- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-07
- Bylos Nr.
- ATP-14-245/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-06277-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimo N. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu N. J. nubaustas pagal ATPK 130² str. už tai, kad jis, 2012-10-14, apie 08.54 val., Savanorių pr., Kaune, vairavo automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1.24 promilės alkoholio), kai teisė vairuoti transporto priemones atimta (2012-08-24 Kauno rajono apylinkės teismo nutarimas už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d. padarymą paskirta 4500 Lt bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėn. iki 2016-08-23), t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 238 p. reikalavimus, už ką jam paskirta nuobauda -20 (dvidešimt) parų arešto su transporto priemonės – automobilio „BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Šalies argumentai
N. J. skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį pakeisti, paskiriant švelnesnę nuobaudą – įspėjimą ar baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, jo pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių, jis automobilio chuliganiškai nevairavo. Nepagrįstai teismas nutarime nurodė ir tai, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus pakartotinai, kadangi pakartotinumas yra 130² str. pažeidimo požymis, o ne atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apylinkės teismas neatsižvelgė į pažeidėjo asmenybę – į tai, kad jis yra dirbantis, turi šeimą, o praradęs darbą dėl arešto nuobaudos, jis negalės tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Apeliantas savo kaltę pripažino pilnai, gailisi, todėl visos šios paminėtos aplinkybės yra pakankamas pagrindas taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti jam švelnesnę nuobaudą- nekonfiskuoti transporto priemonės. Apeliantas teigia, kad LR Konstitucijai prieštarauja ATPK 30¹ str. 2 d., kuria remiantis apylinkės teismas neskyrė jam švelnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos. Todėl toks apylinkės teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu. N. J. pasižada ateityje nebedaryti naujų teisės pažeidimų, nebevartoti alkoholio. Be to, konfiskuota transporto priemonė priklauso A. D., ir jis turėjo būti įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu ir ginti savo kaip savininko teises. Tokiu būdu šioje byloje buvo pažeistos jo teisės, nesudaryta galimybė jam įrodyti, kad nutarime paminėta transporto priemonė buvo panaudota prieš jo valią. A. D. transporto priemone leido pasinaudoti diena anksčiau, tai yra 2012-10-13 apeliantui nuvykti į veterinarijos kliniką. Jis nežinojo, kad pažeidėjas neturi teisės vairuoti, o pažeidimo padarymo dieną jis vairavo dar jam ir nesutinkant duoti automobilio. Tokiu būdu A. D. priklausanti transporto priemonė buvo panaudota be savininko sutikimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba prašo skundą atmesti, nurodo, kad keisti nutarimą pagrindo nėra. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą. N. J. turi galiojančių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Duomenys iš policijos duomenų bazės rodo, kad jis sistemingai daro KET pažeidimus, be to, jis yra baustas ir už kitus teisės pažeidimus, o atsakomybę sunkinančių buvimas užkerta kelią skirti švelnesnę nuobaudą ATPK 30¹ str. prasme.
Motyvuojamoji dalis
N. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl N. J. administracinio teisės pažeidimo. Nėra pagrindo abejoti pažeidimo kvalifikavimu, kadangi N. J. veiksmai juridine prasme įvertinti teisingai.
Apelianto manymu pakartotinis vairavimas transporto priemonės neblaiviam yra administracinį teisės pažeidimą kvalifikuojantis požymis, kuris be pagrindo teismo įvertintas kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apeliantas šioje vietoje neteisus ir štai dėl ko.
Reikia pažymėti, kad N. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė šioje byloje pripažinta tai, kad jis pakartotinai padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą – tai yra jis būdamas baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (turėdamas galiojančią nuobaudą) ir vėl padarė tokį patį pažeidimą, tai yra vėl pažeidė Kelių eismo taisykles. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jis 2011-11-29 baustas pagal ATPK 124¹ str. 2 d. už kelio ženklų arba ženklinimo nesilaikymą. Turėdamas šią galiojančią nuobaudą jis 2012-08-06 vairavo automobilį neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, už ką baustas 2012-08-24 nutarimu pagal ATPK 127 str. 3 d. O aptariamą pažeidimą jis padarė turėdamas ne tik galiojančias nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kas yra teisingai teismo pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe), bet ir pakartotinai vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės. Veikai pagal ATPK 130² straipsnį kvalifikuoti, būtina nustatyti papildomą veiką kvalifikuojantį požymį, t. y. kad asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, kas ir buvo šioje byloje padaryta. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei teisingai nustatė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą kvalifikuojančius požymius.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Apeliaciniame skunde prašoma skirti įspėjimą arba baudą be transporto priemonės konfiskavimo, kas yra numatyta ATPK 130² str., tai yra skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas. Ir šis skundo argumentas nepagrįstas, todėl jis atmetamas, mes pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nėra.
Administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str.). ATPK 130² straipsnio sankcijoje imperatyviai numatytas transporto priemonės konfiskavimas, nėra numatyta nuobauda – įspėjimas, ko prašoma apeliaciniame skunde, todėl skirti kitokią nei įstatymas numato nuobaudą teismas gali tik esant išimtinėms aplinkybėms. Šiuo atveju apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą už N. J. padarytą pažeidimą, pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pažeidėjas dėl padarytų pažeidimų prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Sunkinanti aplinkybė teisingai nustatyta ta, kad pažeidėjas pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Teismas įvertino tai, kad jo padarytas administracinis teisės pažeidimas yra šiurkštus, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą. Šis pažeidimas buvo tyčinis, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai tyčia, kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, todėl teisingai, įvertinęs N. J. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, paskyrė nuobaudą pagal ATPK 130² str. sankciją – baudą su transporto priemonės konfiskavimu.
Pažeidėjas nepagrįstai prašo netaikyti jam transporto priemonės konfiskavimo, motyvuojant tuo, kad automobilis priklauso kitam asmeniui. Teismų praktikoje, analizuojant Lietuvos Respublikos ATPK įtvirtintas normas bei remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas už Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. teisės pažeidimą gali būti netaikomas ir Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011). Tokios situacijos šioje byloje nėra, automobilio savininkas A. D. pripažino, kad leido naudotis jam priklausančiu automobiliu N. J., tik nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog automobilis nebuvo paimtas prieš automobilio valdytojo valią, daroma išvada, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas turi būti skiriamas.
Tiriamu atveju nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobauda - neskirti transporto priemonės konfiskavimo. Skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad N. J. dirba, turi šeimą, o praradęs darbą dėl arešto nuobaudos, jis negalės tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę.
Pabrėžtina, kad apelianto padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą valdymo tvarkai ir visuomenės interesams darančių veikų, numatytų ATPK. Įstatymų leidėjas, įvertinęs šio teisės pažeidimo pavojingumą, nustatė griežtas administracines nuobaudas. Be to, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad pažeidėjui skirta nuobauda sukels neigiamus turtinius padarinius tiek jam, tiek jo šeimai, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir nuobauda siekiamiems tikslams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimiesiems, taip pat kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad N. J. turi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, kas neigiamai apibūdina jį kaip asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Nepagrįstas skundo argumentas ir tas, jog transporto priemonės savininkui A. D. nebuvo sudaryta galimybė tinkamai apginti savininko teises, nes jis nebuvo įtrauktas įbylą suinteresuotu asmeniu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilio savininkas A. D. buvo įtrauktas į bylą, jis dalyvavo teismo posėdyje, nagrinėjant N. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad byla išnagrinėta nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Teismo procesas buvo teisingas, jo metu užtikrinta savininko teisių gynyba. Konstatuojama, kad teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba buvo užtikrinti, todėl esminio proceso teisės pažeidimo šioje byloje padaryta nebuvo.
Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas, jis yra pagrįstas bylos duomenimis, ir naikinti jį ar keisti pagal N. J. apeliacinio skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra, todėl jis lieka galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
N. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.