- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-07
- Bylos Nr.
- ATP-146-557/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00675-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal H. J. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria netenkintas H. J. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės 2013 m. spalio 30 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. J. 2013-10-22 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. spalio 22 d. 12.45 val. Vytauto g. Palangoje vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas su savimi vairuotojo pažymėjimo, kurio galiojimo laikas yra pasibaigęs, lenkė kitą transporto priemonę nerodydamas atitinkamos pusės posūkio signalo, grįždamas į savo eismo juostą vėl neparodė atitinkamos pusės posūkio signalo ir sukliudė iš paskos važiavusiai transporto priemonei, dėl ko jos vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti. Toliau važiuodamas Vytauto g. ir sukdamas į ties Vytauto g. namo Nr. 4 esančią aikštelę neparodė kairės pusės posūkio signalo. Savo veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 16, 88.2, 141.5 punktus. Tokie H. J. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ str. 7 d., 124² str. 1 d.
Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės 2013 m. spalio 30 d. nutarimu H. J. pripažintas kaltu padarius ATPK 124¹ str. 7 d., 124² str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir jam pagal ATPK 124¹ str. 7 d. skirta 40 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 124² str. 1 d. skirta 700 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str., skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 700 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams. Šį nutarimą, prašydamas jį dalyje dėl nubaudimo pagal ATPK 124² str. 1 d. panaikinti, H. J. apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi netenkino H. J. skundo dėl Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės 2013 m. spalio 30 d. nutarimo panaikinimo. Teismas, pripažindamas, kad H. J. pagal ATPK 124² str. 1 d. nubaustas teisėtai ir pagrįstai, iš dalies rėmėsi jo teismo posėdyje duotais parodymais, taip pat Institucijos atstovo R. V. teismo posėdyje duotais paaiškinimais bei rašytiniu G. P. paaiškinimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu H. J. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog su teismo nutartimi nesutinka, kadangi teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes, o fakto buvimo nepagrindė byloje surinktų įrodymų visuma, todėl priimta skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina. Jis įvykių seką bei veiksmus jau yra išdėstęs savo skunde, pateiktame Palangos miesto apylinkės teismui, bei paaiškinęs teismo posėdyje. Tiek byloje, tiek skundžiamoje nutartyje yra nurodytas tik vienas šaltinis (neskaitant išvestinių dokumentų) - pareigūno G. P. tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu jo atžvilgiu yra priimtas nutarimas. Teismas neaptarė ir visiškai nepasisakė dėl jo duotų paaiškinimų: „Ties kavine „Birutė“ pastebėjo ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį (modelio ir valstybinių numerių neužfiksavo), pastarojo greitis buvo apie 40 km/h, todėl, įvertinęs situaciją, lenkė automobilį. Belenkiant pamatė, jog prieš jį atvažiuoja baltas automobilis (tai galėjo būti tarnybiniame pranešime nurodytas „Ford Focus“ automobilis). Baigus lenkimo manevrą baltas automobilis dar nebuvo priartėjęs tiek, kad jis būtų priverstas daryti staigų manevrą. Iš jo pusės nebuvo sudaryta jokia avarinė situacija ar atliktas staigus ir neprognozuotas manevras, galėjęs įtakoti kito eismo dalyvio neplanuotą veiksmą (stabdymą, krypties pakeitimą ar pan.). Jis važiavo 50-55 km/h greičiu, o lenkimo momentu apie 55-60 km/h greičiu“. Tiek jo paaiškinimuose, tiek eismo dalyvio G. P. tarnybiniame pranešime nurodomas baltos spalvos „Ford Focus“ automobilis. Šioje nagrinėjamoje situacijoje svarbūs minėto automobilio vairuotojo paaiškinimai apie vykusį lenkimą ir kitas tuo momentu buvusias aplinkybes, tačiau šio automobilio vairuotojas nebuvo nustatinėjamas nei administracinę bylą nagrinėjant pirminėje stadijoje, nei teisme.
2013-10-22 tarnybiniame pranešime nurodyta: „<...> per galinio vaizdo veidrodį mačiau, kaip iš galo, mano važiavimo kryptimi artėja ir persirikiuoja nerodydamas kairiojo posūkio signalo tamsiai mėlynos spalvos automobilis „BMW“, tuo pat metu man iš priekio, priešais atvažiavo baltos spalvos automobilis „Ford Focus“. Automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas aplenkęs mano vairuojamą automobilį staigiu manevru grįžo į savo eismo juostą, prieš pat mano automobilio priekį, priversdamas mane staigiai stabdyti, kad išvengčiau susidūrimo. Automobilio „BMW“ vairuotojas nerodė posūkio signalo nei pradėdamas, nei baigdamas lenkimo manevrą“. Iš tarnybinio pranešimo turinio seka tai, kad vairuotojas nuolatos stebėjo gale važiuojantį jo automobilį, nes posūkio rodymas yra trumpalaikis veiksmas, kuris vyksta tam tikrais etapais - mirksėjimu. Kitaip tariant, jam parodžius posūkį į kairę prieš lenkimo manevrą, tai galėjo būti 1-2 posūkio sumirksėjimas, o tai sąlygoja labai trumpą laiko tarpą bei apsunkintą objekto (šiuo atveju jo posūkio) vizualinio matymo realumą. Pažymi, jog tarnybiniame pranešime nurodoma, kad ,,<...> per galimo vaizdo veidrodį mačiau, kaip iš galo, mano važiavimo kryptimi artėja ir persirikiuoja nerodydamas kairiojo posūkio signalo <...>“. Tačiau ši aplinkybė kelia abejonių, ar galima pamatyti per galinio vaizdo veidrodėlį iš galo priartėjusio automobilio posūkio signalą, kuris yra žemai ir į galinio veidrodėlio matomumo zoną tikrai nepatenka. Teismas skundžiamame nutarime besąlygiškai įvertina aplinkybes G. P. nurodyta aplinkybe - lenkdamas H. J. nerodė posūkio.
Su juo kartu važiavo A. K.. Teismas šio asmens nekvietė į teismą, nors jis buvo automobilyje ir tiesiogiai matė visas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą, turėjo būti aktyvus ir nurodytas aplinkybes nustatyti.
ATPK 124² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmė - transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Jam ATPK 124² str. 1 d. kvalifikuojama dėl vienintelio veiksmo – G. P. automobilio staigaus stabdymo. Teismas šios aplinkybės detaliai nevertino, neatsižvelgė į eismo dalyvių išdėstytas aplinkybes (greitį, oro sąlygas, matomumą, priešais važiuojančio automobilio vairuotojo paaiškinimus ir kitas aplinkybes) ir nevertino, ar G. P. buvo sudaryta reali eismo situacija, dėl ko jis privalėjo stabdyti automobilį. Teismas vadovavosi vienintelio G. P. išdėstyta pozicija - staigus stabdymas. Nors G. P. ir teko pristabdyti automobilį, bet ar jo atliktas lenkimas sukėlė realų pavojų G. P. ar kitų žmonių saugumui? Byloje nėra duomenų, kad jis būtų sukėlęs pavojų prieš tai atvažiuojančiam baltam automobiliui, kas būtų logiška remiantis G. P. paaiškinimu. Taip pat šioje byloje nėra įvykio schemos, iš kurios būtų aišku, koks buvo G. P. greitis, stabdymo kryptis, kelio plotis, kelio žymėjimas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Teismas tik deklaratyviai rėmėsi G. P. suformuota sąvoka „staigus stabdymas“, bet nesiėmė aiškintis šio veiksmo reikalingumo/būtinumo, stabdymo intensyvumo ir pan.
Dar kartą atkreipia dėmesį į įvykusios situacijos detales: lenkiamo ir lenkiančio automobilių judėjimo greičiai nedideli - 50-60 km/h. G. P. tarnybiniame pranešime nenurodo, kad jo vairuojamas automobilis būtų važiavęs dideliu greičiu ar pan. Oro sąlygos vairavimui puikios, nebuvo lietaus, sniego, plikledžio ir pan., kelio sąlygos puikios, matomumas puikus, eismo intensyvumas mažas, lenkimas atliktas leidžiamoje vietoje, t. y. kelio žymėjimas leido atlikti lenkimą, lenkimo vietoje kelias tiesus su ilgu tiesiuoju matymu (be posūkių ar pan.). Apibendrinant įvykusį lenkimą galima daryti prielaidą, kad net jei ir reikėjo G. P. vairuojamam automobiliui sulėtinti greitį, jam nereikėjo staigiai stabdyti, o juo labiau jam nereikėjo keisti važiavimo krypties, į kitą juostą G. P. vairuojamas automobilis neišvažiavo ir dėl jo veiksmų nebuvo grėsmės, jog automobiliai gali susidurti.
Skundžiamoje nutartyje yra nurodoma institucijos atstovo R. V. pozicija: „H. J. <...> lenkė kitą transporto priemonę ir nerodė posūkio bei po lenkimo manevro priešais kitą transporto priemonę grįžus į savo eismo juostą staigiai stabdė, tokiais veiksmais sukeldamas pavojingą eismo situaciją ir tai sudaro chuliganiško vairavimo teisės pažeidimą“. Tačiau šios aplinkybės skiriasi su išdėstytomis tiek jo, tiek teismo, t. y. neva staigiai stabdė ne jis, o G. P.. Tokiu būdu yra neaišku, kokiomis vertinamosiomis aplinkybėmis teismas remiasi G. P. paaiškinimu.
Jis sąmoningai ir grubiai nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tokių duomenų nėra, o pareigūno vertinimas yra subjektyvus. Tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas G. P. subjektyviai įvertino situaciją, o aplenkimo manevrą įvertino neadekvačiai. Atkreipia dėmesį į tarnybinį pranešimą surašiusio asmens pareigybinę padėtį - Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK VPS viršininkas. Kyla retorinis klausimas, ar galėjo administracinę bylą nagrinėjantis pareigūnas (tiesioginis viršininko pavaldinys) pasielgti kitaip, t. y. priimti kitokį sprendimą šioje byloje, kai jis pradėtas pagal jo viršininko tarnybinį pranešimą bei tiesioginį nurodymą ,,<...> pareikalavau, kad vairuotojas pateiktų atitinkamus dokumentus ir palydėjau vairuotoją į policijos komisariatą, 4 kabinetą, kad Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas R. V. surašytų vairuotojui administracinio teisės pažeidimų protokolą. <...>“. Jo neva sukeltos pavojingos situacijos sukėlimo aplinkybių, be vienintelio G. P. tarnybinio pranešimo, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys (liudytojų parodymai, filmuota medžiaga, nuotraukos ar pan.). Teismas, tirdamas ir aiškindamasis nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, nesiėmė apklausti kartu su juo važiavusio A. K.. Pareigūnas, nagrinėjęs bylą, tik formaliai įvertino vieno asmens parodymus, pagal kurio tarnybinį pranešimą ir pradėta administracinio teisės pažeidimo byla. Jo manymu, staigus manevras ar vairavimas pavojingu būdu yra subjektyvus vertinimas, nes kiekvienas vairuotojas apsprendžia tokią aplinkybę pagal savo vairavimo patirtį bei stažą. Kita vertus, tariamą pažeidimą matęs asmuo (pareigūnas) subjektyviai vertindamas situaciją, galėjo neadekvačiai įvertinti situaciją ir tokiu būdu pats pavojingai stabdyti. Juo labiau, kad nėra jokių duomenų apie balto automobilio „Ford Focus“ vairuotojo poziciją ir aplinkybių vertinimą, kas patvirtintų ar paneigtų tam tikras aplinkybes. Pažymi ir tai, kad tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų nepatvirtina jokie kiti duomenys (filmuota medžiaga, nuotraukos, liudytojai ir kiti duomenys), o tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas netinkamai ir nepagrįstai (subjektyviai) įvertino visas aplinkybes. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neatsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados nepagrįstos bylos duomenimis. Teismas pripažindamas, kad neabejotinai įrodyta, jog jis padarė ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą, tokios savo išvados nepagrindė byloje surinktų įrodymų visumos analize, o iš esmės vadovavosi tik vienintelio asmens - ne tarnyboje buvusio policijos pareigūno G. P. tarnybiniu pranešimu. Jam visai nesuprantama, ar pagal vieno asmens subjektyvų vertinimą dėl neva staigių manevrų bei lenkimo manevro galima traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 1 d. bet kurį nepatikusį asmenį. Juo labiau, kad jo sudaryta situacija logiškai negalėjo sukurti avarinės situacijos aplenktam automobiliui. Esant nurodytiems motyvams bei teisiniams pagrindams skundžiama nutartis nėra pagrįsta visapusišku, pilnu ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu, o administracinio teisės pažeidimo buvimas nepagrįstas byloje surinktų įrodymų visuma, todėl priimta skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs H. J. administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, o apylinkės teismo procesinis sprendimas priimtas remiantis visapusišku ir išsamiu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.
H. J. nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 7 d. už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas su savimi vairuotojo pažymėjimo, kurio galiojimo laikas yra pasibaigęs, o pagal ATPK 124² str. 1 d. už pavojingą vairavimą. H. J. neneigia padaręs ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau jis kategoriškai nesutinka padaręs ATPK 124² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Anot jo, jis pavojingai nevairavo, o byloje be rašytinių G. P. paaiškinimų, kurie, apelianto nuomone, yra subjektyvūs, daugiau nėra jokių jo kaltę padarius ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą patvirtinančių įrodymų. Iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 29-30) matyti, jog H. J. savo kaltės padarius ATPK 124² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą teismo posėdyje taip pat nepripažino, todėl teismas, spręsdamas H. J. kaltės klausimą, privalėjo visapusiškai, išsamiai ir betarpiškai ištirti visas bylai reikšmės turinčias aplinkybes, t. y. ne tik remtis rašytine bylos medžiaga, bet ir tiesiogiai teismo posėdyje apklausti galimo pažeidimo padarymo aplinkybes tiesiogiai stebėjusį asmenį G. P., kurio rašytiniu paaiškinimu remiasi kaltinimas, ir tokiu būdu bandyti pašalinti byloje esančius prieštaravimus tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų bei rašytinių G. P. paaiškinimų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. garantuoja kaltinamajam. Laikantis minėtų Konvencijos nuostatų, pirmosios instancijos teisme paprastai būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimų. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6/2012). Tačiau apylinkės teismas šių reikalavimų nesilaikė, nagrinėdamas bylą į teismo posėdį nekvietė ir tiesiogiai neapklausė asmens, kurio rašytiniais paaiškinimais grindžiamas kaltinimas, t. y. G. P., tokiu būdu nebuvo sudarytos sąlygos ir suteikta teisė H. J. užduoti klausimus kaltinimo liudytojui ir bandyti įrodyti, kad jį kaltinantys įrodymai nepatikimi. Neapklausus šio asmens teismo posėdyje, iš esmės buvo suvaržytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, iš H. J. buvo atimta teisė gintis nuo jam inkriminuoto kaltinimo, o taip pat pažeistas reikalavimas visas bylai reikšmingas aplinkybes teismo posėdyje ištirti betarpiškai.
Kartu pastebėtina, jog H. J., pateikdamas skundą apylinkės teismui, prašė į teismo posėdį kviesti kartu su juo įvykio metu važiavusį liudytoją A. K.. Iš byloje esančio grąžinamojo pranešimo (b. l. 26) matyti, jog šaukimas atvykti į teismo posėdį buvo siunčiamas tik A. K., t. y. H. J. vairuoto automobilio savininkei (b. l. 10), o A. K. į teismo posėdį dėl neaiškių priežasčių kviečiamas nebuvo. Tokiu būdu taip pat buvo suvaržyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis nuo jam pareikšto kaltinimo ir bandyti įrodyti, kad jį kaltinantys įrodymai nepatikimi.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog negalima pripažinti, kad apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą H. J. atžvilgiu išnagrinėjo ir byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu, objektyviu ir betarpišku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nustatyti procesiniai pažeidimai yra pakankamas pagrindas skundžiamos nutarties panaikinimui ir bylos grąžinimui iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Tik atlikus papildomą įrodymų tyrimą, bus galima priimti pagrįstą ir abejonių nekeliantį sprendimą H. J. kaltės/nekaltumo klausimu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o H. J. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus H. J. argumentus dėl jo nekaltumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto įtakoti galimus iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimus minimu klausimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje detaliau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.