- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2A-598-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18150-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- P.R.
- Atsakovas
- V.B., sodininkų bendrijai „Elfa“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) P.R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P.R. ieškinį atsakovams V.B. ir sodininkų bendrijai „Elfa“ dėl nuostolių atlyginimo, įpareigojimo nustatymo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V.B. (toliau ir atsakovas 1) 968 Eur nuostolių atlyginimo; 2) uždrausti atsakovams V.B. ir sodininkų bendrijai (toliau - SB) „Elfa“ (toliau ir atsakovas 2, kartu – atsakovai) šalinti gyvatvorę, esančią (duomenys neskelbtini), arba leisti ieškovui perkelti gyvatvorės augalus pasibaigus augalų vegetaciniam laikotarpiui, t. y. lapkričio mėn. paskutinę savaitę.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvatvorė, esanti (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. B. 2017-11-14, 2017-11-20 ir 2017-11-23 nupjovė dalį minėtos gyvatvorės. Dėl atsakovo 1 veiksmų ieškovas patyrė nuostolių. Atsakovas išpjovė 4,40 m ilgio ir 1,80 m aukščio gyvatvorės atkarpą ir padarė 968 Eur nuostolių.
3. Nurodė, jog 2020-06-06 atsakovas 1 ir kiti asmenys ketino pradėti naikinti (kirsti krūmus ir ekskavatoriumi šalinti jų šaknis) ieškovui nuosavybės teise priklausančius gyvatvorės krūmus. Iškvietus policijos pareigūnus, minėtus veiksmus pavyko nutraukti. Atvykusi SB „Elfa“ pirmininkė V.S. žodžiu pareiškė, kad suteikia ieškovui savaitės terminą krūmams pašalinti, kitu atveju krūmai bus iškirsti kaip ir šalia esančioje gatvėje.
4. Ieškovo teigimu, gyvatvorė yra pasodinta ir auga teisėtai, o jeigu atsirado poreikis ją perkelti, tai turi būti pagrįsta teisėtais reikalavimais.
Atsiliepimas
5. Atsakovas V.B. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė būtinosios atsakomybės sąlygos – ieškovui kilusios žalos. Gyvatvorė pagal dovanojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas 2008 m. įgijo žemės sklypą, ieškovui perduota nebuvo. Gyvatvorė yra už ieškovo sklypo ribų ir pasodinta 1985 m., tuo metu ieškovas dar buvo nepilnametis.
6. Atsakovas 1 nurodė, jog iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad gyvatvorė yra ataugusi, todėl net jei gyvatvorė būtų pripažinta ieškovo nuosavybe, ieškovo nurodyti nuostoliai neatitinka jo galimai patirtos žalos.
Šalies argumentai
7. Ieškovas nepagrįstai padidino ieškinio reikalavimus, nurodęs, kad gyvatvorės atsodinimui reikalingi ne tokios pačios rūšies krūmai, kokie buvo išpjauti, ir kurie yra gerokai brangesni.
8. Nurodė, jog gyvatvorė auga kelio teritorijoje, trukdo automobiliams ir pėstiesiems. Bendrijos keliais sunkiai pravažiuoja buitinių atliekų vežėjai, be to, keliais važiuoja ir dviračiai, gali tekti važiuoti saugos tarnybų, policijos, greitosios pagalbos, gaisrinės automobiliams.
Atsiliepimas
9. Atsakovas SB „Elfa“ atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad gyvatvorė auga už ieškovo sklypo ribų ir ieškovas neįrodė nuosavybės teisės į ją. Siekiant išsiaiškinti, ar minima gyvatvorė iš tiesų auga už sklypo ribų, 2020-06-01 atsakovas 2 pakvietė UAB „GeoMind“ atstovą matininką M.G. ir paprašė natūroje nustatyti sklypo ribas bei paženklinti minėtų sklypo ribų posūkio taškų vietas riboženkliais. M. G. nustatė, kad sklypo ribos sutampa su ieškovo tvora, tvoros stulpais, todėl gyvatvorės dalis, esanti už ieškovo sklypo tvoros, nepatenka į sklypo teritoriją ir yra žemės sklype, kurį užima sodininkų bendrijos vidaus keliai.
10. Nurodė, jog ieškovas ir pats daro prielaidą, jog gyvatvorė gali būti už sklypo ribų ir galimai dėl šios priežasties reiškia ir alternatyvų ieškinio reikalavimą – leisti perkelti gyvatvorę pasibaigus augalų vegetacijos periodui.
11. Žemės sklypas, kuriame yra (duomenys neskelbtini) ir minėtas bendrijos vidaus kelias, nėra perduotas savivaldybei pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, taigi, priklauso valstybei.
12. Teigė, jog sutartis, kurios pagrindu ieškovas įgijo teisę į sklypą, nesuteikė jam jokių teisių gyvatvorės atžvilgiu. Nors ieškovas deklaratyviai teigė savo nuosavybės teises į gyvatvorę, tačiau niekaip to neįrodė, todėl ši teisė negali būti pažeista ir nėra realaus pavojaus, kad ateityje ieškovo teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala.
13. Gyvatvorė auginama pažeidžiant atsakovo 2 vidaus tvarkos taisykles ir eismo sąlygas reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, trukdo eismo saugumui. Vadovaujantis atsakovo vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų atsakovo narių 2017-05-21 susirinkime, 9 punktu, sodų kelių ribose sodinti bet kokius želdinius griežtai draudžiama, todėl gyvatvorė turi būti pašalinta. Gyvatvorė užstoja matymo lauką asmenims, važiuojantiems sodininkų bendrijos vidaus keliais. Nors ieškovas pateikė į bylą specialisto patvirtinimą, kad kelias yra pagal teisės aktus reikalaujamo pločio, tačiau šis reikalavimas nėra vienintelis, kuris taikomas keliams (gatvėms), ir todėl vien tik jo atitikimas nereiškia, kad gyvatvorės vieta parinkta tinkamai ir ji neturi būti šalinama.
14. Ieškovo alternatyvus reikalavimas leisti ieškovui perkelti gyvatvorės augalus pasibaigus augalų vegetaciniam laikotarpiui, t. y. lapkričio mėn. paskutinę savaitę, negali būti tenkinamas, kadangi gyvatvorė yra valstybinėje žemėje, todėl atsakovas nėra kompetentingas leisti ar uždrausti perkelti augalus.
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT) atsiliepime prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad veikdamas savo kompetencijos ribose negali pateikti nuomonės dėl potencialios augalų vertės, ypač dėl to, jog minėtas ieškinio reikalavimas nėra nukreipiamas valstybinės žemės patikėtiniui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.
17. Teismas iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatė, kad 0,0606 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Elfa“, nuosavybės teise priklauso ieškovui P. R. 2008-12-15 dovanojimo sutarties pagrindu. Ieškovui priklausantis žemės sklypas nuosavybės teise anksčiau priklausė ieškovo motinai M.R.
18. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas Nr. 188 nuo kelio pusės šiaurės – šiaurės rytų – rytų pusėje yra aptvertas tvora ir išorinėje tvoros pusėje auga tanki krūmų juosta (gyvatvorė).
19. Teismas iš byloje esančių fotonuotraukų konstatavo, jog nurodyta ginčo gyvatvorė šiuo metu jau yra ataugusi.
20. Teismas pažymėjo, kad gindamas savo, kaip savininko teises, asmuo visų pirma turi įrodyti, kad jis yra to turto savininkas. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovas neteikė įrodymų, pagrindžiančių jo nuosavybės teisę į gyvatvorę.
21. Teismo vertinimu, ieškovo ir liudytojo nurodyta aplinkybė, jog galimai gyvatvorę prieš maždaug 30-35 metų sodino ieškovo tėvai, pati savaime nepatvirtina, kad gyvatvorė ieškovui priklauso nuosavybės teise.
22. Teismas, įvertinus byloje surinktus įrodymus, nurodė, jog negalima daryti vienareikšmės išvados, kad ginčo gyvatvorė, kurios krūmų šakas nupjovė atsakovas 1, yra ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
23. Iš ieškovo pateikto UAB „Geometrija“ 2008-04-24 žemės sklypo plano nustatė, kad gyvatvorė ties šiaurės rytų – rytų sklypo riba (pažymėta sutartiniu ženklu „krūmų juosta, gyvatvorė“) yra išsidėsčiusi už sklypo ribų ir stipriau atitolsta nuo jų ties šiaurės rytiniu sklypo kampu. Iš atsakovo 2 pateiktų www.regia.lt ortografijos ištraukų nustatė, kad ties ieškovui priklausančio sklypo šiaurine, šiaurės rytų ir rytine riba ginčo gyvatvorė auga už sklypo ribų. Iš atsakovo 2 pateikto UAB „GeoMind“ matininko M.G. 2020-07-13 rašytinių paaiškinimų nustatė, kad matininkas natūroje paženklino ieškovui priklausančio žemės sklypo ribas ir nustatė, kad dalis gyvatvorės auga už sklypo ribų.
24. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ginčo gyvatvorė yra ne ieškovui priklausančiame žemės sklype ir atsakovas 1 nukirto šakas krūmų, augančių už ieškovo sklypą juosiančios tvoros, ne ieškovui priklausančio žemės sklypo ribose.
25. Teismas nurodė, jog byloje nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas pasodino ginčo gyvatvorę po to, kai jam 2015-11-19 buvo duotas sutikimas sodinti gyvatvorę ir kad ginčo gyvatvorė buvo pasodinta laikantis 2015-11-15 sodininkų bendrijos pirmininko išduoto sutikimo sąlygų (ant sklypo ribos, atribojant sklypo ir bendro naudojimo plotą).
26. Ieškovo prevencinio reikalavimo uždrausti atsakovams šalinti gyvatvorę, teismas taip pat netenkino, nurodęs, jog ieškovas neįrodė atsakovų būsimų neteisėtų veiksmų ir kad dėl jų gali atsirasti žala.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
27. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo 2020 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
27.2. Teismas visiškai nevertino ieškovo valdymo teisių į gyvatvorę. Ieškovas nuosavybės teisę į gyvatvorę įgijo civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnio 12 punkte nurodytais kitais pagrindais. Ieškovas pagal želdinių įstatymo 2 straipsnio 31 punktą yra želdinių savininkas. Želdinių įstatymo 2 str. 23 p. bei 31 p. pagrindžia ieškovo nuosavybės teisės į gyvatvorės krūmus.
27.3. Gyvatvorės lokalizacija per ieškovo sklypo ribą patvirtina nuosavybės ir valdymo faktą, o ieškovo elgesys, kurio pasėkoje buvo neleista atsakovams kirsti gyvatvorę, pagrindžia ieškovo teises, kaip gyvatvorės savininko ir valdytojo.
Žemesnės instancijos teismas
27.4 Teismo sprendimu yra paneigta ieškovo teisė į nuostolių atlyginimą, teigiant, kad ieškovas nėra gyvatvorės savininkas arba valdytojas. Tačiau teismas nenustatė subjekto, kuriam priklauso gyvatvorė, todėl teismo sprendimas prieštarauja šioje dalyje CK 1.5 str. numatytiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.
27.5.Atsakovai neturi teisės naikinti ieškovo gyvatvorės, nepaisant to, kad nors gyvatvorė buvo pasodinta sklypo ribose, tačiau su laiku galėjo peraugti per sklypo ribą ir tam tikroje dalyje būti už ieškovo sklypo ribos, kadangi gyvatvorė yra šioje vietoje beveik 35 metai ir visą tą laiką ji niekam nebuvo kliūtimi.
Žemesnės instancijos teismas
27.6. Teismas netinkamai taikė CK 6.249 str., nesivadovavo CK 6.251 str., neatsižvelgė į želdynų įstatymo 29 str.
27.7. Teismo posėdžio metu atsakovai neneigė ketinimų kirsti gyvatvorę, todėl teismas turėjo šį reikalavimą tenkinti.
27.8. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovui SB „Elfa“ 1669,80 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, nes atsakovo 2 patirtos išlaidos, susijusios su vieno atsiliepimo pateikimu, kuris buvo atkartotas patikslinus ieškinį atsakovo V. B. dalyje. Be to, teisinę pagalbą SB „Elfa“ teikė advokatė G. T., kuri yra faktiškai SB „Elfa“ bendrijos valdybos narė, kuruojanti teisės klausimus, susijusius su bendrijos veikla, tai yra jos tiesioginis darbas. Nurodė, jog apeliacinis teismas turėtų nepripažinti SB „Elfa“ patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. B. nurodė su skundu nesutinkantis, prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirtimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Želdynų įstatymu negalima pagrįsti ieškovo nuosavybės ir valdymo teisių į gyvatvorę, kadangi ieškovo nurodomi šio įstatymo punktai nenustato želdinių nuosavybės ar valdymo teisės pagrindų. Minėti punktai nustato želdinių savininkų ir valdytojų apibrėžimus, kurie paremti šių asmenų nuosavybės ar valdymo teisėmis į želdinius, bet nenustato, kaip šios teisės įgyjamos.
Šalies argumentai
28.2. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog minėtą gyvatvorę jis pasodino asmeniškai 1985 m., prižiūrimas tėvų, kai jam buvo 9 metai, nesukūrė ieškovui civilinių pareigų, kadangi jis buvo nepilnametis, todėl neveiksnus.
28.3.Vienintelio liudytojo Č.T., kuris yra ieškovo kaimynas, parodymai, jog ieškovas prižiūrėjo gyvatvorę, taip pat negali būti pripažinti pakankamais įrodymais, kad ieškovas nuosavybės ir valdymo teises į gyvatvorę įgijo įstatyme nustatytais pagrindais.
28.4. Ieškovo pateiktas brėžinys, kurio pagrindinis tikslas yra įrodyti, jog gyvatvorė 1985 m. buvo pasodinta tuometinio sklypo ribose, yra atliktas ne kvalifikuoto matininko, todėl jo įrodomoji vertė yra kvestionuotina.
Žemesnės instancijos teismas
28.5.Ieškovas reikalauja, kad atsakovas atlygintų nuostolius, padarytus neteisėtai iškirtus gyvatvorės krūmus, tačiau neįrodė būtinosios atsakomybės sąlygos – ieškovui kilusios žalos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad gyvatvorė nėra ieškovo nuosavybė, taigi, ieškovo turtui žala nebuvo padaryta.
28.6.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra teisių į gyvatvorę subjektas, prevencinio ieškinio reikalavimas uždrausti kirsti gyvatvorę, taip pat negali būti tenkinamas.
28.7. Didelė tikimybė, jog Nacionalinei žemės tarnybai 2021 m. vasario 1 d. atlikus valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir įsitikinus, kad gyvatvorė auga ne ieškovo sklypo ribose, bus pareikalauta, kad ieškovas iškeltų gyvatvorę, todėl patenkinus ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tokiu atveju susidarytų absurdiška situacija, kai būtų išieškota žala už neteisėtai augintą ir bet kokiu atveju šalintiną gyvatvorę.
28.8. Į bylą pateiktos aktualios gyvatvorės nuotraukos, iš kurių matyti, kad gyvatvorė jau yra ataugusi, todėl net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų gyvatvorę ieškovo nuosavybe, ieškovo nurodyti nuostoliai neatitinka jo galimai patirtos žalos. Ieškovas niekaip neįrodė, kad ataugusi gyvatvorė neatitiktų jo poreikių ar neatliktų tokios pat funkcijos kaip ir ankstesnioji.
28.9. Vadovaujantis atsakovo sodų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, sodų kelių ribose sodinti bet kokius želdinius yra griežtai draudžiama, todėl gyvatvorės atsodinimas naujais krūmais, kaip tai planuoja atlikti ieškovas, pažeistų šias taisykles, kurių ieškovas privalo laikytis.
Atsiliepimas
29. Atsakovas SB Elfas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su skundu nesutinkantis iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir atsakovas V. B. Papildomi atsikirtimai grindžiami šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
29.1.Teismo sprendimas toje dalyje, kurioje nustatyta, kad ieškovas neįrodė savo nuosavybės teisės į ginčo gyvatvorę, yra pagrįstas ir motyvuotas, ieškovas nepateikė papildomų argumentų, dėl kurių reikėtų spręsti priešingai, todėl skundas atmestinas.
29.2. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo vidaus tvarkos taisyklių 9 punkte nustatytas griežtas draudimas sodų kelių ribose sodinti bet kokius želdinius, atsakovas turi teisę to reikalauti iš savo narių bei interesą teisėtais būdais užtikrinti, kad ši nuostata būtų įgyvendinta. Iš kitos pusės, ieškovas, būdamas sodininkų bendrijos narys, privalo laikytis šių reikalavimų ir gerbti bendro gyvenimo taisykles.
29.3.Ieškovas yra neteisus, teigdamas, jog atsakovas neneigė ketinimų kirsti gyvatvorę, taip pat kad viešai pareiškė ir prisipažino, jog nori iškirsti ieškovui priklausančią gyvatvorę. Tokio ketinimo atsakovas nėra išsakęs. Ieškovas dėl to nepateikė (ir negalėjo pateikti) konkrečių įrodymų, o apsiribojo tik abstrakčiomis nuorodomis į atsiliepimus ir garso įrašą, todėl minėti ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs ir neturi jokio pagrindo.
29.4.Atsakovo poziciją, kad gyvatvorė, esanti už ieškovo sklypo ribų, turėtų būti pašalinta, ieškovas visiškai nepagrįstai prilygina atsakovo ketinimams pačiam ją šalinti ir supranta tai kaip realią grėsmę, kas neva galėtų sudaryti pagrindą prevenciniam ieškiniui. Tokie ieškovo teiginiai yra spekuliatyvūs ir nemotyvuoti.
Atsiliepimas
29.5.Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, jog aplinkybės, kad atsiliepime į patikslintą ieškinį buvo atkartotos atsiliepimo į pradinį ieškinį nuostatos, nesudaro pagrindo taikyti išimtį iš bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Atsakovo 2 patirtos išlaidos, susijusios su advokato teikta teisine pagalba, neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio, yra realios, todėl pripažintinos pagrįstomis. Pažymėjo, kad vien teismo posėdžiai byloje užtruko 3 val. 35 min., be to, atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas 2 nurodė papildomų aplinkybių šalia tų, kurios buvo pateiktos atsiliepime į pradinį ieškinį.
29.6.Ieškovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų nepripažinimo, atsižvelgiant į G.T., kaip valdybos narės veiklą, kuri neva apima ir atstovavimą teisme, yra absoliučiai nepagrįsti. Iš viešai atsakovo 2 interneto svetainėje www.sbelfa.lt skelbiamos informacijos, G. T. veiklos sritis apima teisinių klausimų kuravimą, tačiau neapima atstovavimo teisme. Be to, pažymėjo, kad asmens teisė į advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, todėl atsakovas 2 neabejotinai turi teisę samdyti advokatą atstovauti byloje net ir tokiu atveju, jeigu ji turi galimybę gauti ar gauna teisinę pagalbą kitais būdais. Galimybės G. T. būnant valdybos nare taip pat būti atsakovo 2 atstove teisme nėra apribotos jokiais įstatymais ar kitais teisės aktais.
Atsiliepimas
30.Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė bylą spręsti teismo nuožiūra. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai šie:
30.1.NŽT 2020 m. liepos 24 d gavo SB „Elfa“ prašymą dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės. NŽT 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštu informavo SB „Elfa“, kad skyriaus specialistai 2021 m. vasario 1 d. atliks žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinę kontrolę dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Nacionalinė žemės tarnyba negali nei patvirtinti, nei paneigti Ieškovo teisių į ginčo gyvatvorę.
30.2.Mano, kad sodininkų bendrijos ypatingai apdairiai turėtų išduoti leidimus želdinti bendro naudojimo teritoriją, nes tokie želdiniai neturi pažeisti kitų asmenų teisėtų interesų (platesnis pravažiuojamasis kelias, geresnis matomumas, saugesnis praėjimas pėstiesiems).
30.3.Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, NŽT laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju racionaliausia būtų suteikti terminą ieškovui persisodinti augalus į jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo teritoriją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
31. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
Dėl įrodymų prijungimo, žodinio bylos nagrinėjimo
32. Atsakovas SB Elfa prašo išreikalauti iš trečiojo asmens ir ieškovo bei prijungti prie bylos NŽT Vilniaus miesto skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo, įvykusio 2021 m. vasario 1 d., aktą Nr. 49ŽN-62-(14.49.81.) su situacijos schema ir fotolentele bei nuotraukų aprašymu. Ieškovui ir/ar trečiajam asmeniui iki teismo posėdžio nepateikus reikalaujamų įrodymų, prašo atidėti teismo posėdį atitinkamam laikotarpiui, kad būtų išreikalauti įrodymai. Taip par prašo prijungti NŽT 2021 m. vasario mėn. raštą dėl „Informacijos pateikimo“.
33. Apeliantas pateikė sutikimą dėl atsakovo prašomų prijungti dokumentų prie bylos bei taip pat prašo prijungti naujus įrodymus: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario mėnesio raštą dėl ieškovo prašymo pradėti jam priklausančio sklypo pertvarką, taip pat NŽT patikrinimo aktą, jog ieškovas žemės sklypą naudoja pagal paskirtį. Apeliantas prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes ketina duoti papildomus paaiškinimus.
34. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
35. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė.
36. Nagrinėjamu atveju tiek apeliantas, tiek atsakovas 2 nurodo, jog teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, jų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Pagrindo priimti naujus įrodymus egzistavimą šalys grindžia vėliau iškilusia būtinybe pateikti duomenis.
37. Apeliantas teikiamais naujais įrodymais siekia pagrįsti, kad pradėjus jam priklausančio sklypo pertvarką, prijungiant įsiterpusios laisvos žemės dalį, ieškovo gyvatvorė augs ieškovo sklypo teritorijoje, todėl atsakovai neturi teisės jos šalinti. Be to, NŽT patikrinimo aktas patvirtina, kad ieškovas žemės sklypą naudoja pagal paskirtį.
38. Atsižvelgiant į tai, kad su naujais įrodymais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino priešinga bylos šalis, nenustačius, kad šalys, teikdamos naujus įrodymus, piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
39. Apelianto prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą atmestinas. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
40. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos eismas visiškai nevertino ieškovo valdymo teisių į gyvatvorę, nenustatė gyvatvorės buvimo vietos. Nurodė, jog ieškovas nuosavybės teisę į gyvatvorę įgijo CK 4.47 straipsnio 12 punkte nurodytais kitais pagrindais, t. y. šią gyvatvorę pasodinus prieš 30-35 metus, todėl pagal želdinių įstatymą ieškovas yra želdinių savininkas.
41. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, želdinių savininku tampama įgijus nuosavybės teisę į juos, o įrodymų, patvirtinančių ieškovo nuosavybės teisę į želdinius, apeliantas nepateikė. Antra, ta aplinkybė, jog galimai gyvatvorę prieš maždaug 30-35 metų sodino ieškovas ar jo tėvai, pati savaime nepatvirtina, kad gyvatvorė ieškovui priklauso nuosavybės teise, nes pats augalo pasodinimas sodintojo nuožiūra pasirinktoje vietoje nesukuria sodintojui nuosavybės teisių į jį. Trečia, bylos duomenys: UAB „Geometrija“ 2008-04-24 žemės sklypo planas, UAB „GeoMind“ matininko M.G. 2020-07-13 rašytiniai paaiškinimai, sodininkų bendrijos Elfa pirmininkės V. Skrupskienės 2020-07-14 rašytiniai paaiškinimai, žemės sklypo ortografijos ištrauka iš www.regia.lt, šalių naujai pateikti įrdoymai – NŽT raštas „Dėl informacijos pateikimo“, žemės naudojimo patikrinimo aktas, kitos į bylą pateiktos nukirstos gyvatvorės nuotraukos patvirtina, jog nukirsta gyvatvorė buvo už ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų, už sklypo tvoros. Ieškovas priešingų įrodymų į bylą nepateikė, nors turėjo pareigą įrodyti tiek ieškinio pagrindą, tiek ir dalyką. Ketvirta, sodininkų bendrijos Elfa vidaus tvarkos taisyklių 9 punktas nustato griežtą draudimą sodo kelių ribose sodinti bet kokius želdinius, todėl atmestinas kaip nereikšmingas nagrinėjamai bylai apelianto argumentas, susijęs su tuo, jog nurodytą gyvatvorę jis formavo ir prižiūrėjo.
42. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žemės sklypą ieškovas įgijo 2008-12-15 dovanojimo sutarties pagrindu, jau po to, kai 2008-04-24 buvo atlikti kadastriniai matavimai ir patikslintos sklypo ribos. 2008-04-24 žemės sklypo plane matyti, kad gyvatvorė yra už išorinės sklypo ribos. Taigi, tas faktas, kad galimai gyvatvorę sodinant, ji ar jos dalis buvo pasodinta tuometinėje ieškovo tėvų turimo sklypo teritorijoje, 2008 m. prieš ieškovui įgijant nuosavybės teisę į sklypą, pasikeitus sklypo konfigūracijai ir gyvatvorei atsidūrus už sklypo ribų, niekaip neįrodo ieškovo nuosavybės ir/ar valdymo teisių į gyvatvorę.
43. Nesant įrodymų, jog gyvatvorė priklauso ieškovui (ieškovui šios aplinkybės neįrodžius), pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, jog dėl gyvatvorės nukirtimo ieškovas patyrė žalą.
44. Aplinkybė, kad pagal ieškovo 2020-11-26 prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai organizuoti žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0036:581, formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, rengimą, ieškovo prašymas yra priimtas, nepatvirtina ir nereiškia, jog ieškovo prašymas, jį išnagrinėjus įstatymo nustatyta tvarka, bus tenkintas bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo iki šio prašymo pateikimo nustatytų faktinių aplinkybių bei išvadų.
45. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, kad teismo sprendimu ieškovui paneigta teisė į nuostolių atlyginimą, kadangi, kaip minėta, nesant įrodymų, jog gyvatvorė priklauso ieškovui, negalima teigti, jog ieškovas patyrė nuostolius, juo labiau, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog nuo gyvatvorės nukirtimo 2017 m., ji jau spėjo ir ataugti. Dėl to kaip teisiškai nereikšmingi yra ir apelianto argumentai, susiję su jo elgesiu formuojant ir prižiūrint gyvatvorę, nes šie veiksmai nepatvirtina ieškovo teisių į gyvatvorę.
46. Kaip teisiškai nereikšminga yra ir apelianto nurodoma aplinkybė, kad teismas nenustatė tikslios gyvatvorės lokalizacijos bei subjekto, kam gyvatvorė priklauso, kadangi tokią pareigą turėjo ne teismas, o ieškovas, teigdamas, jog gyvatvorė priklauso jam ir augo jam nuosavybės teise priklausančiame sklype.
47. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovai, naikindami ir planuodami naikinti ieškovo gyvatvorę, neturėdami tai daryti leidžiančio teismo sprendimo, atliks neteisėtus veiksmus ir padarys žalos ieškovui. Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai argumentavo, jog ieškovas neįrodė, kad buvo nupjautos šakos krūmų, augančios ieškovui priklausančiame žemės sklype, taip pat nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog atsakovai gali imtis veiksmų naikinti ieškovui priklausančiame žemės sklype esančią ir / ar ieškovui priklausančią gyvatvorę. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti ne tik kad ieškovo subjektinės teisės buvo pažeistos, bet kad gali būti pažeistos ir ateityje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir prevencinio ieškinio reikalavimo.
48. Ieškovas prašo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi sprendime nėra tiksliai nustatyta ieškovo gyvatvorės lokalizacija, o NŽT planuoja 2021-02-01 atlikti ieškovui priklausančio žemės sklypo patikrinimą dėl valstybinės žemės naudojimo aplinkybių, kurio metu bus patikrinti geodeziniai taškai ieškovo sklype ir nustatyta gyvatvorės lokalizacija. Toks prašymas yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, bylos esmė buvo atskleista, o NŽT patikrinimas, kuris, beje, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, jau yra atliktas, niekaip nepaneigia pirmos instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo, kadangi patikrinimo metu konstatuota, jog ieškovo tvora (A), tvora (B) ir gyvatvorė (1-2) pastatyti valstybinėje žemėje, užimamas žemės plotas – (A) -5 kv. m. , (B) – 1,5 kv. m., (1-2) – 18,74 m ilgio. Taigi, NŽT patvirtino, jog gyvatvorė, kurios ilgis 18,74 m., auga valstybinėje žemėje. Tai reiškia, kad apeliantas, nebūdamas žemės sklypo savininku, nėra subjektas, galintis reikšti prevencinį ieškinį atsakovams dėl įpareigojimų jiems nustatymo.
49. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl atsakovui 2 priteistų bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, jog atsakovui 2 teisinę pagalbą teikė advokatė, esanti SB Elfa bendrijos valdybos nare, kuruojančia teisės klausimus, kas yra tiesioginis jos darbas, todėl apeliacinis teismas turėtų nepripažinti atsakovo 2 patirtų bylinėjimosi išlaidų.
50. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovas SB „Elfa“ pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 1669,80 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (už atsiliepimo į ieškinį, atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir atstovavimą teismo posėdžiuose), teismas įvertino, jog byloje vyko trys posėdžiai (2020-08-31 – trukmė 30 min. 2020-10-07 – trukmė 35 min, 2020-10-30 – trukmė 2 val. 30 min.) bei nustatė, jog atsakovo 2 patirtos išlaidos, susijusios su advokato teikta teisine pagalba, neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio, yra realios, todėl pripažintinos pagrįstomis.
51. Nors į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo 2 advokatė yra ir SB Elfa valdybos narė, kuriai 2020-03-15 SB Elfa valdybos posėdžio protokolo Nr. 1/2020 pagrindu yra suteikta teisė atstovauti bendriją prieš trečiuosius asmenis, vesti civilines bylas, bendrijos vardu pasirašyti ir pateikti procesinius dokumentus, tačiau į bylą nepateikti duomenys, jog šių pareigų vykdymui advokatei G. T. SB Elfa mokamas atlyginimas. Be to, 2020-04-08 išrašas iš atstovavimo sutarties patvirtina, jog SB Elfa advokatė G. T. atstovauja šios sutarties pagrindu, todėl turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą.
52. Atsižvelgiant į tai, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atsakovo 2 atstovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog už atsiliepimą į ieškinį patyrė 943,80 Eur, už atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei atstovavimą teismo posėdžiuose – 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 straispnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys buvo tik dėl atsakovo V. B., todėl atsiliepimas į patikslintą ieškinį nereikalavo didelių laiko ir ekonominių sąnaudų, byla nebuvo sudėtinga teisės bei naujumo aspektu, nereikalavo specialių žinių, todėl apeliacinės instancijos teismas mažina atsakovei SB Elfa priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1000 Eur ir šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimą tikslina.
53. Kiti apelianto argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl kiekvieno iš jų plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio motyvams iš esmės pritaria, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
55. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę atsakovai.
56. Atsakovas SB Elfa pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistiną sumą, jos yra priteistinos iš apelianto atsakovui SB Elfa.
57. Atsakovas V. B. įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jam bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
nutaria:
apelianto (ieškovo) P.R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, jog iš ieškovo P.R. atsakovui sodininkų bendrijai „Elfa“ priteistinos 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo P.R. atsakovui sodininkų bendrijai „Elfa“ 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apelaicinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.