- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-29
- Bylos Nr.
- TS-60-818/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Nuteistasis
- R. S.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. LK-N-932 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. S. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 ir 2 punktus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų.
2018 m. vasario 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2017-11-30 nuosprendis pakeistas: įskaitytas laikas nuo 2015-11-02 iki 2016-04-05.
R. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. gegužės 9 d., bausmės pabaiga – 2030 m. gegužės 9 d., nuteistasis du trečdalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko – 2025 m. rugsėjo 9 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. LK-N-932 nuteistajam R. S. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nuteistasis R. S. skunde prašo panaikinti Komisijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. LK-N-932 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam ir priimti naują sprendimą – taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Skunde teigiama, kad Komisijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka faktinių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, vadovavosi tik R. S. praeities neigiamo elgesio įvertinimu, o ne dabar esamais ilgalaikiais teigiamais elgesio pokyčiais. Komisija tik formaliai pasisakė apie nuteistojo elgesį ir jo pokytį atliekant bausmę, tačiau išsamiai įvertino ir nurodė visus iki bausmės atlikimo buvusius neigiamus elgesio aspektus, kurių jis pakeisti niekaip negali, t. y. praeities neigiamas elgesys ir nulėmė tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas, už kurias atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Vien praeities neigiamo elgesio vertinimas negali būti priežastis teigti, kad R. S. elgesys ir požiūris nėra pasikeitęs į gerąją pusę, kad jis nėra padaręs atitinkamų teigiamų išvadų, kad nuteistasis akivaizdžiai linkęs daryti nusikalstamas veikas ir, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, toliau jas darys bei gyvens nesilaikydamas visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.
Nuteistasis atkreipia teismo dėmesį, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais.
Be to, nuteistojo teigimu jis neturi galiojančių nuobaudų, būdamas laisvėje ketina įsidarbinti, jis iki 2020 metų nedirbo, nes tuo metu bausmės atlikimo metu įsidarbinimo galimybės buvo itin ribotos, o jomis atsiradus jau daugiau kaip penkis metus dirba įkalinimo įstaigoje. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, jog jis rodo didelę motyvaciją ir nepraranda vilties pasinaudoti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos teise bei savo elgesiu visokeriopai stengiausi užsitarnauti Komisijos ir teismo pasitikėjimą. Šiuo metu jis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Akivaizdu, kad socialinės reabilitacijos priemones vykdantys specialistai puikiai žino jo situaciją ir nuteistojo pastangas pasitaisyti, tad dalytina pagrįsta išvada, jog Komisijos sprendime nurodytos pretenzijos yra nepagrįstos ir nemotyvuotos. Taigi jis pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 82 str. 1 d. nustato: „Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos...“. Nuteistasis mano, kad jis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų – jis yra atlikęs daugiau nei du trečdalius teismo paskirtos bausmės. Kaip matome iš skundžiamo Komisijos nutarimo, Komisija konstatuoja, kad jis nors ir pripažino savo kaltę, tačiau vis dar „linkęs pateisinti padarytą nusikalstamą veiką, stengėsi save pateikti iš pozityvios pusės, savivertės jausmas kiek paaukštintas“.
Komisija skundžiamame Nutarime iš esmės suabsoliutino jo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Neginčijama, jog skundžiamame Nutarime Komisijos nurodytos su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, susijusios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti ir pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padalytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 str., 6 d. nuostatas, yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Vien tik anksčiau padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką. Padaryto nusikaltimo sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui. Lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą. Pastebėtina, kad nuteistojo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu.
Tokių skundžiamame Nutarime nurodytu dirbtiniu sąlygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukūrimas (veiksniai įtakoje nusikalstamą elgesį) priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įvertina teismas kvalifikuodamas veiką bei skirdamas bausmę, todėl skundžiamame Nutarime nurodyti Komisijos motyvai akivaizdžiai neatitinka tų kriterijų, kuriais remiantis turi būti vertinama bausmę atliekančiojo asmens asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamo Nutarimo turinio akivaizdu, jog Komisija paprasčiausiai suabsoliutino su mano gyvenimo stiliumi, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tuo tarpu konkrečiu argumentu, rodančiu, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuoja sprendžiant klausima dėl galimybės taikyti lygtini paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, skundžiamame Nutarime nėra pateikta. Vieni tik tokie abstrahuoto pobūdžio motyvai, kuriais bandoma apibūdinti mano asmenybę neigiamai, negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nuteistojo R. S. skundas atmetamas.
III. Teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo skunde nurodyta subjektyvaus pobūdžio išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visi – ne tik formalieji, bet ir materialieji – pagrindai taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistajam R. S. ar kad skundžiamas Komisijos nutarimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo R. S. skundu, įvertinęs Komisijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. LK-N-932 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju R. S. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas.
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir atlikusiam įstatyme nustatytą (šiuo atveju nustatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte) minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, tam, kad dėl nuteistojo būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme nustatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
Nuteistojo R. S. skunde teigiama, kad Komisijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, Komisija neteisingai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, todėl priėmė neteisingą sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo netaikymo. R. S. manymu, jis atitinka visas įstatyme nustatytas lygtinio paleidimo sąlygas, atlieka konkrečius veiksmus ir deda maksimalias pastangas minimalizuojant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, todėl yra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Teismas nesutinka su šiais skundo teiginiais, nes nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai išnagrinėjo R. S. lygtinio paleidimo klausimą, t. y. vertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, buvo
atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, nusikalstamam elgesiui būdingą modelį, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygį, nuteistojo motyvaciją darbui, Komisijos rekomendacijų įvykdymą ir kitas įvairias aplinkybes, susijusias su nuteistuoju. Tai matyti iš Komisijos priimto 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. LK-N-932 turinio. Nenustatyta, kad Komisija, priimdama nutarimą, turėjo iš anksto susidariusią nuomonę apie nuteistąjį. Todėl teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas, nėra pagrindo. Vien tai, kad Komisija skundžiamu 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. LK-N-932 neįvertino nuteistojo taip, kaip tikėjosi R. S., savaime nereiškia, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir jam nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo.
Išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai pristatomas vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2/3 bausmės nuteistasis atliko 2025 m. rugsėjo 9 d., R. S. Lietuvoje anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Teikimo medžiagos duomenimis R. S. yra buvęs teistas Ukrainos Respublikoje 1997 m. balandžio 4 d. už svetimo turto vagystę, nusikaltimai turi sunkėjimo tendencija.
Kauno apygardos teismo 2018-06-28 nuosprendžiu jis yra teistas pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 ir 2 punktus, t. y. teistas už nužudymą, plėšimą ir neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis turi nepakankamus savo problemų suvokimo įgūdžius, kas šiuo metu leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu.
R. S. skunde teigia, jog priimdama skundžiamą nutarimą, Komisija pateikė jam rekomendaciją „vykdyti nuteistojo socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones“, tačiau konkrečių veiksmų, kurių jis turi imtis norėdamas padaryti pažangą valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius, nenurodė. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo netaikymas motyvuojant nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, laikytinas dvigubu baudžiamumu. Lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą. Nuteistojo asmeninės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu. Nuteistasis skunde dėsto duomenis, kurie, jo manymu, sudaro pagrindą manyti, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Nuteistojo manymu, Komisija sąmoningai nutylėjo apie socialinės reabilitacijos priemones ir pozityvaus užimtumo priemones, vardijamas skunde, kas daro skundžiamą sprendimą nepagrįstu, nemotyvuotu ir šališku. Komisija neskyrė pakankamo dėmesio aplinkybėms, susijusioms su jo socialiniais ryšiais, t. y. tam, kad jis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais ir šeima, kas gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. S. atlieka keturiolikos metų trukmės laisvės atėmimo bausmę, du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2025 m. rugsėjo 9 d. 2025 m. lapkričio 4 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau vertinimo metu pastebėta, kad nuteistasis nestokoja adekvataus savivazdžio, tam tikru laipsniu geba būti savikritiškų, tačiau linkės pateisinti savo nusikalstamą elgesį. Tokie duomenis leido komisijai kelti prielaidas apie nuteistojo polinkį pervertinti savo sėkmę bei galimybes, nenumatant savo elgesio tolimesnių pasekmių, kas gali būti siejama su nuteistojo įsitraukimu į neteisėtas veikslas. Siekiant didinti nuteistojo resocializacijos proceso sėkmės galimybės, Komisijos manymu yra tikslinga intervencinių priemonių pagalba lavinti jo savęs pažinimo įgūdžius bei objektyvesnį savęs vaizdą.
Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti R. S. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Bylos duomenis rodo, jog R. S. nebuvo linkęs kritiškai įsivertinti savo neteisėto elgesio ir siekdamas savo poreikių bei lūkesčių tenkinimo išreiškė pritarimą nusikalstamai veikti. Vertinimo metu nenustatyta jog nuteistajam būdingas kitas diskriminuojantis požiūris, nusikalstamo elgesio raiškos sąsajos su diskriminacinėmis nuostatomis nenustatytos. Tačiau bausmės atlikimo eigoje drausmine tvarka baustas 1 kartą (2016-12-22 skirtas papeikimas už pareigūno teisėtų nurodymų nevykdymą), už gerą elgesį pataisos įstaigose skatintas 22 kartus. Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tai parodo, kad asmens elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis bausmės atlikimo vietoje. Be to,
nuteistasis R. S. artimai bendrauja su sutuoktinę, socialinius ryšius palaiko skambindamas telefonu, lankomas pasimatymų metu. Teismas teigiamai ir palankiai nuteistajam vertina nurodytas aplinkybes, kadangi santykių puoselėjimas su artimaisiais gali būti vienas iš apsauginių veiksnių, galinčių turėti teigiamų pasekmių jo elgesiui, tačiau šių teigiamų aplinkybių nepakanka, kad būtų pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vien tai, kad, nuteistojo teigimu, jis aktyviai dalyvavo įvairiose programose, o pasiekti rezultatai vertinami kaip iš dalies sėkmingi, nelemia lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nestebima, jog nuteistasis išskirtinai pasižymi negatyviomis nuostatomis visuomenės atžvilgiu, tačiau nusikalstamas elgesys, jo ypatumai liudija, jog R. S. linkęs orientuotis į savo tikslų ar poreikių tenkinimą, nepaisydamas visuotinai priimtinų normų, taisyklių bei reikalavimų. Vertinimo metu stebima, jog nuteistasis dabartinį nusikaltimą įvykdė stengdamasis išspręsti finansinius sunkumus, bendraudamas su aplinkiniais, esant jam nepalankiose situacijose jis gali būti priešiškas. Šiuo metu, siekiant pozityvaus resocializacijos procesų įgyvendinimo, aktualiu poreikiu išlieka pilietinių iniciatyvų palaikymo ir stiprinimo intervencinės kryptys, ugdant bei lavinant nuteistojo moralinių vertybių, socialinių kompetencijų komponentus. Vertinant nuteistojo kriminogeninius veiksnius, Komisija akcentavo, jog išlieka aktualios, probleminės sritys, susijusius su mąstymo ir elgesio sritimis, kurios reikalauja nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Be to, dėl lietuvių kalbos nežinojimo, nuteistasis turi sunkumų dalyvauti psichokorekcijos resocializacijos programose.
Komisija, spręsdama klausimą dėl R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo emocinę gerovę, mąstymą bei elgesį, nuostatas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi daug savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: pokalbio metu pastebėta, kad nuteistais nestokoja adekvataus savivazdžio, tačiau linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį.
Nors nuteistojo teigimu, jis ateityje nesieja savęs su nusikalstamų veikų darymu, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad pasekmių suvokimas išskirtinai orientuotas į subjektyvų vertinimą. 2025-11-04 Vilniaus kalėjime buvo atliktas R. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Analizuojamas nusikalstamas elgesys, jo ypatumai, sudaro prielaidas manyti, jog R. S. gali būti lengvai paveikiamas kitų asmenų, ypač esant finansinės naudos kriterijui. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima kelti prielaidą, kad nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, riboti įgūdžiai jas spręsti, savo elgesio pasekmių neįvertinimas buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo įvykdytais nusikaltimais. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. 2025-11-04 nuteistajam pildant savęs vertinimo anketą (viena iš OASys sudedamųjų dalių) jis nesugebėjo išskirti nei vienos probleminė srities, kas rodo, jog jam vis dar sudėtinga identifikuoti egzistuojančias problemas. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima daryti prielaidas, jog nuteistajam yra būdingi nepakankami problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai, savo veiksmų pasekmių įvertinimo stoka bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą. Todėl jam rekomenduojamos intervencinės priemonės orientuotos į savęs pažinimą, problemų atpažinimą bei jų sprendimų įgūdžių lavinimą, formavimą, pasekmių sau bei kitiems analizę.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Kaip jau minėta,
R. S. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra maža, šiuo metu nuteistajam konstatuoti statiniai/dinaminiai veiksniai: impulsyvumas, agresyvumas, nepakankami problemų identifikavimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, todėl nuteistasis neatitinka LR BVK 82 str. nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, Šių aplinkybių kontekste nuteistojo lygtinis paleidimas nėra galimas. Lygtinio paleidimo taikymas tokiu atveju, kai dar nėra stebima akivaizdi, abejonių nekelianti pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galėtų ir nuteistajam, ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tyčinius nusikaltimus ir būti viena iš prielaidų R. S. iš naujo nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu bei su įstatymo leidėjo siekiamais teisėtais ir visuotinai svarbiais tikslais. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę savo nusikalstamo elgesio riziką efektyviai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu.
Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tai rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga R. S. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra ar be jos. Todėl Komisijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. LK-N-932, kuriuo atsisakyta taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. S. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. LK-N-932 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam R. S..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.