Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-19 · Byla Nr. ATP-299-327/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-6317-358/2013Nutartis · 2013-09-10Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-299-327/2014Nutartis · 2014-03-19Kauno apygardos teismas
  3. A2.13.-2685-825/2014Nutartis · 2014-03-28Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-19
Bylos Nr.
ATP-299-327/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-05413-2013-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-299-327/2014Proceso Nr. 4-69-3-05413-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 50.1.1.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvar­ka išnagrinėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nu­tarimo jos admi­nis­tracinio teisės pa­žei­di­mo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimu E. B. pagal Lie­tu­vos Respublikos ad­ministracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. nubausta dviejų tūkstančių trijų šimtų litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams; pagal ATPK 187 str. 2 d. nubausta keturių šimtų litų bauda. Baudos subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei nuobaudai apimant švelnesnę ir paskirta galutinė nuobauda – dviejų tūkstančių trijų šimtų litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams.

Pagal ATPK 126 str. 4 d. E. B. nubausta už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 6 d., apie 22.10 val., Raudondvario pl./Girninkų g., Kaune, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, vyriausybės nus­tatyta tvarka vengė pasitikrinti blaivumą. Šiais veiksmais pa­žeidė Kelių eismo taisyklių 18 punk­to reikalavimus.

Pagal ATPK 187 str. 2 d. E. B. nubausta už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 6 d., apie 22.20 val., prie Raudondvario pl. 234, Kaune, nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, t.y. vairavo automobilį būdama neblaivi, o sustabdžius policijos pareigūnams automobilį, ir rašant ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo protokolą, pagriebė savo ir automobilio dokumentus iš pareigūno ran­kų, savavališkai išlipo iš au­to­mo­bilio nepaaiškinus jokios priežasties, atsisakė pasitikrinti gir­tu­mą, atsisakė grąžinti dokumentus bei bandė pasišalinti.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde E. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-01-31 nutarimą ir priimti naują nutartį, visapusiškai įvertinus įrodymų visumą ir tinkamai pritaikius ATPK pažeidimą atitinkantį straipsnį. Taip pat prašo atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, remiantis ATPK 313 str. 3 d. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų.

Apeliantė skunde nurodo, kad ji nevengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo, o tiesiog ne­su­gebėjo atlikti būtinų patikrinimui veiksmų. Tik patrulio M. P. 2013 m. rugpjūčio 8 d. tar­ny­bi­niame pranešime užfiksuoti duomenys apie jos galimą atsisakymą tikrintis, bet jo pranešime nuro­dy­ti duomenys yra nekonkretūs, abstraktūs. Patrulio M. P. tarnybinio pranešimo ir teisme duoti parodymai prieštaringi. Pirmosios instancijos teismo posėdyje šis pareigūnas teigė, kad jai, E. B., neišėjo pūsti į alkotesterį, ir kad ji prašė leisti dar kartą pūsti. Šiuos parodymus patvirtina patrulio V. K. parodymai. E. S. parodė, kad matė, jog apeliantė pūtė į alkotesterį bent 2 kartus. Taip pat visi minėti liudininkai patvirtina, jog ji prašėsi ją pristatyti į sveikatos įstaigą gir­tumui nustatyti, bet pareigūnai tai daryti atsisakė. Byloje nėra jokių duomenų, kad ji sąmoningai, o ne dėl savo būsenos, netinkamai pūtė į alkoholio kiekio matuoklį, taip vengdama tikrinimo rezul­ta­to. Ir pristačius ją į Policijos komisariatą įpūsti į stacionarų alkotesterį pavyko tik iš trečio karto. Tačiau girtumas buvo nustatytas, nes stresas ir iš­gąs­tis jau buvo sumažėjęs, o ir pareigūnai ana­lo­giš­ko­je situacijoje jau nebetraktavo to kaip atsi­sa­ky­mo nusistatyti girtumą. Bet girtumo tikrinimo fak­tas buvo priskirtas tik ATP protokolui dėl ATPK 187 str. 2 d. inkriminuojamo pažeidimo, kuris ga­li­mai įvyko tuo pačiu metu, t.y. tęstinėje girtumo nustatymo sekoje jos automobilio sustabdymo vie­toje. Šių įvykių seka ir vėl suponuoja išvadą, kad ATPK 126 str. 4 d. jai buvo pritaikyta neteisingai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareigūnų parodymai tarpusavyje bei tarnybiniai pranešimai yra skirtingi, prieštaraujantys vienas kitam. Tiek M. P., tiek V. K., teisme apie įvykio aplinkybes nurodė daugiau teisingų faktų nei tarnybiniame pranešime, taip ga­li­mai stengiasi išvengti tarnybinio patikrinimo, švelnindami jų neteisingo elgesio įvykio metu bei netin­kamo ATPK straipsnio taikymo pasekmes. Šiuo atveju, abu patruliai yra galimai suinteresuota teisme dalyvaujanti pusė. Tačiau teismas šios galimybės nevertino ir nenagrinėjo parodymų skir­tumų. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojos E. S. parodymus.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas skirdamas jai baudą, padarė esminių pažeidimų. Apylinkės teismas pirmojoje 2013-09-07 nutartyje nurodė, jog sunkinančių aplinkybių nėra. Byla grąžinus pirmos instancijos teismui, teismas 2014-01-31 nutartyje konstatavo, kad jos padėtį sunkinanti aplinkybė yra tai, kad ji pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą. Apylinkės teis­mas pažeidė principą, jog skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama, jei kiti suinteresuoti asmenys skundo nepateikė.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į E. B. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios po­li­ci­jos skyriaus Vilijampolės policijos nuovados viršininkas ir Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apy­lin­kės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

E. B. skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­tinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vi­seto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nus­ta­tant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuo­sek­lu­mas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įro­dy­mų šal­ti­nių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grin­džiamas sub­jektyviu faktoriumi – vidiniu įsiti­ki­ni­mu. Vidinis įsitikinimas – tai įro­dymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikš­mingi faktai, iškeliamos ir išti­ria­mos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo veikos požymiai yra alternatyvūs, t. y. 1) trans­por­to priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, 2) neblaivumo patikrinimo vengimas, 3) taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi, nustačius vieną iš šių požymių, yra inkriminuojamas šis ATPK straipsnis ir jo dalis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. administracinio teisės pažeidimo pro­to­ko­las pagal ATPK 126 str. 4 d. surašytas už tai, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi ir vengė pa­sikrinti blaivumą, t. y. už dvi alternatyvias veikas, kurios yra viena kitą šalinančios. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, formuluodamas E. B. kaltinimą pagal ATPK 187 str. 2 d., pats konstatavo faktą, kad ji neblaivi vairavo automobilį. Nors pro­to­ko­le ir nėra nurodytas girtumo laips­nis, tačiau prie šio protokolo pridėtas pristatytojo asmens testo al­koholiui protokolas, iš kurio ma­ty­ti, kad jai nustatytas 1,57 promilių (vidutinis) girtumas (b. l. 3). Todėl laikytina, kad trau­kia­mam administracinėn atsakomybėn asmeniui buvo žinoma kaltinimo esmė.

Teismų praktika pripažįsta, kad konstatavimui, jog asmens veika kvalifikuotina kaip ven­gi­mas pasitikrinti neblaivumą, pa­kan­ka nustatyti, kad asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesi­tik­rin­ti, kai buvo galimybės tokį pa­tik­rinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nu­tartis admi­nis­tracinėje byloje Nr. N63-1992/2010).

Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 pa­tvir­tin­tos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nusta­ty­mo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal šių Taisyklių 4 p. policijos pareigūnai gali tikrinti trans­porto priemonės vairuotoją, įta­riamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos prie­žiūros įstaigą atlikti medi­ci­ni­nės apžiūros. Taisyklių 5 p. konkretizuoja, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos prie­žiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu ob­jek­tyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikri­ni­mo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos pada­ry­mu. Taigi esant šiems dviem atvejams, policijos pareigūnams numatyta pareiga pristatyti į asmens svei­katos prie­žiū­ros įstaigą atlikti medicininės apžiūros asmenį įtariamą neblaivumu.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu abu pareigūnai – M. P. ir V. K. – pa­ro­dė, kad E. B. sėdint jų tarnybiniame automobilyje davė pūsti į alkotesterį, bet jai nie­kaip nepavyko pasitikrinti blaivumo, ir tik vėliau Santakos PK buvo nustatytas jos neblaivumas – 1,57 pro­mi­lių. Aplinkybę apie E. B. pastangas pūsti į alkotesterį patvirtino ir liudytoja E. S.. Esant tokioms aplinkybėms ir byloje nesant neabejotinų įrodymų, kad E. B. vengė neblaivumo patikrini­mo. laikytina, kad ji neatsisakė tikrintis blaivumo. Todėl iš E. B. inkriminuotos vei­kos (ATPK 126 str. 4 d.) šalintina aplinkybė, jog ji „vyriausybės nus­ta­ty­ta tvarka vengė pa­si­tikrinti blaivumą“. Pažymėtina, kad tai nekeičia jos padaryto pažeidimo kva­li­fi­kavimo.

E. B. buvo nubausta ir pagal ATPK 187 str. 2 d. už tai, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, o sustabdžius policijos pareigūnams automobilį ir rašant administracinio teisės pa­žei­dimo protokolą, pagriebė savo ir automobilio do­ku­men­tus iš pareigūno rankų, savavališkai iš­li­po iš automobilio nepaaiškinusi jokios priežasties, atsi­sa­kė pasitikrinti girtumą, atsisakė grąžinti do­ku­mentus bei bandė pasišalinti, t. y. nevykdė pareigūnų reikalavimų. Pareigūnų tarnybiniais pra­ne­ši­mais ir jų parodymais pirmosios instancijos teisme, liudytojos E. S. parodymais, admi­nis­tracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 20-24-3-P-12, įrodyta, kad ji ban­dė paimti do­ku­mentus, iš pareigūno rankų išplėšė vairuotojo pažymėjimą ir atsidariusi duris ban­dė pabėgti, todėl da­rytina iš­va­da, kad yra įrodyta, kad E. B. nevykdė pareigūnų tei­sė­tų reikalavimų ir pa­darė šį ad­mi­nistracinį teisės pažeidimą.

Pareigūnų reikalavimų teisėtumo apeliantė neginčija, tačiau iš šio administracinio teisės pa­žei­di­mo aplinkybių aprašymo taip pat šalintina neįrodyta aplinkybė, kad ji „atsisakė pasikrinti girtumą“, kas taip pat nekei­čia jos padaryto pažeidimo kvalifikacijos.

Apygardos teismas nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad pareigūnų parodymai yra prieštaringi ir šališki. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai apklausti po ilgo laikotarpio, tar­ny­bo­je dažnai susiduria su blaivumo (girtumo) patikrinimu, todėl galėjo tiksliai nepri­si­min­ti įvykio detalių – kaip paėmė dokumentus, kokie buvo pažeidėjos veiksmai automobilyje ir pan. Jų paro­dy­mų neatitikimai tarpusavyje ir su liudytojos E. S. parodymais nėra esminiai ir neteikia pa­grindo netikėti pareigūnų parodymų teisingumu dėl įvy­kio esminių aplinkybių. Nurodytos aplin­ky­bės dėl pareigūnų galimo šališkumo, siekiant išvengti tar­nybinio patikrinimo yra nėra pagrįstos jokia bylos medžiaga, yra apeliantės deklaratyvios prie­lai­dos, todėl šie apeliacinio skundo argu­men­tai atmetami. Apeliantės prašymas perklausyti posėdžio garso įrašą dėl skunde nurodytų aplinkybių laikytinas nepagrįstu, nes tai nėra nesusiję su na­gri­nė­ja­mu admi­nis­tra­ciniu teisės pažeidimu ir pa­žeidėjai kylančia atsakomybe.

Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantės padėtis negalėjo būti pabloginta nagrinėjant bylą iš naujo, grąžintą pirmosios instancijos teismui iš apeliacinės instancijos pagal jos apeliacinį skundą, yra pagrįstas. ATPK 302¹¹ str. 2 d. nustato, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį nesant atitinkamo skundo neleidžiama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir bau­džiamajame procese. Procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsa­ko­mybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose numatytos teisės. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti, jo ma­nymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus. Dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Nesi­lai­kant šio principo, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pa­žei­džia­mas demokratinėje valstybėje draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – non refor­matio in peius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. Nr. N062-2857/09, N575-870/2012, N261-1218/2012, N261-1270/2012).

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimu pagal ATPK 126 str. 4 d. skyrė ape­liantei 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, o pagal ATPK 187 str. 2 d. – 300 Lt baudą. Pagal ATPK 33 str. subendrinus nuobaudas paskirta 2000 Lt bau­da su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Pagal admi­nis­tra­cinėn at­sa­komybėn traukiamo asmens skundą Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. nu­tartimi šį nutarimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Šiomis aplinkybėmis, išna­gri­nė­jęs bylą iš naujo Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 31 d. nutarimu negalėjo paskirti ad­mi­nis­tracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui didesnės ad­mi­nistracinės nuobaudos nei buvo pas­kirta teismo, nagrinėjusio bylą pirmą kartą, kadangi tai prieš­tarauja non reformatio in peius prin­ci­pui, draudžiančiam bloginti skundą padavusio asmens tei­sinę padėtį. Dėl šios priežasties Kauno apy­linkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimas keičiamas ir E. B. paskirta nuobauda ma­žinama iki paskirtos Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuobaudos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų apie sunkią apeliantės materialinę padėtį ir nega­lė­jimą su­mokėti paskirtos baudos per nustatytą laikotarpį nurodytina, jog ATPK 313 str. 3 d. nu­ma­ty­ta asmens teisė kreiptis į nuobaudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo lai­kotarpiui iki dvejų metų. Šia teise apeliantė gali pasinaudoti per 40 dienų laikotarpį nuo jos ape­lia­cinio skundo išnagrinėjimo dienos. Taip pat išaiškintina, jog ATPK 329 str. yra numatyta asmens teisė, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir praėjus ne mažiau kaip pusei teisės atėmimo termi­no, kreiptis į nutarimą priėmusį teismą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino su­trumpinimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimas kei­čiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimą E. B. adminis­tra­cinio teisės pažeidimo byloje pakeisti.

Sumažinti E. B. pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirtą nuobaudą iki dviejų tūkstančių litų baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, o pagal ATPK 187 str. 2 d. paskirtą baudą – iki trijų šimtų litų baudos. Pagal ATPK 33 str. nuobaudas subendrinus skirti E. B. galutinę nuobaudą – dviejų tūkstančių litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Viktoras Preikšas