Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo „(duomenys neskelbtini)“ prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje S.N., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gimęs „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pilietis, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išsilavinimo, „(duomenys neskelbtini)“ - registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)“, teistas: 1) „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, viešųjų darbų bausme 2 mėnesiams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - galutinė sumažinta bausmė - viešieji darbai 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; „(duomenys neskelbtini)“ išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimo, ir BK 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo nužudyti savo šeimos narį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – motinai ir grasino ją nužudyti.

1.1. Tai yra, kaltinamasis S.N., „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ valandą, adresu „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamojo namo kambaryje, kilusio konflikto metu, sudavė dešinės rankos kumščiu ne mažiau penkių smūgių į nugaros sritį savo motinai O.N., tokiais veiksmais S.N. sukėlė O. N. fizinį skausmą.

1.2. Be to, kaltinamasis S.N., „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, savo namuose, esančiuose „(duomenys neskelbtini)“, pasiėmęs virtuvėje ant stalo buvusį peilį, pridėjo jį prie kaklo lovoje gulinčiai motinai O.N., grasindamas ją papjauti bei reikalaudamas sumokėti skolas, taip grasino nužudyti savo šeimos narį, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. Kaltinamasis S.N. parodė, kad su motina gyvena dviese, adresu „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ tarp jo ir jo motinos O.N. namuose kilo žodinis konfliktas, ji jam priekaištavo, jog daug vartoja alkoholio. Konflikto metu abu buvo neblaivūs. Smurtavęs anksčiau yra. Prieš motiną galėjo smurtauti ir suduoti jai ne mažiau penkių smūgių į nugaros sritį. Su motina santykiai šiuo metu geri, jos atsiprašė, žada nustoti vartoti alkoholį ir keistis. Prisipažįsta, kad būdamas neblaivus, jis galėjo grasinti savo motinai. Nuoširdžiai gailisi (b. l. 161-163, 173-175, 181-183).

2.2. Nukentėjusioji O.N. parodė (epizode dėl fizinio skausmo sukėlimo), kad „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą būnant namuose, adresu „(duomenys neskelbtini)“, kambaryje, tarp jos ir sūnaus S.N., gyvenančio tuo pačiu adresu, kilo žodinis konfliktas dėl to, kad norėjo „(duomenys neskelbtini)“ eurų alkoholiui. Konflikto metu sūnus sudavė jai apie 5 smūgius kumščiais ir kelis kartus spyrė koja į įvairias kūno vietas, taip pat vieną kartą trenkė keramikine lėkšte jai į galvą, į pakaušį. Dėl suduotų smūgių jai labai skaudėjo. Konflikto metu jiedu abu buvo pavartoję alkoholio, konflikto niekas nematė. Paskui ji S. davė dešimt eurų ir jis išėjo kažkur vartoti alkoholį. Šiuo metu nepageidauja, kad sūnus S. gyventų atskirai, gali grįžti, tik norėtų, kad nebevartotų alkoholio. Papildomai parodė, kad nori patikslinti anksčiau duotus parodymus dėl jai sukelto fizinio skausmo. Po įvykio atslūgus emocijoms ir praėjus stresui, gali pasakyti, jog jos sūnus S. dešinės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau penkių smūgių į nugaros sritį. Šie jo veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Daugiau jokių smūgių jis jai nesudavė, keramikinės lėkštės jis į ją nepaleido. Į medikus ji nesikreipė. Šiuo metu su sūnumi yra susitaikę, jis jos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų neturi (b. l. 48-53).

2.3. Nukentėjusioji O.N. parodė (epizode dėl grasinimo nužudyti), kad gyvena su sūnumi S.N. adresu „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą nakties gulėjo lovoje, savo kambaryje, adresu „(duomenys neskelbtini)“. Nemiegojo, nes miegoti trukdė sūnus S.. Jis buvo namuose neblaivus, draskėsi po kambarius, šūkavo. Sūnus reikalavo pinigų, reikalavo apmokėti jo turimas skolas. Ji liepė jam eiti miegoti, sūnus pasiėmė virtuvinį peilį, kuris buvo padėtas virtuvėje ant stalo ir ėmė artintis link jos. Ji labai išsigando. Sūnus S., priėjęs, pridėjo peilį jai prie krūtinės, sakydamas, kad papjaus, prašė pinigų. Išsigandusi davė jam 2 eurus ir S. pasitraukė šalin bei nuėjo miegoti. Ryte atsikėlė, sakė, kad jaučiasi labai blogai. Dieną, kiek buvo valandų nežino, gal apie „(duomenys neskelbtini)“ val. pats paskambino į greitąją ir ją išsikvietė, sakydamas, kad jam bloga. Kai atvažiavo greitoji, ji felčerei papasakojo, kas vyko naktį. Greitosios pagalbos medikė iškvietė policiją. Tikėjo, kad sūnus savo grasinimus gali įvykdyti, nes buvo neblaivus. Ji sūnui pretenzijų neturi, jam yra atleidusi. Papildomai nori pasakyti, jog pasilieka prie savo duotų parodymų ir, jog patinimas ant sprando, kurį užfiksavo pareigūnai, buvo atsiradęs iš seniau, sūnus tą kartą jai sudavė tik į nugaros sritį ne mažiau penkių kartų. Lėkšte sūnus jai netrenkė, lėkštę jis metė į virtuvės vidurį, lėkštė atsitrenkė į krosnies kampą ir sudužo. Šiuo metu su sūnumi yra susitaikę, santykiai tarpusavio geri. Nori, kad teismas priimtų sprendimą dėl alkoholio vartojimo uždraudimo jos sūnui, kadangi visos problemos vyksta tada, kai sūnus būna neblaivus. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 101-108).

2.4. „(duomenys neskelbtini)“ tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ užfiksuota, kad „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – „(duomenys neskelbtini)“) „(duomenys neskelbtini)“ tyrėjas T.A. pranešė apie tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ gautas „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ E. T. tarnybinis pranešimas, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ valandą adresu „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamojo namo kambaryje, S.N., gimęs „(duomenys neskelbtini)“ m., gyvenantis minėtu adresu, konflikto metu sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis neblaiviai, kai alkotesteriu nustatytas „(duomenys neskelbtini)“ promilių neblaivumas, savo motinai O.N., gimusiai „(duomenys neskelbtini)“ m., gyvenančiai kartu, į įvairias kūno vietas, taip pat vieną kartą keramikine lėkšte trenkė į galvos sritį. Ant O. N. sprando matėsi patinimas. Tokiais veiksmais S. N. savo motinai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 20-25).

2.5. „(duomenys neskelbtini)“ tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo – O.N., gyvenanti „(duomenys neskelbtini)“. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai - sprando patinimas. Smurtu įtariamas asmuo – S.N., gyvenantis „(duomenys neskelbtini)“. Gauti paaiškinimai: „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą nukentėjusiajai O.N. būnant namuose, adresu „(duomenys neskelbtini)“, tarp jos ir sūnaus S.N. kilo konfliktas dėl to, kad motina nedavė „(duomenys neskelbtini)“ eurų alkoholiui, kurio metu kambaryje sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis motinai O. N. į įvairias kūno vietas. Taip pat išdaužė namų apyvokos daiktus bei keramikine lėkšte trenkė į galvą. Tokiais savo veiksmais S. N. sukėlė O. N. fizinį skausmą. Ant O. N. sprando matėsi patinimas, nukentėjusioji medikų pagalbos atsisakė. S. N. nesulaikytas, nes pasišalino iki policijai atvykstant. Filmuota „(duomenys neskelbtini)“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Informacija apie įvykio aplinką - netvarkinga, išmėtyti daiktai (tušti buteliai), apgadinti buities objektai, matosi neblaivumo pėdsakai (b. l. 26-29).

2.6. „(duomenys neskelbtini)“ (apžiūrima „(duomenys neskelbtini)“) įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose (fotolentelė) užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ yra „(duomenys neskelbtini)“ namas. Įėjimas į namą yra iš „(duomenys neskelbtini)“ pastato pusės. Įėjus į namą pro „(duomenys neskelbtini)“ duris, patenkama į prieškambarį. Prieškambario kairėje pusėje matomos baltos spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į virtuvę, kurioje ir įvyko įvykis. Virtuvės kairėje pusėje matosi virtuvės langas, šalia jo stovi staliukas, ant staliuko matosi nešiojamas kompiuteris ir dar keletas daiktų. Virtuvės dešinėje pusėje matosi pečius, kuris yra apkrautas įvairiais puodais ir daiktais. Visa virtuvė yra netvarkinga, matosi daug išmėtytų daiktų, alkoholio vartojimo požymių. Nusikaltimo pėdsakų ar nusikaltimo įrankių nerasta (b. l. 32-38).

2.7. „(duomenys neskelbtini)“ alkoholio kiekio matuoklio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“ panaudojimo registracijos žurnalo išrašo kopijoje užfiksuota, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ valandą O.N. nustatytas - „(duomenys neskelbtini)“ promilių neblaivumas (b. l. 39-41).

2.8. „(duomenys neskelbtini)“ - „(duomenys neskelbtini)“ asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad atliekant O.N. apžiūrą matomas patinimas ant sprando. Daugiau sužalojimų apžiūrint asmenį nepastebėta (b. l. 63, 64).

2.9. „(duomenys neskelbtini)“ tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ užfiksuota, kad „(duomenys neskelbtini)“ tyrėja D.G. pranešė apie tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ valandą adresu „(duomenys neskelbtini)“, S.N., gimęs „(duomenys neskelbtini)“ m., gyvenantis „(duomenys neskelbtini)“, tarpusavio konflikto metu, būdamas neblaivus, grasino savo motinai O.N., gimusiai „(duomenys neskelbtini)“ m., susidorojimu. O.N. paaiškino, kad S. N. namuose, jai gulint lovoje, pridėjo peilį prie krūtinės ir grasino susidorojimu, reikalavo, kad sumokėtų antstoliams įsiskolinimą, tačiau vėliau atsitraukė, taip grasino nužudyti savo šeimos narį, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (b. l. 85-88).

2.10. „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta adresu „(duomenys neskelbtini)“ yra „(duomenys neskelbtini)“ namas, stovintis „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ gatvės pusėje. Įėjimas į namą yra iš „(duomenys neskelbtini)“ namo pusės. Prie namo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sienos yra sudėtos „(duomenys neskelbtini)“. Šalia įėjimo ant „(duomenys neskelbtini)“ yra padėtas virtuvinis peilis „(duomenys neskelbtini)“ spalvos, „(duomenys neskelbtini)“ rankena. Bendras peilio ilgis „(duomenys neskelbtini)“ mm, rankenos ilgis „(duomenys neskelbtini)“ mm, geležtės ilgis „(duomenys neskelbtini)“ mm, geležtės plotis prie rankenos „(duomenys neskelbtini)“ mm, rankenos plotis „(duomenys neskelbtini)“ mm. Peilis supakuotas į popierinį voką Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Pietinėje namo sienoje esančios durys yra medinės, atidarytos. Pro jas patenkama į koridorių. Koridoriuje tiesiai priešais įėjimą yra laiptai į palėpę, kairėje koridoriaus sienoje yra medinės nerakintos durys, pro kurias patenkama į virtuvę. Virtuvėje prie dešinės sienos yra krosnis, kairėje sienoje yra langas. Kairiau, šalia durų yra spintelė, dešiniau lango yra stalas su nešiojamu kompiuteriu. Per praėjimą sienoje tiesiai priešais įėjimą į virtuvę, patenkama į kambarį. Kambario kairėje sienoje ir sienoje priešai įėjimą yra langai. Prie lango, esančio priešais įėjimą, yra stalas. Prie kairės sienos yra lova, prie dešinės sienos yra išskleista sofa - lova. Kambario viduryje ant grindų padėtas čiužinys. Apžiūrint įvykio vietą grumtynių žymių nerasta. Apžiūros metu paimti objektai: peilis „(duomenys neskelbtini)“ spalvos „(duomenys neskelbtini)“ rankena, kuris „(duomenys neskelbtini)“ grąžintas O. N. (b. l. 96-98, 117, 118).

3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

3.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis S.N. smurtavo prieš savo šeimos narę – motiną, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

3.2. Kaltinamasis S.N. grasino nužudyti O.N., kuri buvo labai išsigandusi, kaip pati nurodo, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes S. N. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, iš išgąsčio davė sūnui jo reikalautų pinigų, kad šis nuo jos atitrauktų peilį, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

4. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

4.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) .

4.2. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ką patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

4.3. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir BK 55 straipsniuose.

4.4. Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, yra jo atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės, „(duomenys neskelbtini)“, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ administracine tvarka, tai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų gero elgesio normų. Kaltinamasis teistas už tokios pat nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tai rodo, kad paskirta viešųjų darbų bausmė nebuvo efektyvi, nepasiekė bausmės tikslų.

4.5. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad nebuvo sukelti sunkesni padariniai, nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė, atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmes be intensyvios priežiūros, uždraudžiant 6 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisykles.

4.6. BK 72² straipsnis imperatyviai nurodo, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl S.N. skirtinas įpareigojimas dalyvauti tokiose programose, kurias privalo išklausyti per 2 mėnesius.

4.7. Kadangi S.N. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės sumažintinos vienu trečdaliu.

4.8. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ valandos iki „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ valandos, todėl jo laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

5. Kardomoji priemonė.

5.1. Kaltinamajam pagrįstai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kardomosios priemonės taikymo pagrindai neišnyko, todėl ši kardomoji priemonė jam taikytina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę- laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant 6 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant 6 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant 6 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę - laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros, uždraudžiant 6 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi jo laikinojo sulaikymo dienas - nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti S.N. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias išklausyti turi per 2 (du) mėnesius.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti S.N. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškintina, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.