d., apie 16.57 val., paskambino nukentėjusiajai K. P. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) , prisistatė anūku D. ir policijos pareigūnu, melagingai nurodė, kad jos anūkas D. sukėlė eismo įvykį, kurio metu susižalojo pats ir automobilio vairuotojas, ir kad nebūtų keliama baudžiamoji byla, reikalinga atlyginti žalą - 1500 eurų, nukentėjusiajai sutikus sumokėti dalį pinigų – 240 eurų bei kaip užstatą duoti aukso dirbinius, jis mobiliojo ryšio telefonu D. V. nurodė adresą, kuriuo reikia nuvykti paimti apgaulės įtakoje perduodamus pinigus, bei pasakė, kad jis turi prisistatyti A. B., po ko D. V. tą pačią dieną, apie 17.30 val. nuvykus pas nukentėjusiąją į namus, adresu (duomenys neskelbtini) , P., ir iš nukentėjusiosios paėmus pinigus - 240 eurų bei papuošalus - auksinį žiedą su akute 200 eurų vertės, auksinę sagę 50 eurų vertės ir gintarinius karolius 100 eurų vertės, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininko D. V. naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai K. P. priklausantį turtą bendros 590 eurų vertės.

1.6 Be to, jis, būdamas K. pataisos namuose, esančiuose K., (duomenys neskelbtini) , 2016 m. gegužės 14 d., apie 16.57 val., apgaule įgydamas K. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, turtą bendros 1290 eurų vertės, šiai telefonu prisistatė policijos pareigūno vardu ir pasiūlęs išspręsti jos anūkui D. kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos ir neva sužalotam vairuotojui paprašęs sumokėti 1500 eurų, tokiu būdu pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti.

2. A. Ž. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su bendravykdytojais L. B. ir D. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą- pinigus, L. B., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namuose, esančiuose K., (duomenys neskelbtini) , 2016 m. gegužės 5 d., apie 11.57 val., paskambinus nukentėjusiajai B. V. A. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) , prisistačius jos anūkės vyru E. bei policijos pareigūnu ir melagingai nurodžius, kad jos anūkas sukėlė eismo įvykį, kurio metu susižalojo pats bei įvykio metu sugadino automobilį ir kad nebūtų keliama baudžiamoji byla, reikalinga atlyginti žalą - 1500 eurų, nukentėjusiajai sutikus sumokėti, po to L. B. mobiliojo ryšio telefonu nurodžius jam (A. Ž.) adresą, kuriuo reikia nuvykti paimti apgaulės įtakoje perduodamus pinigus, jis, vykdydamas L. B. nurodymus, tą pačią dieną apie 12.30 val., nuvežė D. V. adresu (duomenys neskelbtini) , M. k., Panevėžio r., kur šiam iš nukentėjusios B. V. A. paėmus voką su pinigais – 1500 eurų - ir juos perdavus jam (A. Ž.), tokiu būdu, apgaule, savo ir kitų bendrininkų – L. B. ir D. V. - naudai įgijo svetimą – B. V. A. priklausantį turtą – 1500 eurų.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. skundžia apylinkės teismo jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir prašo jį išteisinti.

4.1 Nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais, nuosprendyje išdėstytos išvados prieštaringos, neatitinka byloje surinktų įrodymų, todėl nuosprendis turi būti panaikintas. Teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu D. V. ir L. B. duotais parodymais, tačiau, apelianto manymu, tai negali būti pagrindu pripažinti jį kaltu dėl veikos, kurios jis nepadarė, nes D. V. pirminius parodymus apylinkės teisme pakeitė, o jis ( apeliantas), savo kaltę visi proceso metu neigė. Mano, kad byloje nėra jokių objektyvių jo kaltę patvirtinančių įrodymų jį kaltinant nusikalstamos veikos padarymu, tuo tarpu L. B. nurodydamas, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo ir jis ( apeliantas) siekia sušvelninti savo padėtį.

5. Teismo posėdyje apeliantai ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundai atmetami.

7. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė skundus.

8. Apelianto A. Ž. skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad, anot nuteistojo, pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko jis nuteistas nepagrįstai, remiantis prieštaringais L. B. ir D. V. parodymais, nepašalinus abejonių ir prieštaravimų, nesant kitų objektyvių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl prašoma priimti jį išteisinantį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

8.1 BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o BPK 20 straipsnyje yra nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, t.y. teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir, kad tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, kokie duomenys laikytini įrodymais.

8.2 Sutinkamai su BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8.3 Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį pagrindė teisme ištirtais įrodymais – apklausė kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, tyrė rašytinius įrodymus ir savo sprendimą pagrindė visų šių teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas neteisėtais būdais gautais įrodymais, ar kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. Ž. kaltės atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos ir teisingos. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, konstatuojama, kad vien apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymo nuostatoms.

9. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą panaudojus apgaulę.

9.1 A. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu dėl to, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su bendrininkais L. B. ir D. V., apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą, t.y. L. B. paskambinus nukentėjusiajai B. V. A., prisistačius kitu asmeniu ir melagingai nurodžius, kad jos anūkas sukeldamas eismo įvykį sugadino svetimą turtą ir kad dėl šio įvykio norint nekelti baudžiamosios bylos reikia atlyginti padarytą žalą, nukentėjusiajai sutikus sumokėti prašomą sumą pinigų - 1500 eurų, A. Ž. nuvežė D. V. iki nukentėjusios namų, kur jiems buvo perduotas vokas su pinigais.

9.2 Nuteistojo kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią jis padarė su dar dviem asmenimis ir, kuriai įvykdyti kiekvienas iš bendrininkų atliko atitinkamus aukščiau paminėtus veiksmus, būtinus nusikalstamos veikos įvykdymui, visiškai patvirtina nuteistojo L. B. viso proceso metu duoti išsamūs ir nuoseklūs parodymai, nuteistojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, bei atpažinimo iš fotonuotraukų protokoluose užfiksuoti duomenys, telefoninių pokalbių išklotinių analizės bei raštuose dėl nuteistųjų bendravimo tarpusavyje mobiliojo ryšio telefonais duomenys.

9.3 Nuteistasis L. B. iš esmės tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuosekliai teigė, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje sugalvojo planą, kaip iš vyresnio amžiaus asmenų apgaule išvilioti pinigų, dėl to skambino laisvėje esančiam A. Ž. ir aiškino, kad jam reikės nuvykti pas jo nurodytus asmenis, paimti jų perduodamus apgaule išviliotus pinigus ir dalį jų pervesti jam, o pastarasis su jo pasiūlymu sutiko, po ko jis skambino asmenims, kurių telefonų numerius rado telefonų knygoje, atsiliepusiai moteriai melagingai nurodė, kad jos anūkas sukėlė eismo įvykį, todėl, kad nebūtų keliama baudžiamoji byla ir žalos atlyginimui nurodė atvykusiam asmeniui perduoti 1500 eurų, o, moteriai sutikus, A. Ž. liepė vykti pas ją paimti perduodamų pinigų, ką pastarasis ir darė, vėliau gavo dalį apgaule iš nukentėjusios išviliotų pinigų.

9.4 Apie tai, kad kaltinime nurodytu metu A. Ž. vyko į M. kaimą paimti pinigų iš apgautos močiutės, ikiteisminio tyrimo metu parodė ir kartu važiavęs nuteistasis D. V., kuris teigė, kad A. Ž. pas jį į namus buvo atvykęs baltos spalvos automobiliu “Citroen“, kurį apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paminėjo ir nukentėjusioji B. V. A., važiuojant pastarasis kalbėjo telefonu su asmeniu, kuris aiškino kur važiuoti, M. k. A. Ž. sustojęs jam nurodė eiti pas nepažįstamą moterį ir paimti pinigus, ką jis ir padarė, paimtus pinigus perdavė A. Ž., iš jo iš atneštų pinigų gavo 200 eurų.

9.5 Nors pirmosios instancijos teisme D. V. savo pirminius parodymus pakeitė teikdamas, kad paimti pinigų iš nepažįstamos močiutės į M. k., jį vežė ne A. Ž., o jam nepažįstamas asmuo, teismas pagrįstai tokius jo parodymus atmetė ir pripažino kaip siekį padėti bendrininkui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Savo parodymų keitimą D. V. paaiškino tuo, kad teisme įvykio aplinkybes geriau atsiminė, o duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu susimaišė ir nurodydamas A. Ž. jį apkalbėjo. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad tokie D. V. paaiškinimai nepagrįsti ir nelogiški, tuo labiau, kad jis nenurodė tariamo jo bendrininko duomenų, be to neįtikinama, kad jis įvykio aplinkybes geriau atsiminė teisme, praėjus beveik 11 mėnesių po įvykio, nei praėjus kelioms dienoms po įvykio, kuomet buvo apklausiamas tiriant nusikaltimo aplinkybes. Tuo labiau, kad D. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas tris kartus, savo parodymus patvirtino parodydamas konkrečias aplinkybes įvykio vietose, jo parodymai buvo užfiksuoti ir parodymų patikrinimo protokoluose, iš kurių matyti, kad D. V. taip pat parodė vietą Panevėžio r. M. k., kur buvo atvežtas „A.“ ir kurio nurodymu ėjo pas nukentėjusią močiutę paimti apgaule užvaldytų pinigų (2 t. b.l.152- 153). Be to A. Ž. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, D. V. atpažino ir iš jam pateiktų fotonuotraukų ( T. b.l. 155-158 ).

9.6 Apeliantas A. Ž. ginčija ikiteisminio tyrimo procesinio veiksmo - atpažinimo iš fotonuotraukų teisėtumą, nurodo, kad teismas šiuo įrodymu vadovavosi nepagrįstai, nes jo nuotrauka D. V. buvo pateikta atpažinti ne tarp 4, o tarp 3 nuotraukų, tačiau su tokiais jo argumentais skundą nagrinėjantis teismas nesutinka. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad atpažinimo pagal nuotrauką metu atpažįstančiajam atpažintino asmens nuotrauka parodoma kartu su ne mažiau kaip 3 kitų asmenų nuotraukomis. Iš byloje esančio atpažinimo iš fotonuotraukų protokolo matyti, kad šis veiksmas buvo atliktas nepažeidžiant BPK nuostatų, D. V. iki šio veiksmo buvo apklaustas apie jam žinomas aplinkybes, apklausoje minimo A. Ž. nuotrauka buvo pateikta atpažinti kartu su dar trijų asmenų fotonuotraukomis, todėl apelianto teiginiai dėl procesinio veiksmo neteisėtumo atmetami kaip nepagrįsti.

9.7 Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad telefoną, kuriuo jis tariamai naudojosi jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, pareigūnai iš jo paėmė 2016 m. kovo mėn., todėl telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytu metu jis nesinaudojo. Šie jo argumentai taip pat nepagrįsti, nes byloje esantys įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, telefoninių pokalbių išklotinėse esantys duomenys patvirtina, kad telefonu, kurio Sim kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) , kaltinime nurodytu metu naudojosi ir su kitais nuteistaisiais būtent A. Ž. ( 1 T. b.l. 67, 83-90). Kad kitame ikiteisminiame tyrime iš A. Ž. buvo paimtas kitas telefonas, su kita Sim kortele, patvirtina ir prokurorės apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys ( 7 T. b.l. 5-20).

9.8 Taigi, byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymu visuma patvirtina, kad nusikalstamus veiksmus kartu su bendrininkais atlikęs A. Ž. padarė veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Tokia išvada grindžiama byloje ištirtų įrodymu visuma, o ne prielaidomis ir pavieniais įrodymais, kaip teigiama skunde, todėl A. Ž. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pripažintas visiškai pagrįstai.

10. Nuteistasis L. B. apeliaciniu skundu prašo švelninti jam paskirtą bausmę motyvuodamas, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, o jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo neigiama aplinka laisvės atėmimo bausmės vietoje, tačiau tokie nuteistojo nurodyti argumentai šiuo atveju nėra pakankami paskirtos bausmės švelninimui.

10.1. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

10.2 Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas L. B. bausmes už atskiras veikas ir galutinę subendrintą bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmių skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – į tai, kad L. B. kaltu prisipažino, gailėjosi ir šias aplinkybes pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis, todėl atsižvelgti į tas pačias aplinkybes dar kartą nėra jokio pagrindo. Matyti ir tai, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino apelianto padarytų veikų pavojingumą ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytas veikas bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmes. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto atžvilgiu skundžiamas nuosprendis yra devintas, visais prieš tai jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis, taip pat ne kartą buvo teistas už analogiškas veikas, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir neskatino L. B. pasitaisyti. Veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, L. B. padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Nors apeliantas teigia, kad jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo neigiama pataisos namų aplinka, tačiau iš byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad L. B. K. pataisos namų charakterizuojamas itin neigiamai, bausmės atlikimo metu buvo 42 kartus baustas drausmine tvarka, visos nuobaudos galiojančios, jokių paskatinimų jis neturėjo, į auklėjamojo pobūdžio pokalbius nereaguoja, požiūris į administracinį personalą neigiamas, užimtumo programose nedalyvauja ( 4 t. b.l. 7). Šie duomenys patvirtina nuteistojo susiformavusiais antivisuomenines nuostatos, nenorą laikytis įstatymų, polinkį nusikalti, o pataisos namų ir jų personalo pastangos pakeisti jo gyvenimo būdą ir suformuoti norą gyventi laikantis įstatymų, nuteistajam pačiam nededant net minimalių pastangų, buvo bevaisės, tuo tarpu nuteistojo skundo argumentai, kad jis kitoje laisvės atėmimo bausmės vietoje pasitaisė, neįtikinami, nepagrįsti jokiais duomenimis.

10.3 Visos šios aplinkybės rodo, kad jokiomis švelnesnėmis nei realus laisvės atėmimas bausmėmis ar priemonėmis L. B. atžvilgiu pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o ypač sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, neįmanoma, todėl apylinkės teismo apeliantui parinktos griežčiausios jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės savo rūšimis yra visiškai pagrįstos ir teisingos.

11. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tuo tarpu BK 289 straipsnio sankcijoje numatyta bauda areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

11.1 Skundžiamu nuosprendžiu L. B. už visas jo padarytas ir pasikėsintas padaryti nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės didesnės nei jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatyti galimi laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, tačiau, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių santykį ( nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės), asmenybę, charakterizuojančius duomenis ir polinkį nusikalsti nėra per griežtos, švelninti nuosprendžiu paskirtas bausmes jo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

11.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2,4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu jas apimant, o po to iš dalies sudedant, tokiu būdu L. B. paskiriant subendrintą laisvės atėmimo 4 metams bausmę. Atsižvelgus į aukščiau nurodytų straipsnių sankcijose nustatytų bausmių dydį, L. B. padarytų nusikalstamų veikų skaičių – penkios baigtos nusikalstamas veikos ir vienas pasikėsinimas nusikalsti, paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta.

11.3 Apylinkės teismas prie ankstesniu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-11-17 nuosprendžiu paskirtos 6 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik dalį – 2 metus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirdamas apeliantui galutinę subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę, bei į bausmės laiką įskaitė bausmę, atliktą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-11-17 nuosprendį. Atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes reikšmingas bausmės skyrimui ir apelianto asmenybę, paskirta galutinė bausmė nėra per griežta, švelninti ją dar labiau, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

12. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir apeliantų atžvilgiu priėmė pagrįstą bei teisingą nuosprendį, dėl ko Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų L. B. ir A. Ž. apeliacinius skundus atmesti.