Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1501-1129/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-07-04
Bylos Nr.
1-1501-1129/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dominykas Rusonis
Kaltinamasis
R. T.
Nukentėjusysis
M. M., T. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1501-1129/2024Proceso Nr.1-01-1-32613-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant U. P.,dalyvaujant prokurorei J. L.,kaltinamajam R. T., jo gynėjui advokatu A. M.,nukentėjusiesiems M. M., T. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini),, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T., 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 01.00 val., viešoje vietoje, gatvėje - (duomenys neskelbtini), sankirtoje, konflikto metu, kitų rajono gyventojų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia tris kartus lazda sudavė M. M. į galvą ir vieną kartą į dešinę ranką, po to, tyčia vieną kartą lazda sudavė į dešinės rankos riešą T. V. ir vieną kartą dūrė su lazda į jam pilvą, dėl ko buvo sutrikdytas aplinkinių gyventojų poilsis, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat jis, 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 01.00 val., viešoje vietoje, gatvėje - (duomenys neskelbtini), sankirtoje, konflikto metu, tyčia tris kartus lazda suduodamas M. M. į galvą ir vieną kartą į dešinę ranką, sužalojo M. M., padarydamas jai poodines kraujosruvas sprande, minkštųjų audinių kraujosruvas pakaušyje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, dešinėje alkūnėje, dešinio peties ir dešinio dilbio sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais bei lengvą galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą dešiniame momenyje sukėlusius nesunkų M. M. sveikatos sutrikdymą, nes dėl muštinės žaizdos dešiniame momenyje ir lengvo galvos smegenų sukrėtimo M. M. ilgai (ilgiau nei 10 dienų) sirgo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi. Parodė, kad įvykio metu jis namuose miegojo, nes buvo po 12 val. nakties, tačiau pas kaimynus labai garsiai grojo muzika. Garsi muzika iš šių kaimynų buvo girdima ne primą kartą, nes jie mėgsta švęsti. Pradarė langą ir paprašė išjungti muziką, surėkė ant jų piktai, bet jam atrėkė atgal. Pamatė atbėgančius tris žmones ir jie pasiūlė jam pasiaiškinti. Jis išsigando, pasiėmė peilį pagąsdinimui, nors ir nesiruošė su juo nieko daryti, tada trys vyrai priėjo prie jo namų. Vyrai pas jį, kai pamatė peilį, pasikalbėjo gražiai. Konfliktas lyg baigėsi, peilį išmetė ir ėjo namo. Nukentėjusioji M. sugalvojo su keiksmažodžiais jį keikti, ėjo link jo, tada jam persipildė emocijos, išsitraukė šluotą iš bagažinės ir ėjo link M. Sugalvojo ją pagąsdinti, bet jis buvo užvaldytas emocijų, todėl trinktelėjo ir pataikė į galvą, tada nuėjo. Jam nueinant pasivijo M. draugai ir primušė. Šoko iš nugaros ir stipriai primušė. Po to jį nuo žemės pakėlė kaimynas, nuvedė namo. Buvo tuo metu tikrai adekvatus, gaudėsi aplinkoje. Nors jis buvo su trumpikėmis, nes prieš išgirdus triukšmą jis miegojo. Policijai nesipriešino, jį nuvežė į ligoninę, ten sutiko ir M.. Pataikė M. į galvą ir petį. Prisipažįsta, kad sudavė į galvą, ranką ir alkūnę, prisipažįsta, kad sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. T. V. atsiprašė, nes tai buvo grumtynių pasekmės, kai jam į pilvą sudavė. Buvo įvykio metu išgėręs, nustatytas 1,7 promilių girtumas, tačiau jis buvo šventes ne namuose, o svečiuose. Alkoholis mano, kad prisidėjo prie jo neapgalvotų ir nesąmoningų veiksmų. Jis specialiai į galvą netaikė M., tai buvo emocinis dalykas, norėjo tik pagąsdinti. Jis turėjo rankoje šluotą, sudavus ji perlūžo per pusę. Šluota buvo plona. Jam nuo užpuolusių vyrų, taip pat lūžę šonkauliai ir kelias buvo nulaužtas. Su civiliniais ieškiniais Sodros, Ligonių kasų, sutinka. M. pasistengs iki kito posėdžio sumokėti dalį žalos. Mano, kad per daug priskaičiuota ieškinio suma, mano kad teismas turėtų perskaičiuoti pareikštą civilinį ieškinį. Šiuo metu jis yra atlygines Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį 148,51 eurą ir nukentėjusiajai M. M. atlygines dalį pareikšto civilinio ieškinio, 300 eurų. Sumokėsiu likusią civilinio ieškinio žalą tokią, kokią teismas priteis. Su mama geri santykiai, bendrauja, susitinka. Susiskambina kartą į savaitę. Susitinka savaitgaliais. Padeda, visur vežioja, nes ji neturi mašinos. Apie įvykį mamai pasakojo. Mama pergyvena dėl šio įvykio ir visos situacijos, klausė kaip sekasi M., ji pergyvena. Mamos patarimų klauso, tėtis miręs.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusioji M. M. teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio dalyje parodė, kad pareikštą neturtinę žalą vertina 12 000 eurų. Įvykio metu patyrė ne tik fizinius, bet ir moralinius nukentėjimus. Stresas ir baimė labai dideli šiai dienai. Nėra turėjusi tokių įvykių, tai, kad vyras užpuolė ją iš nugaros, net nesitikėjo, tai įvyko kaimynystėje. Dabar ištisinė baimė, vartoja vaistus, pradžioje vartojo stiprius nuskausminamuosius, kreipėsi į psichiatrą, ko nėra buvę, jai skyrė ne vienos rūšies raminamuosius. Po to turėjo grįžti į darbą, jai skyrė silpnesnius vaistus. Vaikai patyrė didelį stresą, nes tokios mamos nėra matę. Buvo sunkumų, kai fiziškai negalėjo pasirūpinti vaikais. Vaikai bijo praeiti pro R. kiemą, jie supranta, kad jis sužeidė mamą. Darbe visi klausinėjo kas atsitiko ir vėl grįžo išgyvenimai. Prisiminus įvykį kyla emocijos net dabar, nors praėjo nemažai laiko. Ji dirba (duomenys neskelbtini), vengė bendravimo vienumoje su vyrais, ypač jei nepažįstami. Tai įtakoja darbo našumą. Galvoje yra žaizda, darytos 7 siūlės, likęs didelis randas ant peties, skauda peties sąnarį, skauda galvą. Gydytojai sakė, kad nežinoma, kokie padariniai bus ateityje. Ji skausmą jaučia dėl oro sąlygų, spengia, skausmai ir migrena. Anksčiau niekada migrena nesiskundė. Bendrauja su psichiatre ir geria vaistus. Įvykio metu ji svečiavausi pas T. nuo 18 valandos, pats įvykis buvo po vidurnakčio. Jie sėdėjo lauke, terasoje. Klausėsi muzikos, bendravo. Muzika neatrodė garsi, bet gal neįvertino. Nei vienas kaimynas tokio nepasitenkinimo nepareiškė. Muziką išjungė, pasakė, kad nenori jokiu konfliktų.

Nukentėjusioji M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. vakare, apie 18.00 val., susirinko pas kaimyną T. V., (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Jis gyvena per kelis namus nuo jos namo. Susirinko, kiek pamena 8 kaimynai tikslu pavakaroti lauko terasoje. Vakarojo su T., jo žmona J. V., S ir D. P., Ž. ir S. V. bei savo vyru E. M., G. ir G., kurių pavardžių nežino, jie prisijungė šiek tiek vėliau. Vakaro metu visi sėdėjo prie stalo, valgė, saikingai vartojo alkoholį, ji asmeniškai šampaną, tarpusavyje bendravo, klausė muzikos, maudėsi kubile. Apie 01.00 val., tikslaus laiko neatsimena, jie dar vakarojo, nebuvo tik G., kuri išėjo namo. Sėdėdami terasoje išgirdo, kaip per kelis namus esantis kaimynas, vyriškis, pro langą pradėjo garsiai kažką rėkti. Ji jo nepažįsta, nežino nei vardo, nei pavardės, tik iš matymo yra mačiusi, kad gyvena tame pačiame rajone. Ji tiksliai ką jis šaukė neatsimena, bet vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, kokius nepamena, kaip suprato su kaimynais, kad vyriškis nepatenkintas dėl to, kad jie leido muziką. Tada vyrai nusprendė išeiti į gatvę pasikalbėti su kaimynų ir viską išspręsti. Pirmas išėjo G., tada S. ir paskui jį T.. Gatvė buvo šiek tiek apšviesta, kadangi vyrai nuėjo pasikalbėti netoli vyriškio, kuris šaukė namų, nelabai ryškiai matėsi kas ten vyksta. Ji stebėjo situaciją per tvorą, atstumas galėjo būti apie 30 metrų. Išgirdo, kad kažkas garsiai rėkė, kad yra peilis, kas tai pasakė ji nesuprato. Ji išsigando ir kartu su T. žmona J., pradėjo šaukti vyrus, kad jie grįžta atgal. Jos ėjo dviese link jų, o visi kiti liko terasoje. Kai ji su J. atėjo prie vyriškių, jie stovėjo sankryžoje, kokios ten gatvės neatsimena. Buvo S, T. bei vyriškis, kuris prieš tai iš savo sklypo šaukė. Jie visi tarpusavyje kalbėjosi. Vyriškis buvo apie 40 metų amžiaus, aukštas, stambaus sudėjimo, buvo nuogas išskyrus apsirengęs trumpomis trumpikėmis. Ji prie jo nesiartino jai jis pasirodė agresyvus, jis emocingai gestikuliavo rankomis, keikėsi. Ji tada nuėjo prie netoliese stovinčios šone porelės, buvo mergina ir vaikinas paklausti jų kas čia vyksta. Ji jiems paaiškino, kad jie nenori jokių konfliktų ir jeigu čia dėl muzikos, tai ją be problemų patildys, jie atsakė, kad viskas gerai ir ji buvo pasiruošusi eiti atgal. Jie jau norėjo eiti link namų, tai ir darė kartu su T. ir S., o kur buvo G. ir J. tuo metu ji nematė. Jiems nueinant minėtas vyriškis su trumpikėmis pradėjo vėl garsiai ant jų rėkti keiktis. Jis tuo metu stovėjo gatvėje. Ji buvo arčiausiai jo, ji atsisuko kelis žingsnius žengė link jo, norėjo jam pasakyti, kad muziką patildys ir nereikia jokių konfliktų, tai ir pasakė. Vyriškis nusišypsojo, buvo ramus, ji tada nusisuko eiti link namų. Bet jis pradėjo irgi eiti link savo kiemo prie mašinos, atsidarė bagažinę. Jai einant link namų, iš už nugaros pajautė smūgį į galvą. Tada ji šiek tiek suklupo ir atsirėmė ant žolės, iškart pajautė antrą smūgį į galvą, ji tuo metu dengėsi rankomis, pajautė ir trečią smūgį į galvą, kadangi gynėsi rankomis buvo ranką pakėlusi ir užsidengusi galvą, gavo tuo pačiu smūgį ir į dešinę ranką. S. ir T. matė, kad atbėgo link jų, nes jie jau buvo nuėję šiek tiek toliau link namų ir vyriškį, kuris prieš ją smurtavo nustūmė. Jai pasipylė kraujas iš galvos, svaigo galva. Ji atsistojo ir ėjo link namų pusės, jai einant atėjo J. ir ją palydėjo. Ji nematė, kas vyko tarp vyriškių, kai jį nuo jos nustūmė, nes nežiūrėjo, svaigo galva ir greičiau norėjo iš ten dingti. Ar tarp vyriškių buvo kažkoks smurtas pasakyti negali. Ji nematė su kuo jai trenkė vyriškis su trumpikėmis, bet jautė, kad tai buvo kietas daiktas. J. stiprų skausmą. Pamena, kad ją J., ar dar kažkas, tiksliai neatsimena parvedė ją iki T. namų ir J. paprašė kviesti medikus. Kada grįžo T su S ji nežino, nes jai nuolat bėgo kraujas ir laukė medikų. Atvykę medikai ją išsivežė į Kauno klinikas, jai atliko tyrimus ir susiuvo galvoje žaizdas. Kai gavo smūgius į galvą, nematė, kad dar kažkas būtų gatvėje, gal nepastebėjo tik priekyje ėjo S ir T, kur buvo J ji nežino. Kai nuvyko į Kauno Klinikas ten buvo ir tas vyriškis kuris ją sumušė, bent taip jai pasakė kaimynė S su kuria ji atvyko į ligoninę. Tik būnant klinikose pamatė jo veidą, bet gerai neįsidėmėjo. Po Kauno klinikų daugiau niekur nesigydė tik šiandien buvo nuvykusi pas savo šeimos gydytoją, kad perrištų jai žaizdas ir išrašė nedarbingumą. Geria nuo skausmo vaistus, nes jaučia didelį skausmą, sunku atsikelti iš lovos. Grįžusi iš klinikų jaučia didelį nerimą, pykina, svaigsta galva. Labai skauda dešinę ranką su kuria dengėsi galvą yra mėlynės. Jaučia baimę vyriškiui, kuris ją sumušė, kadangi jis gyvena per kelis namus nuo mano namų, nežino kas gali jam šauti į galvą. Kai ji atėjo prie minėto vyriškio namų nematė, kad jis buvo su peiliu, jai tik po įvykio S pasakė, kad prieš ją ateinant jis turėjo ir peilį. Po įvykio bendraujant su T ir S jie tik pasakė, kad minėtą vyriškį, kuris ją mušė jie nustūmė ir jis nukrito, daugiau, kas vyko nieko nepasakojo. Jai šitas įvykis sugadino visą jų vakaronę, ji tik norėjo gražiai pasikalbėti ir viską išsiaiškinti, tikrai nesitikėjo kad minėtas vyriškis gali taip padaryti, jis galėjo ją ir užmušti jeigu nebūtų buvę kaimynų, kurie nuo jo jį atitraukė, negali suvokti, kodėl jis taip padarė (1 t., b. l. 18-27).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad M. M. konstatuota poodinė kraujosruva sprande, muštinė žaizda dešiniame momenyje, minkštųjų audinių kraujosruva pakaušyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešinėje alkūnėje, dešinio peties ir dešinio dilbio sumušimai su poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, padaryti kietais bukais daiktais, šešiais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje bei tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl muštinės dešinio momens žaizdos ir lengvo galvos smegenų sukrėtimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga (1 t., b. l. 97-100).

Iš specialisto išvados Nr(duomenys neskelbtini),), matyti, kad M. M. buvo nustatytas laikinas nedarbingumo netekimas, dėl kurio jai buvo išduota nedarbingumo pažyma. Bendro darbingumo netekimas, šiuo atveju nenustatomas nesant objektyvių klinikinių duomenų apie liekamuosius reiškinius, funkcijos sutrikimą. Bendro darbingumo netekimas nustatomas tais atvejais, kada kai ,,įrodomas tiesioginis priežastinis aptirtos traumos arba susargdinimo ir tiriamojo asmens sveikatos būklės pablogėjimo ryšys; traumos arba susargdinimo padariniai matyti iškart po traumos (išmuštas dantis, amputuota galūnė, pašalintas organas operacijos metu); gydymas baigtas ir panaudotos visos reabilitacijos priemonės, o nedarbingumo požymiai išlikę, bet ne anksčiau kaip praėjus 120 dienų po traumos ar susargdinimo. (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentarų 28 punktas). M. M. sveikata buvo sutrikdyta nuo 2023 m. rugpjūčio 27 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. (1 t., b. l. 112-113).

Nukentėjusiojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini),. 2023 m. rugpjūčio 26 d. nusprendė su kaimynais su kuriais bendrauja susirinkti pas jį namuose pavakaroti, išsimaudyti kubile, pabendrauti. Svečiai atvyko apie 18.00 val., vakarojo lauko terasoje. Pas jį į svečius atvyko kaimynai: E. M., M. M., S ir Ž, jų pavardės nežino, D ir S. P., G. R. ir G, kurios pavardės nežino. Taip pat buvo ir žmona J. V.. Vakaro metu klausė muzikos, bendravo, smagiai leido laiką, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 00.30 val., jie sėdėjo terasoje, pamatė ir išgirdo, kaip kaimynas vardu R, gyvenantis nuo jo per du namus išlindo pro langą ir pradėjo rėkti, vadinti juos necenzūriniais žodžiai, tokiais kaip ,,dūchai“ ir pan. Jis su juo niekada nebendravo. Jis su S nusprendė nueiti pasikalbėti su kaimynu ir paklausti, ko jis rėkauja. Jautėsi šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio, bet viską suvokė. Nuėjo su S iki (duomenys neskelbtini),, netoli buvo R namas. Staiga pamatė, kaip R būdamas nuogas tik su trumpikėmis išbėgo į gatvę link jų rankoje laikydamas virtuvinį, didelį peilį. Jis sakė, kad juos papjaus, garsiai rėkė. Pamena, kad tada iš šalimais esančio namo dar išėjo kiti kaimynai, kurių nepažįsta jie tiesiog stovėjo prie savo namų ir žiūrėjo. Iš pradžių R bėgo link jo, tada persigalvojo ir nubėgo link S, kažkiek bėgo paskui jį. R jam pasirodė neblaivus, nes elgėsi neadekvačiai, nerišliai kalbėjo. S. R. paprašė išmesti peilį, paklausė ką jis čia daro juk kaimynai. Tada jis staigiai nurimo, nustojo juos vaikytis ir išmetė peilį ant žemės. Jis išsigando šios situacijos, nes nesitikėjo, kad jis gali turėti peilį. Tada matė, kad netoliese buvo G. Kaimynai, kurie stebėjo konfliktą, nuėjo ir paėmė numestą peilį. Pradėjo su R kalbėti, jis pasidarė linksmas, juokėsi, norėjo apsikabinti, sakė, kad jam baigėsi degtinė ir jis nori pas juos ateiti į svečius. Tada kažkuriuo momentu pastebėjo, kad atėjo ir M iš jų kompanijos, kas dar buvo nepastebėjo, nes kalbėjo su R. Jie jam pasakė, kad jo tikrai nepriims, tada jis apsisuko ir nueidinėjo į savo kiemą. Ėjo link namų su S, paskutinė ėjo M, kur buvo kiti nepamena. Jiems nuėjus kelis žingsnius R vėl kažką pradėjo šūkauti. Tada vėl nurimo ir jie toliau ėjo, matė kad jis nuėjo link namų. Maždaug po 30 s., viskas vyko greit vėl išgirdo triukšmą, jis kažką rėkė ir jau laikydamas rankoje medinę lazdą tris kartus priėjęs prie M sudavė jai į galvą, M pradėjo dengtis rankomis, suklupo ant žemės. Tada kartu su S pribėgo prie R. Jis norėjo apginti M nuo R, nes galėjo ir užmušti, norėjo jį nustumti, bet jam pribėgus jis užsimojo ir trenkė jam vieną kartą į dešinės rankos riešą ir lazda sulūžo į kelias dalis. Tuo metu skausmo nejautė, nes buvo sukilęs adrenalinas. Jis su R šiek tiek apsistumdė ir R jam su lazda įdūrė į pilvą, norėjo atimti lazdą, kad R daugiau nieko nesužalotų, tada jis R pastūmė ir R nukrito ant žemės. Viskas labai greitai vyko. Kai R nukrito ant žemės, jis R laikė su rankomis ir su savo kūno korpusu prispaudęs, kad jis dar labiau kažko nesužalotų nei pats savęs, tuo metu, kai jis jį laikė S bandė iš R atimti lazdą, vyko grumtynės, nes tikslas buvo atimti lazdą, kurios jis neatidavė. S pavyko lazdą atimti. S išmetė lazdą, kažkur į laukus, jis dar šiek tiek R palaikė prispaudęs jį su savo kūno korpusu ir jis nurimo, tada iškart paleido. Kuriuo metu M nuėjo namo nepastebėjo, nes viskas greitai vyko. Nežino kas dar galėjo matyti jų grumtynes, bet lyg kažkokia kaimynė, jos duomenų nežino. Tada su S. R. paliko gulėti ant žemės. Nematė, kad ant jo būtų sužalojimų. Jokių tyčinių smūgių nei jis, nei S. R. nesudavė, nenorėjo jo sužaloti, grumtynės vyko tik tikslu jį nuraminti, apsiginti ir atimti lazdą. Po to grįžo namo, kažkas iš kaimynų iškvietė policiją ir medikus. Jis M net nematė, iškart atvykus pareigūnams prie jų priėjo ir paaiškino situaciją, M kaip suprato išsivežė medikai. Visi namai buvo pilni kraujo, nes kaip suprato M kraujavo. Sakė pareigūnams, kad R jam trenkė su lazda, bet ką daugiau aiškino neatsimena nes buvo didelis stresas. Medikai jo neapžiūrėjo, nes dėl streso jam net neskaudėjo skausmą rankoje ir pilve pajautė tik kitą dieną, atsidaro kraujosruvos ant rankos riešo ir nubrozdinimas ant pilvo. Nuvyko pagal išduotą užduotį pas teismo medikus. Po kelių dienų kreipėsi pas savo gydytoją (duomenys neskelbtini), poliklinikoje dėl skausmo, nes labai skaudėjo ranką ir pilvą. Gydytoja išrašė vaistų kuriuos vartoja. Kitą dieną po įvykio pastebėjo, kad juodi marškinėliai, kuriais buvo apsivilkęs, juose yra skylė, kurią pradūrė R, kai jam dūrė su lazda. Jaučiasi dėl šio įvykio nukentėjęs, tiek fiziškai, tiek morališkai. Po šio įvykio jaučiasi blogai, nesaugiai, jaučia nerimą, baisu, kad jis gali vėl jam ar žmonai kažką padaryti (1 t., b. l. 124-128).

Iš specialisto išvados Nr(duomenys neskelbtini), matyti, kad T. V. konstatuota dešinės plaštakos ir dešinio riešo sumušimas bei poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas pilve, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Duomenų apie griuvimą nėra (1 t., b. l. 139-140).

Liudytoja L. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvažiavo į svečius pas draugo mamą I. Č., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 00.30 val. buvo minėto namo terasoje, kurioje šventė. (duomenys neskelbtini), išgirdo riksmus, šūkavimus daug žmonių, todėl priėjo prie tvoros ir pastebėjo (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), nemažiau 5 žmones, kurie ėjo link (duomenys neskelbtini), sankryžos. Minėti asmenys šūkavo, tačiau ką tiksliai nurodyti negali. Išgirdo, kaip vienas vyras, požymių tikslesnių nurodyti negali, pasakė, mesk peilį, išsiaiškinsim vyriškai. Tada pamatė, kaip minėtoje sankryžoje kitas vyras, kuris buvo apsirengęs tik apatiniais, stambaus kūno sudėjimo, trumpų plaukų, tačiau gatvėje buvo tamsu, todėl daugiau požymių neįsidėmėjo, metė peilį ant žolės šalia tujų, šalia adreso (duomenys neskelbtini), Išsigandusi, jog peilis gali būti panaudotas konflikte, greitai nubėgo peilį paimti ir parsinešė į namų kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), Iš pradžių peilį padėjo ant konteinerio namo kieme, po to nunešė į terasą. Peilis buvo didelis, juodos spalvos rankena, rankena buvo plastmasinė. Nunešus peilį pro vartus kas vyko nematė, girdėjo riksmus, šūkavimus, tačiau ką rėkavo nurodyti negali. Netrukus pastebėjo, jog į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Minėtą peilį paėmė ir išėjo į (duomenys neskelbtini), kur stovėjo pareigūnai, kurie nurodė peilį padėti ant žemės (1 t., b. l. 154-158).

Liudytojas T. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvažiavo į svečius pas mamą I. Č., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 00.30 val. buvo minėto namo terasoje, kurioje šventė. Nuo sankryžos (duomenys neskelbtini), sklido triukšmas, girdėjosi garsi muzika. (duomenys neskelbtini), išgirdo riksmus, šūkavimus daug žmonių, todėl priėjo prie tvoros. Pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini), ties namu (duomenys neskelbtini), nemažiau 5 žmones, kurie ėjo link (duomenys neskelbtini), ankryžos. Pamatė, jog ties minėta sankryža stovėjo vyras, apsirengęs tik apatiniais, stambaus kūno sudėjimo. Kadangi įvykis buvo netoli tvoros pro kurią žiūrėjo, atsitraukė ir toliau įvykio nestebėjo, nes nenorėjo, jog jį pastebėtų asmenys esantys minėtoje sankryžoje. Pastebėjo, kaip jo draugė L. E. į namo kiemą atsinešė peilį bei jam pasakė, jog neitų daugiau į gatvę. Kadangi girdėjo, jog gatvėje toliau vyko triukšmas, girdėjosi šūkavimai, todėl priėjo prie tvoros ir pamatė, jog vyras, apsirengęs tik apatiniais, priėjo prie automobilio MB, tamsios spalvos, valstybinių numerių nepastebėjo, kuris stovėjo prie namo (duomenys neskelbtini), atsidarė automobilio bagažinę ir išsitraukė pailgą daiktą. Tada staigiu žingsniu ėjo link minėtos sankryžos, kurio viduryje stovėjo asmuo. Toliau kas vyko nematė, kadangi atsitraukė nuo tvoros. Toliau gatvėje vyko konfliktas, girdėjo riksmai, tačiau ką rėkavo nurodyti negali (1 t., b. l. 145-149).

Liudytojas S. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.00 val., susirinko pas kaimyną T. V. namuose tiesiog pavakaroti, pabendrauti su kaimynais. Jie gyvena toje pačioje gatvėje, koks tikslus T namo numeris nepamena. Jis ėjo pas kaimyną į svečius su savo žmona Ž. V., atvykus pas T buvo ir kiti kaimynai: M. M. ir jos vyras E. M., G, pavardės nežino, G, kurios pavardės nežino, S ir D, kurių taip pat pavardžių nežino. Vakaro metu kalbėjo, valgė, gėrė, nematė ar visos moterys vartojo alkoholinius gėrimus, bet, kiek pamena vyriškiai visi gėrė alkoholį. Jis vakaro metu vartojo alų. Apie 00.00 val., visi sėdėjo lauko terasoje. Išgirdo per langą išlindusį kaimyną, kuris gyvena per du namus nuo T, bet jo langas iš jų terasos gerai matėsi. Jis jį žinojo iš matymo, kad jis ten gyvena, bet niekada neteko bendrauti. Jis garsiai pradėjo ant jų šaukti, keikti necenzūriniais žodžiais, kaip suprato dėl keliamo jų triukšmo, bet nieko konkretaus kas jam nepatinka nenurodė. Jis su T nusprendė nueiti iki vyriškio namų pasikalbėti ir išspręsti problemą. Visi kiti, kiek pamena pasiliko terasoje. Atstumas nuo T iki minėto vyriškio, kuris ant jų rėkė apie 100 metrų. Matė, kad šiek tiek atsilikusi nuo jų iš paskos ėjo ir M, ar dar kažkas ėjo nepastebėjo. M prašė neiti, bet jie paaiškino, kad nori tik pasikalbėti. Jam su T priėjus vyriškio, kuris ant jų rėkė namą, jis išbėgo į gatvę su peiliu rankoje. Vyriškis buvo aukštas apie 2 metrų, stambaus kūno sudėjimo, jis buvo nuogas tik su trumpikėmis. Ką vyriškis sakė jis nepamena, buvo šiek tiek išgėręs. Vyriškis per metrą buvo su peiliu priėjęs tiek prie jo, tiek prie T, jis draugui pasakė, kad jis būtų atsargus, nes vyriškis turi peilį. Vyriškis mosikavo peiliu, todėl jis pradėjo bėgti, o jis vijosi, viskas vyko greitai, jis vyriškiui sakė išmesti peilį jis taip ir padarė išmetė peilį ant gatvės. Kai vyriškis jį vaikėsi su peiliu matė, kad toje pačioje gatvėje prie sankryžos dar stovėjo vieni kaimynai, kurių, taip pat nei vardo, nei pavardės nežino. Vyriškis staigiai pasikeitė išmetęs peilį ir nurimo, pradėjo kalbėti draugiškai, nebuvo agresyvus, tada matė, kad jau buvo atėjusi M. Kas dar buvo nepamena. Minėtas vyriškis, kuris puolė su peiliu pradėjo sakyti, kad nori eiti pas juos, nes jam baigėsi alkoholis ir jis nori švęsti. Jie nesutiko, pasiūlė eiti namo, kadangi vyriškio nepažinojo, o juolab prieš tai mosikavo peiliu. Peilis, kiek pamena buvo virtuvinis. Iš pradžių buvo truputį išsigandęs dėl vyriškio su peiliu, galvojo, kad gali kažką padaryti bet vėliau, kai pamatė, kad vyriškis nurimo baimė praėjo. Jie jau ėjo link namų su T, M ėjo iš paskos paskutinė. Išgirdo, kad vyriškis stovėdamas gatvėje pradėjo vėl kažką šūkauti. Matė, kaip M atsisukusi dar sudrausmino vyriškį, kad jis nerėkautų ir vėl pradėjo eiti link namų. Mano, kad vyriškis su peiliu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes sunkiai stovėjo ant kojų. Matė, kad jiems nueinat vyriškis irgi ėjo link namų, ką jis toliau darė nestebėjo. Šiek tiek paėjus link namų, atsisuko pažiūrėti ar M eina ir atsisukęs pamatė, kaip vyriškis su kuriuo vyko konfliktas priėjęs prie M ir su medine lazda trenkė jai vieną kartą į galvą, M jau buvo suklupusi ir užsidengusi galvą su ranka. Jie nuo jų buvo apie 20 metrų atstumu. Kartu su T pradėjo bėgti link jų šaukdami, ką jis čia daro, jis matė tik vieną smūgį, jų galėjo būti ir daugiau, tačiau situacijos nuo pradžių nematė. T buvo pirmesnis, todėl, kai pribėgo prie vyriškio jis užsimojo ir trenkė T vieną kartą su lazda į ranką, net sulūžo lazda per pusę. T jį pastūmė, vyriškis nukrito ant žemės, o jam gulint ant žemės bandė atimti lazdą, bet jis nenorėjo jos atiduoti, todėl tarp jo ir vyriškio įvyko apsistumdymas dėl lazdos, T tuo metu vyriškį, kuris gulėjo ant žemės dar laikė rankomis užspaudęs, kad jis nesimuistytų ir jų su lazda nesužalotų, galiausiai jam pavyko atimti iš jo lazdą (lazdos dalį kuri liko po lūžio). Kiek pamena nei jis, nei T vyriškiui tyčinių smūgių tikslu jį užgauti nesudavė, nebent tik galėjo jam atsirasti, kažkokie sužalojimai grumtynių metu, kai jie stumdėsi, o T jį laikė, vyriškis muistėsi. Tada dar minėti kaimynai, kurie prieš tai stovėjo gatvėje pradėjo rėkti, kad jie nemuštų kaimyno, jie atsakė, kad jo nemuša, jis užpuolė jų draugę ir norėjo atimti iš jo lazdą kad nesužalotų kitų asmenų. Kai atėmė tą lazdą vyriškis nurimo ir T jį paleido. Lazdos dalį, kurią atėmė išmetė kažkur į tuščią sklypą eidamas namo. O antra lazdos dalis liko gulėti ant gatvės. Kai jie atbėgo ginti M ji iškart atsistojo ir nuėjo link namų, buvo visa kruvina jos galva. Matė, kad ją kažkas palydėjo, bet kas net nežino nes tuo metu bandė atimti iš vyriškio lazdą. Net negalvojo, kad M taip rimtai sužalota. Jie paliko vyriškį gulėti ir nuėjo su T namo. Kitą dieną bendraujant su T jis jam parodė ranką, sakė, kad jam skauda ranką ir ji yra sumušta, matėsi mėlynė ant kurios rankos dabar tiksliai nepamena (1 t., b. l. 161-165).

Liudytojas K. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su žmona A. R.. Žino R. T., kaip kaimyną, bendrauja tik kaip kaimynai. 2023 metų rugpjūčio pabaigoje, dienos tiksliai neatsimena jis su žmona buvo namuose. Apie 00.30 val., tikslaus laiko neatsimena, jau gulėjo lovoje išgirdo gatvėje didelį triukšmą. Girdėjo vyrų ir moterų šūkavimus, bet ką tiksliai rėkė negirdėjo. Pažiūrėjęs per kambario langą pamatė, kažkokį žmonių susibūrimą sankryžoje, kuri kertasi su (duomenys neskelbtini), kokia kita gatvė nepamena. Prie minėtos sankryžos, kiek jis žino ir gyvena R. T.. Jis nematė, kiek ten buvo žmonių, nes gatvės nebuvo labai apšviestos ir nematė kas ten per žmonės. Matė, kad, kažkas, kažką vijosi ir rėkė peilis. Jeigu gerai matė ten buvo vyriškiai. Nusprendė paskambinti policijai, nes gatvėje esantys žmonės pasirodė agresyvus, nes iš rėkavimo atrodė piktai nusiteikę. Jis nematė, kad žmonės muštųsi, gal taip išsireiškė skambindamas policijai tiesiog iš streso, nes nežinojo, kaip papasakoti ką jie ten daro, pats puikiai to nematė. Jis jokio fizinio kontakto per tokį atstumą nematė. Nebuvo išėjęs į lauką ir ne visada stebėjo konfliktą, nes turi mažus vaikus ir nenorėjo jų palikti. Jis pats nenukentėjo ir niekam jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 168-171).

Liudytojas G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 26 d. suplanavo su kaimynais pasisėdėti terasoje pas kaimyną T, kurio pavardės nežino, jis gyvena irgi (duomenys neskelbtini), kiek pamena 16 namas. Jis atvyko apie 21.00 val., tikslaus laiko neatsimena. Pas kaimyną T svečiuose, taip pat buvo ir kiti kaimynai: Ž su vyru S, E su žmona M. M., dar buvo T žmona, kurios vardo neatsimena. Visi kartu sėdėjo terasoje, kalbėjosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pats asmeniškai gėrė viskį, klausė muzikos. Po vidurnakčio, kiek tiksliai buvo valandų neatsimena, išgirdo rėkiantį vyriškį, kaip suprato kaimyną, kurio namas nuo T buvo maždaug apie 70 metrų atstumu, jis buvo išlindęs per savo namo langą, ir pradėjo juos kolioti necenzūriniais žodžiais. Kadangi jis garsiai šūkavo ir nėjo suprasti ko jis nori, jis jam pasiūlė išeiti į lauką ir gražiai išsiaiškinti, kame yra problema. Pirmi išėjo link kaimyno T ir S, jis ėjo šiek tiek atsilikęs. Jis pats nesijautė stipriai apsvaigęs, jautėsi puikiai. Priėjus prie minėto kaimyno namo, atėjo trise, vyriškis į kiemą išbėgo su peiliu, buvo pusnuogis. Jis jam pasirodė stipriai neblaivus, iš pradžių buvo jie trise ir vyriškis, vėliau išėjo, kažkokie dar kaimynai pažiūrėti kas vyksta, nepažįsta kas tokie. Vyriškis atrodė neblaivus iš nerišlios kalbos. Jis laikydamas peilį rankoje agresyviai klausė ko jie nori, artinosi prie jų, su juo švaistėsi, bet jie nuo jo pasitraukdavo. Tada jie visi pradėjo jį žodžiais raminti. Vyriškis numetė peilį ant žemės, pasakė, kad nori tik pasikalbėti. Kadangi viskas nurimo nusprendė nebesivelti į pokalbius ir vienas grįžinėjo link T namų, o T su S dar pasiliko su juo kalbėtis, jam einant link T namų, prasilenkė su M ir lyg su Ž tiksliai nepamena. Jos ėjo link minėtos vietos, kur kalbėjosi S ir T su minėtu kaimynu. Kaip suprato ėjo pasižiūrėti kas ten vyksta jis pasakė, kad viskas gerai, bet jos vis tiek nuėjo pasižiūrėti, jis grįžo pas T į namus. Maždaug po 10 min., būdamas terasoje išgirdo riksmą. Lyg buvo moterų riksmas. Nusprendė grįžti atgal pasižiūrėti kas vyksta. Einant sutiko M, kuri grįžinėjo atgal buvo susiėmusi už galvos, bėgo kraujas. Sakė, kad jai su pagaliu davė minėtas kaimynas. M, kiek matė grįžo pas T į namus. Atėjus prie minėto kaimyno namų su kuriuo vyko konfliktas (jo nei vardo nei pavardės nežino, matė pirmą kartą), kai atėjo minėtas kaimynas jau gulėjo ant žemės, o S su T stovėjo šalia. Jis tuo metu nepastebėjo, kad kažkas būtų sužalotas, vyriškis tuo metu gulėjo ant pilvo. S su T jam pasakė, kad minėtas vyriškis puolė su pagaliu M ir jai sudavė kelis smūgius. Ar jie smurtavo prieš kaimyną norėdami apginti M nieko nesakė, o ir jis pats nematė. Dar visi kaimyną rankomis prilaikė, kad jis neatsikeltų nuo žemės, nes norėjo gal išeiti, bet kažkas iš aplinkinių iškvietė pareigūnus. Kadangi buvo naktis, nematė ar kažkas iš kaimynų matė įvykį. Atvykus pareigūnams pateikė reikiamą informaciją ir grįžo pas T, trumpai apkalbėjo ir ėjo namo. M buvo iškviesta greitoji, blogai jautėsi ir su medikais išvyko į ligoninę. Bent jau to vakaro metu nematė, kad to įvykio metu būtų kažkas sužalotas daugiau, tik lyg T sakė, kad jam skauda ranką (1 t., b. l. 174-177).

Iš 2023 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. P. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, viešoje vietoje, matant aplinkiniams gyventojams, įvyko muštynės tarp grupės asmenų. Minėti asmenys demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, savo tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Muštynių metu patyrę sužalojimus M. M. ir R. T. pristatyti į LSMUL KK SPS. Apžiūrimi medikų (1 t., b. l. 1-6).

2023 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad adresu matoma (duomenys neskelbtini), sankryža. Prie sankryžos, matomas dviejų aukštų gyvenamasis namas, aptvertą tvora. Prie minėtos tvoros matomas stovintis automobilis ,,Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Prie automobilio galinės dalies, ant grindinio matomas gulintis peilis. Nuo minėtos vietos einant (duomenys neskelbtini),. link (duomenys neskelbtini), namu, ant gatvės matoma medinė lazda ir jos nuolauža. Nuo (duomenys neskelbtini), 8 namo einant link (duomenys neskelbtini),. ir paėjus apie 3 m ant gatvės matomi rusvos spalvos lašai. Paėjus nuo minėtos vietos link (duomenys neskelbtini), apie 5 m ant gatvės matomi rusvos spalvos lašai (1 t., b. l. 18-27).

2023 m. lapkričio 24 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas peilis paimtas 2023 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos apžiūros metu. Apžiūros objektas yra peilis. Apžiūrint peilį yra matoma, kad jo rankena yra juodos spalvos. Bendras peilio ilgis yra 32,8 cm, plotis per storiausią vietą yra 4,5 cm, geležtės ilgis 20,4 cm. Ant peilio rankenos yra matomi daugybiniai pabraižymai ir matomos nusidėvėjimo žymės. Ant peilio ašmenų yra matomi daugybiniai pabraižymai (2 t., b. l. 16-22).

2024 m. sausio 24 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad tarnybinėse patalpose apžiūrėta lazda, bei jos nuolauža, paimta 2023 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos apžiūros metu. Matome medinę lazdą-kotą, kuri yra sulūžusi ir nuskilusi. Šalia jos nuskilusi medinė nuolauža. Lazdos ilgis 57 cm., nuolaužos ilgis 24 cm. Apžiūros metu fotografuota yra sudaryta foto lentelė (2 t., b. l. 23-27).

2023 m. rugsėjo 1 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad T. V. pateikė juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis (1 t., b. l. 141-142).

2024 m. sausio 24 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti juodos spalvos marškinėliai 2023 m. rugsėjo 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti T. V.. Apžiūros objektas yra juodos spalvos marškinėliai. Apžiūrint juos matoma, kad jie yra trumpomis rankovėmis. Vidinėje dalyje, ties kaklo sritimi yra juodos spalvos etiketė su užrašais „Relaxed fit“ „Boss Hugo Boss“, XXL dydis. Marškinėlių priekyje, dešinėje pusėje yra iš šviesių ir tamsių spalvų susidedančių detalių, neužsegama kišenė. Apvertus marškinėlius iš galinės pusės, išorinėje dalyje ties kaklo sritimi yra baltų raidžių užrašas „Boss Hugo Boss“. Taip pat ties marškinių apačia, priekinėje dalyje, maždaug per vidurį yra suplyšimas (2 t., b. l. 9-15).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu su duomenimis apie 2023 m. rugpjūčio 27 d. užfiksuotą neblaivumą: 2023 m. rugpjūčio 27 d. T. V. nustatyta 0,97 promilių girtumas, G. R. 1,45 promilių girtumas, S. V. 0,80 promilių girtumas, R. T. 1,71 promilių girtumas, M. M. 0,74 promilių girtumas (2 t., b. l. 34,3).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. T. sukėlus nukentėjusiems M. M. ir T. V. fizinį skausmą bei nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios M. M. sveikatą pasitvirtino. Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo R. T. kaltę dėl jo padarymo patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai bei R. T. kaltė neabejotinai įrodyta nukentėjusiųjų M. M. ir T. V. parodymais, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), sankirtoje, konflikto metu, kitų rajono gyventojų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia tris kartus lazda sudavė M. M. į galvą ir vieną kartą į dešinę ranką, po to, tyčia vieną kartą lazda sudavė į dešinės rankos riešą T. V. ir vieną kartą dūrė su lazda į jam pilvą, dėl ko buvo sutrikdytas aplinkinių gyventojų poilsis, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje konflikto metu, tyčia tris kartus lazda suduodamas M. M. į galvą ir vieną kartą į dešinę ranką, sužalojo M. M., padarydamas jai poodines kraujosruvas sprande, minkštųjų audinių kraujosruvas pakaušyje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, dešinėje alkūnėje, dešinio peties ir dešinio dilbio sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais bei lengvą galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą dešiniame momenyje sukėlusius nesunkų M. M. sveikatos sutrikdymą, nes dėl muštinės žaizdos dešiniame momenyje ir lengvo galvos smegenų sukrėtimo M. M. ilgai (ilgiau nei 10 dienų) sirgo. Kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojų

L. E., T. Č., S. V., K. R., G. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nusikalstamų veikų aplinkybes, taip pat patvirtina ir policijos pareigūnės tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamojo R. T. tris kartus lazda sudavė M. M. į galvą ir vieną kartą į dešinę ranką, po to, vieną kartą lazda sudavė į dešinės rankos riešą, T. V. ir vieną kartą dūrė su lazda į jam pilvą. Suduotų smūgių pasekmes, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistų išvados, kuriose užfiksuota, kad M. M. konstatuota poodinė kraujosruva sprande, muštinė žaizda dešiniame momenyje, minkštųjų audinių kraujosruva pakaušyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešinėje alkūnėje, dešinio peties ir dešinio dilbio sumušimai su poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, padaryti kietais bukais daiktais, šešiais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje bei tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl muštinės dešinio momens žaizdos ir lengvo galvos smegenų sukrėtimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga (1 t., b. l. 97-100) bei, kad M. M. buvo nustatytas laikinas nedarbingumo netekimas, dėl kurio jai buvo išduota nedarbingumo pažyma. Bendro darbingumo netekimas, šiuo atveju nenustatomas nesant objektyvių klinikinių duomenų apie liekamuosius reiškinius, funkcijos sutrikimą. Bendro darbingumo netekimas nustatomas tais atvejais, kada kai ,,įrodomas tiesioginis priežastinis aptirtos traumos arba susargdinimo ir tiriamojo asmens sveikatos būklės pablogėjimo ryšys; traumos arba susargdinimo padariniai matyti iškart po traumos (išmuštas dantis, amputuota galūnė, pašalintas organas operacijos metu); gydymas baigtas ir panaudotos visos reabilitacijos priemonės, o nedarbingumo požymiai išlikę, bet ne anksčiau kaip praėjus 120 dienų po traumos ar susargdinimo. (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentarų 28 punktas). M. M. sveikata buvo sutrikdyta nuo 2023 m. rugpjūčio 27 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. (1 t., b. l. 112-113), taip pat T. V. konstatuota dešinės plaštakos ir dešinio riešo sumušimas bei poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas pilve, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 139-140). Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, jog R. T. 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), sankirtoje, konflikto metu, kitų rajono gyventojų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia tris kartus lazda sudavė M. M. į galvą ir vieną kartą į dešinę ranką, po to, tyčia vieną kartą lazda sudavė į dešinės rankos riešą T. V. ir vieną kartą dūrė su lazda į jam pilvą, dėl ko buvo sutrikdytas aplinkinių gyventojų poilsis, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje konflikto metu, tyčia tris kartus lazda suduodamas M. M. į galvą ir vieną kartą į dešinę ranką, sužalojo M. M., padarydamas jai poodines kraujosruvas sprande, minkštųjų audinių kraujosruvas pakaušyje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, dešinėje alkūnėje, dešinio peties ir dešinio dilbio sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais bei lengvą galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą dešiniame momenyje sukėlusius nesunkų M. M. sveikatos sutrikdymą, nes dėl muštinės žaizdos dešiniame momenyje ir lengvo galvos smegenų sukrėtimo M. M. ilgai (ilgiau nei 10 dienų) sirgo. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikų pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamų nusikaltimų subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sutrikdyta vieša tvarka bei sužalojimai padaryti suduodant smūgius į galvą, pilvą, anką su lazda – suduodamas nukentėjusiems į galvą ir pilvą, kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusieji gali būti sužaloti ir norėjo taip veikti (kaltinamasis taip elgėsi sąmoningai, tokiu būdu išreikšdamas savo nepasitenkinimą nukentėjusiųjų elgesiu). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajai M. M. suduota buvo staiga iš nugaros, jai to nesitikint. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti savo veikos pavojingumą. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios M. M. sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamų nusikaltimų atveju tai visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas bei nesunkus nukentėjusiosios M. M. sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo R. T. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog R. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 1 dalį.

BK 40 straipsnio taikymo motyvai

Sprendžiant klausimą dėl R. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

R. T. baudžiamojoje byloje pateiktas A. S. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, kuriame ji nurodė, kad yra kaltinamojo mama. Dėl to kas įvyko kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, pats save labai smerkia, pažadėjo ateityje daugiau nenusižengti įstatymams. Ji įsitikinusi, kad taip ir bus, kad sūnus laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Nurodė, kad su sūnumi ji gerai sutaria. Pati dirba (duomenys neskelbtini),, neteista. Mano, kad sūnui yra autoritetas ir gali jam daryti teigiamą poveikį ir įtaką.

Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Kaltinamasis R. T. padarė BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus padarė būdamas neteistas, nusikaltimai nepriskirtini prie sunkių nusikaltimų, kaltu pripažino visiškai, gailisi dėl padarytų nusikaltimų, žalą atlygino iš dalies. Taigi, trys sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalyje nustatytos sąlygos, aplinkybių, suteikiančių pagrindą abejoti, kad kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų, nenustatyta.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis neteistas, nors administracine tvarka baustas, tačiau dirbantis (duomenys neskelbtini),, psichiatrijos klinikoje nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruotas. Įvertinus kaltinamojo R. T. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, glaudų ryšį su šeima), jo požiūrį į padarytus nusikaltimus – prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje R. T. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad nors ir ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšta turtinių pretenzijų bei civilinių ieškinių, tačiau civiliniai ieškiniai iš dalies atlyginti (BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Bylos duomenys patvirtina, jog R. T. mama A. S. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, su kaltinamuoju artimi, bendrauja visais gyvenimo klausimais, gali daryti jam teigiamą įtaką, juo pasitiki ir tiki, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad A. S. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą sūnui R. T. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant A. S. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą A. S. atsakomybėn 1 metų laikotarpiui, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, kaltinamojo turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinės ligonių kasa pareiškė kaltinamajam R. T. 148,51 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 116-118), tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pareikštą civilinį ieškinį visiškai atlygino (b. l. 3 t., b. l. 19), todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Dėl nukentėjusiosios M. M. civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinė ieškovė M. M. pareiškė 1192,98 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 12 000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nusikaltimų metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – jai konstatuota poodinė kraujosruva sprande, muštinė žaizda dešiniame momenyje, minkštųjų audinių kraujosruva pakaušyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešinėje alkūnėje, dešinio peties ir dešinio dilbio sumušimai su poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, padaryti kietais bukais daiktais, šešiais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje bei tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl muštinės dešinio momens žaizdos ir lengvo galvos smegenų sukrėtimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 97-100), dėl ko nukentėjusiojo patyrė turtinę žalą perkant medikamentus bei atkuriant sveikatą vyimas į gydymo įstaigas, kurie sudaro 96,59 Eur.

Taip pat nukentėjusioji civiliniame išekinyje nurodo, kad turtinę žalą sudaro nedarbingumo metu negautos pajamos, kurias sudaro 1096,39 Eur, prašo ją atlyginti. Byloje pateiktas negautų pajamų paskaičiavimas (1 t., b. l. 42-70), todėl prašoma priteisti civilinei ieškovei iš kaltininko R. T. 1192,98 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos padarinius, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į jos atlyginimą, turi, tačiau ją turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, privalo įrodyti. Taigi, byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala. Kaltinamojo veikoje yra nusikaltimų požymiai ir tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-50-1073/2019).

Teismas pažymi, kad M. M. buvo nustatytas laikinas nedarbingumo netekimas, dėl kurio jai buvo išduota nedarbingumo pažyma. Bendro darbingumo netekimas, šiuo atveju nenustatomas nesant objektyvių klinikinių duomenų apie liekamuosius reiškinius, funkcijos sutrikimą. Bendro darbingumo netekimas nustatomas tais atvejais, kai įrodomas tiesioginis priežastinis aptirtos traumos arba susargdinimo ir tiriamojo asmens sveikatos būklės pablogėjimo ryšys; traumos arba susargdinimo padariniai matyti iškart po traumos (išmuštas dantis, amputuota galūnė, pašalintas organas operacijos metu); gydymas baigtas ir panaudotos visos reabilitacijos priemonės, o nedarbingumo požymiai išlikę, bet ne anksčiau kaip praėjus 120 dienų po traumos ar susargdinimo. (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentarų 28 punktas). M. M. sveikata buvo sutrikdyta nuo 2023 m. rugpjūčio 27 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. (1 t., b. l. 112-113).

Atkreiptinas dėmesys, ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti, ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Negautų pajamų, kaip turtinės žalos rūšies, samprata atskleidžiama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 4 d. nutartis byloje Nr. 2K-12/2005). Taigi, negautos pajamos turi būti ne spėjamos, o realiai galimos, todėl formalus ieškovės nurodymas, kad ji negavo 1096,39 Eur pajamų vertinamas kritiškai, kadangi pagal pateiktą ieškovės algalapį matyti, kad pajamos kiekvieną mėnesį buvo skirtingos. Teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl negautų pajamų negali būti grindžiamas menamu atlyginimu, tuo labiau, kad bendro darbingumo netekimas, šiuo atveju nenustatomas nesant objektyvių klinikinių duomenų apie liekamuosius reiškinius, funkcijos sutrikimą, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl patirtų išlaidų, kurias sudaro medikamentų pirkimas bei transporto išlaidos vykstant į gydymo įstaigas dėl sveikatos gerinimo 96,59 Eur tenkintinas visiškai, o dalyje dėl 1096,39 Eur turtinės žalos, t. y. negautų pajamų atlyginimo – netenkintinas.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė, taip pat prašo priteisti 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis panaudoję fizinę jėgą bei nusikaltimo įrankį lazdą nukentėjusiajai tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatą. Teismas mano, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, neabejotinai sutriko jos gyvenimo ritmas, t. y. jai buvo sukeltos pasekmės, kurios laikytinos neturtine žala. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą pagal jos pateiktą civilinį ieškinį tenkina iš dalies.

Dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos teismų praktikoje laikoma, kad nustatant neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti kaltininko elgesį tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek ir po nusikaltimo padarymo, ar jis gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo, visiškai ar iš dalies atlygina padarytą žalą, ar stengiasi ją atlyginti pagal savo išgales. R. T. nuo pat sulaikymo momento prisipažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi. Teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiosios, pagal savo išgales šiai dienai atlygino 300 Eur. Kaltinamasis sutiko iš dalies su pareikšta 12 000 Eur neturtine žala, todėl atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis neginčija, jog jo padaryti ir pripažinti nusikaltimai galėjo sukelti nukentėjusiajai ir sukėlė neigiamas pasekmes bei, kad ji patyrė neturtinę žalą, taip pat, kad kaltinamasis geranoriškai sumokėjo dalį 300 Eur žalos. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala vertintina 2000 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis (300 Eur) šios žalos yra atlyginta, iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 1700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turinčtys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – ant vatos tampono galimai biologinis pėdsakas nuo peilio rankenos, ant vatos tampono galimai biologinis pėdsakas nuo rusvos dėmės ant asfalto, ant vatos tampono galimai biologinis pėdsakas nuo rusvos dėmės ant asfalto, peilis, vatos tampono galimai biologinis pėdsakas nuo medinės lazdos, medinė lazda bei jos nuolauža, juodos spalvos marškinėliai, kurie perduoti saugoti Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (2 t., b. l. 40-43), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Odorologinis stiklainis su kvapu paimtu nuo peilio rankenos, odorologinis stiklainis su kvapu paimtu nuo medinės lazdos, kurie priduoti saugoti Policijos departamento prie VRM Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybos 2-ajam skyriui (2 t., b. l. 44-45), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Kompaktinės plokštelės, esančios baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 197, 2 t., b. l. 3), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

R. T., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą R. T. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti R. T. laiduotojos A. S. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti R. T., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. S., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios M. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo R. T. nukentėjusiosios M. M. naudai priteisti 96,59 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 59 centus) turtinei žalai atlyginti ir 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – ant vatos tampono galimai biologinį pėdsaką nuo peilio rankenos, ant vatos tampono galimai biologinį pėdsaką nuo rusvos dėmės ant asfalto, ant vatos tampono galimai biologinį pėdsaką nuo rusvos dėmės ant asfalto, peilį, vatos tampono galimai biologinį pėdsaką nuo medinės lazdos, medinę lazdą bei jos nuolaužą, juodos spalvos marškinėlius, kurie perduoti saugoti Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Odorologinį stiklainį su kvapu paimtu nuo peilio rankenos, odorologinį stiklainį su kvapu paimtu nuo medinės lazdos, kurie priduoti saugoti Policijos departamento prie VRM Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybos 2-ajam skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktines plokšteles, esančias baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus., nurodant ar pageidaujama, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėjas Dominykas Rusonis