Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei I. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. G. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui A. G. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Kauno apylinkės teisme 2019 m. liepos 17 d. teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame, be kita ko, prašoma laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią dukrų A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme 2019 m. liepos 17 d. gautas ieškovės patikslintas ieškinys. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo, priėmė kitus patikslinto ieškinio reikalavimus. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo, atskirąjį skundą grįsdama iš esmės tuo, kad visi reikalavimai susiję su šeimos teisės normomis, juos nagrinėjant atskirai bus pažeisti ekonomiškumo ir koncentracijos principai, nepilnamečių vaikų interesai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas.

10. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, pateikiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo, visų pirma sietinas su įstatymų leidėjo imperatyviai nustatytu santuokos nutraukimo bylose spręstinų klausimų apibrėžtumu. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CPK 383 straipsnyje numatyta, kad bylose, nagrinėjamose CPK IV dalies XIX skyriaus antrame skirsnyje nustatyta tvarka (dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos), šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus; pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus.

11. Nagrinėjamu atveju patikslintame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo ieškovė pareiškė reikalavimą dėl atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo nagrinėtinas CPK 400–409 straipsniuose nustatyta tvarka ir, vadovaujantis CPK 383 straipsniu, toks reikalavimas santuokos nutraukimo byloje negali būti keliamas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė ieškovės teisės reikšti ieškinį dėl atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo, nekėlė klausimo, ar ji priskirtina prie subjektų rato, galinčių pareikšti tokį reikalavimą, tik nurodė atskirą šio klausimo nagrinėjimo tvarką. Aplinkybė, kad, ieškovės vertinimu, atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo klausimo nagrinėjimas santuokos nutraukimo byloje labiau atitiktų ekonomiškumo ir koncentracijos principus, nepilnamečių vaikų interesus, nesudaro teisinio pagrindo kitaip vertinti imperatyvių teisės normų dėl santuokos nutraukimo bylose spręstinų klausimų apimties.

12. Pažymėtina, kad pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis formuoja vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vadovautis atskirajame skunde nurodyta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ir atsižvelgti į joje pateiktus išaiškinimus.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.