Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovo UAB „AutoRental“ ir atsakovo UAB „Tvirta“ atstovams nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „AutoRental“ ieškinį atsakovui UAB „Tvirta“ dėl nuostolių atlyginimo, netesybų ir palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

2008 m. lapkričio 5 d. preliminariu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1693-356/2008, ieškovo ieškinys, remiantis rašytiniais įrodymais, buvo patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovui buvo priteista: 2.010,07 Lt nuostolių atlyginimui, 200,00 Lt bauda, 11,84 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2.210,07 Lt sumos už laikotarpį nuo 2008-10-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 33,00 Lt žyminio mokesčio, 756,18 Lt advokato pagalbos išlaidų. Į valstybės biudžetą buvo priteista 3,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Šalys yra privatieji pelno siekiantys juridiniai asmenys, t.y. savo pavadinimą turinčios įmonės (LR CK 2.33 str. 1d., 2.34 str.1d., 3 d.), kurių tikslas – tenkinti privačius poreikius. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkai turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką.

Šioje byloje rašytiniu įrodymu - 2008 m. gegužės 27 d. automobilio nuomos sutartimi Nr.2008-05-27-A1 (toliau tekste – Sutartis) – laikytina nustatyta, kad šalys sudarė Sutartį dėl automobilio nuomos. Šios Sutarties pagrindu ieškovas nuo 2008-05-27 iki 2008-08-26 išnuomojo atsakovui lengvąjį automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas įsipareigojo ieškovui už transporto priemonės nuomą mokėti nuomos mokestį dalimis: pirmąją įmoką iki 2008-05-28, suma - 1.800,00 Lt, antrąją įmoką iki 2008-06-27, suma – 1.800,00 Lt, trečiąją įmoką iki 2008-07-27, suma -1.860,00 Lt (sutarties 4.1 puntas), taip pat nuomos laikotarpiu techniškai prižiūrėti transporto priemonę ir užtikrinti tinkamą jos būklę bei pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui grąžinti transporto priemonę tokios būklės, kokios ieškovo buvo pateikta, atsižvelgiant į normalų jos susidėvėjimą, tai fiksuojant transporto priemonės perdavimo – priėmimo akte (Sutarties 3.1 ir 3.6 punktai). Pagal Sutarties 5.2 punktą atsakovas įsipareigojo laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio, už kiekvieną uždelstą dieną mokėti po 2 proc. delspinigių nuo viso nuomos mokesčio sumos Sutarties 4.1 p. nustatyta tvarka bei vienkartinę baudą – 200 Lt. Ieškovas atsakovui perdavė automobilį pagal 2008-05-27 priėmimo – perdavimo aktą Nr. 1 prie Sutarties (toliau – aktas), kartu akte buvo nurodyti baudų ir paslaugų įkainiai nuomininkui nesilaikant nuomos sutartyje ir perdavimo – priėmimo akte numatytų sąlygų (13 b.l.).

LR CK 6.156 str. 1-2 dalys nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, o versti kitą asmenį sudaryti sutartį yra draudžiama. LR CK 6.162 str. 1d. nustato, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pagal LR CK 6.173 str. 1d., akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu.

Motyvuojamoji dalis

LR CK 2.137 straipsnio 1 dalis nustato, jog įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Pažymėtina, kad įgaliojimas turi būti vykdomas vadovaujantis tik įgaliotojo interesais. Dėl šių aplinkybių, tik pamačius pagal įgaliojimą atliktų veiksmų rezultatus, dažnai paaiškėja įgaliojimo, kaip tokio, ydingumas dėl jame netinkamai išreikštos įgaliotojo valios, todėl tokiais atvejais gali būti ginčijami tiek sandoris – įgaliojimas, tiek jo pagrindu atlikti veiksmai.

Atsakovas neginčija, kad Sutartį ir jos neatskiriamą priedą - priėmimo- perdavimo aktą pasirašė atsakovo įgalioti asmenys (10-13 b.l.). Įgaliotas asmuo (14 b.l.) yra pasirašęs abejose priėmimo- perdavimo akto pusėse, taigi savo parašu patvirtinęs, kad su baudų ir paslaugų įkainiais susipažino ir sutinka.

Sutarties 8.10 p. šalys numatė, kad Sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai, o šios Sutarties 8.5 p. susitarė, kad priėmimo - perdavimo aktas yra neatskiriama Sutarties dalis, taigi akto vienas egzempliorius turėjo atsakovui tekti taip pat.

Teisėje preziumuojamas įstatymų žinojimas, taigi preziumuojama, kad ir šalys, sudarydamos sutartis, žino jų sudarymą, aiškinimą, vykdymą bei neįvykdymo teisines pasekmes reglamentuojančius įstatymus ir jais vadovaujasi. LR CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Taigi atsakovas, laisva valia sudaręs Sutartį per įgaliotus atstovus, negalėtų remtis tuo, kad galimai neturi Sutarties priedo, nes jokių pretenzijų dėl to ieškovui iki šio laiko nėra pareiškęs. Atsakovas Sutarties neginčijo. Atsakovo prieštaravimas dėl to, kad ieškovas neatskleidė visų Sutarties sąlygų, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Pagal LR CK 6.189 str.1d., teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai, šios įstatymu numatytos pareigos panaikinti negali (LR CK 6.158 str.). Sąžiningumas versle reiškia laikymąsi tiek bendrųjų elgesio standartų, taikomų bet kuriam žmogui, tiek specialiųjų elgesio standartų, susiklosčiusių tam tikroje verslo srityje.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pasibaigus nuomos terminui atsakovas UAB „Tvirta“ grąžino ieškovui UAB „AutoRental“ automobilį, kurio būklė neatitiko tarp šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygų bei buvo blogesnės būklės, negu jis buvo perduotas atsakovui. Akto grafoje „Automobilio techninis stovis po nuomos“ buvo aprašyti automobilio nuomos pabaigoje nustatyti pažeidimai: purvinas salonas, subraižytas priekinis bamperis, rūkyta automobilyje, pradeginti vairuotojo sėdynės apvalkalai, įpjauta keleivio pusės priekinė padanga, degalų bake iki visiško užpildymo 7 litrų trūkumas. 2008-08-26 šalys pasirašė aktą dėl grąžinamo automobilio pažeidimų (16 b.l.). Ieškovo užsakymu 2008-08-28 UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ parengė Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 280879 bei pateikė žalos sąmatą, kurioje nurodyta automobilio atkuriamoji vertė 1.840,07 (18-29 b.l.). Ieškovas paslaugas suteikusiai bendrovei už žalos įvertinimo paslaugas sumokėjo 170,00 Lt (30 b.l.).

Taip pat atsakovas paskutinę 1.860,00 Lt dydžio įmoką už nuomą, kuri pagal sutarties 4.1.p. turėjo būti sumokėta iki 2008-07-27, sumokėjo tik 2008-08-28, praleidęs terminą (11 b.l.)

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (LR CK 6.38 str., 6.59 str.), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.). Taigi sutartis tinkamai gali būti laikoma įvykdyta ar vykdoma tik nesant jokių jos vykdymo trūkumų. Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista, dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių) sumokėjimą (LR CK 6.256 str. 2 d.). Nuostoliai yra sutartinės civilinės atsakomybės forma, todėl, kai neįvykdoma prievolė ar ji įvykdoma netinkamai, t.y. esant sutartinės prievolės pažeidimui, nuostolių atlyginimas padeda kompensuoti kreditoriaus patirtą žalą. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas, jei nuostolių dydis nėra apibrėžtas sutartyje. Kai šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ( LR CK 6.249 str. 1d.).

Atsakovas, prieštaraudamas ieškiniui ir preliminariam teismo sprendimui, nurodė, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu, o vienasmeniškai ir nepaisydamas Sutarties sąlygų nusprendė dėl žalos įvertinimą atliksiančio asmens, automobiliui esant apdraustam KASKO draudimu, sprendė, kad žalą dėl automobilio sužalojimų, atsakovo nuomone, likusių neaprašytų dėl policijos pareigūnų aplaidaus pareigų atlikimo, turėtų atlyginti atsakovas, o ne draudimo kompanija.

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovui tiek paštu, tiek faksu buvo siunčiamas 2008-08-27 pranešimas dėl to, kad UAB Nepriklausomų ekspertų biuras atliks automobilio ekspertizę (17 b.l.). Atsakovui apie automobilio apgadinimus buvo žinoma, nes automobilį priduodant, jis buvo apžiūrėtas dalyvaujant atsakovo atstovui (13 b.l.), 2008-08-26 buvo surašytas aktas, kurį taip pat pasirašė atsakovo įgaliotas asmuo (16 b.l.). Kaip jau minėta, Sutarties šalims numatyta pareiga bendradarbiauti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kaip jis vykdė šią pareigą, t.y., kaip jis pats, žinodamas apie automobilio sužalojimą, kviečiamas dalyvauti atliekant automobilio ekspertizę, turint teisę ir pareigą (Sutarties 8.2p.) spręsti kilusį ginčą, rinktis ekspertus, bendradarbiavo su ieškovu. Atsakovui nebendradarbiaujant, ieškovas žalos dydį nustatė remdamasis UAB Nepriklausomų ekspertų biuro atlikta automobilio ekspertize (18-35 b.l.).

Atsakovo atstovų teiginiai apie tai, kad policijos pareigūnas netinkamai atliko savo pareigas, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini. Iš Vilniaus rajono policijos komisariato 2008-08-26 pažymos (73 b.l.) matyti, kad atsakovo atstovas D. D. sutiko ir savo parašu patvirtino, kad automobiliui sugadinta galinės dalies kairė pusė. 2008-08-26 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr.E889032 nurodyta, kad apgadinimai padaryti vairuojant atbuline eiga (74 b.l.). Analogiški duomenys yra ir UADB Ergo Lietuva transporto priemonės apžiūros – defektų akte Nr.TPA-216774 (75 b.l.). Tai leidžia padaryti išvadą, kad šie automobilio apgadinimai ir tie, kurie fiksuoti UAB Nepriklausomų ekspertų biuro ekspertų (pradegintas sėdynės apmušalas, įpjauta priekinio rato padanga, sulankstytas priekinio rato diskas), nėra tie patys. Tai leidžia pripažinti nustatytu, kad atsakovas ieškovui apie įvykį, kurio metu buvo padaryti UAB Nepriklausomų ekspertų biuro nustatyti apgadinimai, nepranešė. Sutarties 3.2p. šalys buvo susitarę, kad laiku nuomotojui nepranešus apie įvykį, nuomininkas kompensuoja žalą iš savo lėšų Sutartyje nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas pagal nuomos sutartį ir perdavimo – priėmimo aktą perdavė atsakovui automobilį, o atsakovas, įsipareigojęs mokėti nuomos mokestį nustatytais terminais bei pasibaigus sutarties galiojimo terminui grąžinti transporto priemonę tokios būklės, kokios atsakovui buvo pateikta, tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų ir tuo padarė 2.010,07 Lt nuostolių ( 1.840,07 Lt - transporto priemonės atkuriamoji (remonto) vertė, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą)) t.t. 170,00 Lt už žalos dydžio įvertinimą (21, 30 b.l.). Sprendime aptarti ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina žalos ieškovui padarymo faktą ir pagrindžia žalos dydį (LR CK 6.249 str.).

Atsakovo neteisėti veiksmai, vykdant sutartį, pasireiškė jos pažeidimu (LR CK 6.246 str. 1d.). LR CK 6.248 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

LR CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad atsakovo elgesys (šiuo konkrečiu atveju - netinkamas prievolės vykdymas) yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Ieškovo pateikti sprendime aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo netinkamas sutarties vykdymas lėmė žalos ieškovui atsiradimą.

Ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais preliminariu sprendimu buvo pripažinta nustatyta (LR CPK 178 str.) esant pagrindą atsakovo atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, nes nustatytos visos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai - (LR CK 6.246 str. 1d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), žala (LR CK 6.249 str.). Iš atsakovo ieškovui, ginant jo teises (LR CK 1.138 str. 6p.), buvo priteista 2.010,07 Lt nuostoliams atlyginti.

Atsakovas rašytine sutartimi buvo sulygęs dėl netesybų (baudų) (LR CK 6.70 str., 6.71 str.): laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio, už kiekvieną uždelstą dieną mokėti po 2 proc. delspinigių nuo viso nuomos mokesčio sumos sutarties 4.1 p. nustatyta tvarka bei vienkartinę baudą – 200 Lt; nustatyto dydžio baudas už grąžintą automobilį nešvariu salonu, už grąžintą automobilį su degalų trūkumu. Taigi atsakovas už sutarties dalyje dėl nuomos mokesčio mokėjimo nevykdymą ar netinkamą įvykdymą sulygo mokėti ir delspinigius, ir baudą, o už sutarties pažeidimus dalyje dėl automobilio eksplotavimo, t.y. jo grąžinimo ne tokios būklės, kokios buvo perduotas, - baudas.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Sutartyje šalys nesusitarė dėl kitokių netesybų ir nuostolių už susitarimo neįvykdymą sąlygų, todėl tai – įskaitinės netesybos.

Ieškovas neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio dėl atsakovo netinkamo Sutarties dalyje dėl nesavalaikio apmokėjimo vykdymo, todėl iš atsakovo ieškovui buvo priteista 200,00 Lt bauda, dėl kurios šalys susitarė (LR CK 6.70 str., 6.71 str.), ir kuri laikytina minimaliais ieškovo nuostoliais.

Ieškovas įrodė, kad dėl atsakovo netinkamo Sutarties vykdymo dalyje dėl automobilio grąžinimo ne tokios būklės, kokios buvo perduotas, jam buvo padaryti 2.010,07 Lt nuostoliai.

LR CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (LR CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Taigi netesybų įskaitymo esmė yra ta, jog kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal LR CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą.

Atsakovo mokėtinos 135,00 Lt dydžio netesybos (100,00 Lt bauda už grąžintą automobilį nešvariu salonu + 35,00 Lt bauda (5 Lt x 7 l) už grąžintą automobilį su 7 litrų degalų trūkumu), buvo įskaitytos į ieškovui mokėtiną nuostolių sumą - 2.010,07 Lt.

LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.261 str. numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo procesines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d. (t.y. vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2003-12-09 LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas Nr. IX-1873 (toliau – įstatymas) numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procesiniais punktais. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, taiko įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Todėl iš atsakovo buvo priteistos 11,84 proc. dydžio metinės palūkanos (4,84 (paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną – 2008 m. birželio 30 dienos 1 mėnesio VILIBOR) +7)) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008-10-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išnagrinėjus bylą nenustatyta pagrindų 2008 m. lapkričio 5 d. preliminarų teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 430 str. 6d.1p.).

Ieškovas turėjo 802,40 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (37-43 b.l.), šių išlaidų dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio,, 8.2 p. numatytu maksimaliu dydžiu, buvo pripažinta, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus. Preliminariu teismo sprendimu ieškinį patenkinus iš dalies (ieškinys patenkintas 94,24 proc., atmestas 5,76 proc.), buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo priteista ieškovui 33,00 Lt žyminio mokesčio, 756,18 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o į valstybės biudžeto pajamas priteista 3,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str.1d. 3p., 6 p., 93 str., 96 str.).

Ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad turėjo papildomų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjant bylą papildomai susidarė 6,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos išieškotinos iš atsakovo (LR CPK 93 str., 96 str.) į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 185 str., 259 str. 2 d., 260 str., 270 str., 430 str., teismas

nusprendžia:

Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1693-356/2008, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies ir iš atsakovo UAB „Tvirta“, įmonės kodas 300583424, ieškovo UAB „AutoRental“, įmonės kodas 300132987, naudai priteista: 2.010,07 Lt nuostolių atlyginimui, 200,00 Lt bauda, 11,84 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2.210,07 Lt už laikotarpį nuo 2008-10-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 33,00 Lt žyminio mokesčio, 756,18 Lt advokato pagalbos išlaidų, taip pat į valstybės biudžetą priteista 3,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o kitoje dalyje ieškinys atmestas, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Tvirta“, įmonės kodas 300583424, į valstybės biudžetą 6,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.