- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-19
- Bylos Nr.
- ATP-299-327/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05413-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimo jos administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimu E. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. nubausta dviejų tūkstančių trijų šimtų litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams; pagal ATPK 187 str. 2 d. nubausta keturių šimtų litų bauda. Baudos subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei nuobaudai apimant švelnesnę ir paskirta galutinė nuobauda – dviejų tūkstančių trijų šimtų litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams.
Pagal ATPK 126 str. 4 d. E. B. nubausta už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 6 d., apie 22.10 val., Raudondvario pl./Girninkų g., Kaune, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, vyriausybės nustatyta tvarka vengė pasitikrinti blaivumą. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus.
Pagal ATPK 187 str. 2 d. E. B. nubausta už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 6 d., apie 22.20 val., prie Raudondvario pl. 234, Kaune, nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, t.y. vairavo automobilį būdama neblaivi, o sustabdžius policijos pareigūnams automobilį, ir rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pagriebė savo ir automobilio dokumentus iš pareigūno rankų, savavališkai išlipo iš automobilio nepaaiškinus jokios priežasties, atsisakė pasitikrinti girtumą, atsisakė grąžinti dokumentus bei bandė pasišalinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde E. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-01-31 nutarimą ir priimti naują nutartį, visapusiškai įvertinus įrodymų visumą ir tinkamai pritaikius ATPK pažeidimą atitinkantį straipsnį. Taip pat prašo atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, remiantis ATPK 313 str. 3 d. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų.
Apeliantė skunde nurodo, kad ji nevengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo, o tiesiog nesugebėjo atlikti būtinų patikrinimui veiksmų. Tik patrulio M. P. 2013 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys apie jos galimą atsisakymą tikrintis, bet jo pranešime nurodyti duomenys yra nekonkretūs, abstraktūs. Patrulio M. P. tarnybinio pranešimo ir teisme duoti parodymai prieštaringi. Pirmosios instancijos teismo posėdyje šis pareigūnas teigė, kad jai, E. B., neišėjo pūsti į alkotesterį, ir kad ji prašė leisti dar kartą pūsti. Šiuos parodymus patvirtina patrulio V. K. parodymai. E. S. parodė, kad matė, jog apeliantė pūtė į alkotesterį bent 2 kartus. Taip pat visi minėti liudininkai patvirtina, jog ji prašėsi ją pristatyti į sveikatos įstaigą girtumui nustatyti, bet pareigūnai tai daryti atsisakė. Byloje nėra jokių duomenų, kad ji sąmoningai, o ne dėl savo būsenos, netinkamai pūtė į alkoholio kiekio matuoklį, taip vengdama tikrinimo rezultato. Ir pristačius ją į Policijos komisariatą įpūsti į stacionarų alkotesterį pavyko tik iš trečio karto. Tačiau girtumas buvo nustatytas, nes stresas ir išgąstis jau buvo sumažėjęs, o ir pareigūnai analogiškoje situacijoje jau nebetraktavo to kaip atsisakymo nusistatyti girtumą. Bet girtumo tikrinimo faktas buvo priskirtas tik ATP protokolui dėl ATPK 187 str. 2 d. inkriminuojamo pažeidimo, kuris galimai įvyko tuo pačiu metu, t.y. tęstinėje girtumo nustatymo sekoje jos automobilio sustabdymo vietoje. Šių įvykių seka ir vėl suponuoja išvadą, kad ATPK 126 str. 4 d. jai buvo pritaikyta neteisingai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareigūnų parodymai tarpusavyje bei tarnybiniai pranešimai yra skirtingi, prieštaraujantys vienas kitam. Tiek M. P., tiek V. K., teisme apie įvykio aplinkybes nurodė daugiau teisingų faktų nei tarnybiniame pranešime, taip galimai stengiasi išvengti tarnybinio patikrinimo, švelnindami jų neteisingo elgesio įvykio metu bei netinkamo ATPK straipsnio taikymo pasekmes. Šiuo atveju, abu patruliai yra galimai suinteresuota teisme dalyvaujanti pusė. Tačiau teismas šios galimybės nevertino ir nenagrinėjo parodymų skirtumų. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojos E. S. parodymus.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas skirdamas jai baudą, padarė esminių pažeidimų. Apylinkės teismas pirmojoje 2013-09-07 nutartyje nurodė, jog sunkinančių aplinkybių nėra. Byla grąžinus pirmos instancijos teismui, teismas 2014-01-31 nutartyje konstatavo, kad jos padėtį sunkinanti aplinkybė yra tai, kad ji pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą. Apylinkės teismas pažeidė principą, jog skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama, jei kiti suinteresuoti asmenys skundo nepateikė.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į E. B. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Vilijampolės policijos nuovados viršininkas ir Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
E. B. skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo veikos požymiai yra alternatyvūs, t. y. 1) transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, 2) neblaivumo patikrinimo vengimas, 3) taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi, nustačius vieną iš šių požymių, yra inkriminuojamas šis ATPK straipsnis ir jo dalis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 4 d. surašytas už tai, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi ir vengė pasikrinti blaivumą, t. y. už dvi alternatyvias veikas, kurios yra viena kitą šalinančios. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, formuluodamas E. B. kaltinimą pagal ATPK 187 str. 2 d., pats konstatavo faktą, kad ji neblaivi vairavo automobilį. Nors protokole ir nėra nurodytas girtumo laipsnis, tačiau prie šio protokolo pridėtas pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, iš kurio matyti, kad jai nustatytas 1,57 promilių (vidutinis) girtumas (b. l. 3). Todėl laikytina, kad traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui buvo žinoma kaltinimo esmė.
Teismų praktika pripažįsta, kad konstatavimui, jog asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, kad asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010).
Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal šių Taisyklių 4 p. policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 5 p. konkretizuoja, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Taigi esant šiems dviem atvejams, policijos pareigūnams numatyta pareiga pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros asmenį įtariamą neblaivumu.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu abu pareigūnai – M. P. ir V. K. – parodė, kad E. B. sėdint jų tarnybiniame automobilyje davė pūsti į alkotesterį, bet jai niekaip nepavyko pasitikrinti blaivumo, ir tik vėliau Santakos PK buvo nustatytas jos neblaivumas – 1,57 promilių. Aplinkybę apie E. B. pastangas pūsti į alkotesterį patvirtino ir liudytoja E. S.. Esant tokioms aplinkybėms ir byloje nesant neabejotinų įrodymų, kad E. B. vengė neblaivumo patikrinimo. laikytina, kad ji neatsisakė tikrintis blaivumo. Todėl iš E. B. inkriminuotos veikos (ATPK 126 str. 4 d.) šalintina aplinkybė, jog ji „vyriausybės nustatyta tvarka vengė pasitikrinti blaivumą“. Pažymėtina, kad tai nekeičia jos padaryto pažeidimo kvalifikavimo.
E. B. buvo nubausta ir pagal ATPK 187 str. 2 d. už tai, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, o sustabdžius policijos pareigūnams automobilį ir rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pagriebė savo ir automobilio dokumentus iš pareigūno rankų, savavališkai išlipo iš automobilio nepaaiškinusi jokios priežasties, atsisakė pasitikrinti girtumą, atsisakė grąžinti dokumentus bei bandė pasišalinti, t. y. nevykdė pareigūnų reikalavimų. Pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir jų parodymais pirmosios instancijos teisme, liudytojos E. S. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 20-24-3-P-12, įrodyta, kad ji bandė paimti dokumentus, iš pareigūno rankų išplėšė vairuotojo pažymėjimą ir atsidariusi duris bandė pabėgti, todėl darytina išvada, kad yra įrodyta, kad E. B. nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų ir padarė šį administracinį teisės pažeidimą.
Pareigūnų reikalavimų teisėtumo apeliantė neginčija, tačiau iš šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybių aprašymo taip pat šalintina neįrodyta aplinkybė, kad ji „atsisakė pasikrinti girtumą“, kas taip pat nekeičia jos padaryto pažeidimo kvalifikacijos.
Apygardos teismas nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad pareigūnų parodymai yra prieštaringi ir šališki. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai apklausti po ilgo laikotarpio, tarnyboje dažnai susiduria su blaivumo (girtumo) patikrinimu, todėl galėjo tiksliai neprisiminti įvykio detalių – kaip paėmė dokumentus, kokie buvo pažeidėjos veiksmai automobilyje ir pan. Jų parodymų neatitikimai tarpusavyje ir su liudytojos E. S. parodymais nėra esminiai ir neteikia pagrindo netikėti pareigūnų parodymų teisingumu dėl įvykio esminių aplinkybių. Nurodytos aplinkybės dėl pareigūnų galimo šališkumo, siekiant išvengti tarnybinio patikrinimo yra nėra pagrįstos jokia bylos medžiaga, yra apeliantės deklaratyvios prielaidos, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Apeliantės prašymas perklausyti posėdžio garso įrašą dėl skunde nurodytų aplinkybių laikytinas nepagrįstu, nes tai nėra nesusiję su nagrinėjamu administraciniu teisės pažeidimu ir pažeidėjai kylančia atsakomybe.
Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantės padėtis negalėjo būti pabloginta nagrinėjant bylą iš naujo, grąžintą pirmosios instancijos teismui iš apeliacinės instancijos pagal jos apeliacinį skundą, yra pagrįstas. ATPK 302¹¹ str. 2 d. nustato, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį nesant atitinkamo skundo neleidžiama.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose numatytos teisės. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus. Dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Nesilaikant šio principo, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas demokratinėje valstybėje draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – non reformatio in peius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. Nr. N062-2857/09, N575-870/2012, N261-1218/2012, N261-1270/2012).
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimu pagal ATPK 126 str. 4 d. skyrė apeliantei 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, o pagal ATPK 187 str. 2 d. – 300 Lt baudą. Pagal ATPK 33 str. subendrinus nuobaudas paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi šį nutarimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Šiomis aplinkybėmis, išnagrinėjęs bylą iš naujo Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 31 d. nutarimu negalėjo paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui didesnės administracinės nuobaudos nei buvo paskirta teismo, nagrinėjusio bylą pirmą kartą, kadangi tai prieštarauja non reformatio in peius principui, draudžiančiam bloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimas keičiamas ir E. B. paskirta nuobauda mažinama iki paskirtos Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuobaudos.
Dėl apeliacinio skundo argumentų apie sunkią apeliantės materialinę padėtį ir negalėjimą sumokėti paskirtos baudos per nustatytą laikotarpį nurodytina, jog ATPK 313 str. 3 d. numatyta asmens teisė kreiptis į nuobaudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo laikotarpiui iki dvejų metų. Šia teise apeliantė gali pasinaudoti per 40 dienų laikotarpį nuo jos apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos. Taip pat išaiškintina, jog ATPK 329 str. yra numatyta asmens teisė, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir praėjus ne mažiau kaip pusei teisės atėmimo termino, kreiptis į nutarimą priėmusį teismą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimas keičiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimą E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti.
Sumažinti E. B. pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirtą nuobaudą iki dviejų tūkstančių litų baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, o pagal ATPK 187 str. 2 d. paskirtą baudą – iki trijų šimtų litų baudos. Pagal ATPK 33 str. nuobaudas subendrinus skirti E. B. galutinę nuobaudą – dviejų tūkstančių litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.