Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Valento Gritės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas, paskutinį kartą Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad telefono numeris priklauso I. R.. Apie įvykį, apie jo nesutarimus su darbdaviu A. ji nieko nežino, jai jokios informacijos nesakė. Papildomai parodė, kad sutinka duoti parodymus. 2022 m. rudenį, kada tiksliai neprisimena, gali būti rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, kai jam paskambino E. M. ir pasakė, kad surado jiems darbą. Pasakė, kad darbas bus prie namo fasado, išorės apdaila. Su A., darbų vadovu, susipažino tą pačią pirmą dieną, kai nuvažiavo dirbti prie (duomenys neskelbtini), objekto – naujai pastatyto namo. A. paaiškino kokius darbus reikės atlikti. Kitą dieną atvykę čia pat, su E. ėmėsi darbo, surinko pastolius, iš tos pusės, kurioje buvo didelis vitrininis langas. Po pastolių surinkimo, pradėjo namo fasado apdailos darbus. Ne kiekvieną dieną dirbo prie to namo, kadangi dar važiuodavo ir į kitą vietą, prie kito objekto. Iš viso pas A. dirbo apie 2 sav. Po pirmos savaitės su A. prasidėjo nesutarimai dėl darbo užmokesčio, kadangi šis vis sakydavo, kad sumokės kitą dieną, nors prieš pradedant dirbti buvo sutarę, kad mokės už valandinį darbą ir kas savaitę. 2022 m. spalio 12 d. apie 11 val. buvo sutarta, kad A. jiems sumokės, todėl nuvyko prie namo, kur dirbo, (duomenys neskelbtini). Tačiau čia nuvykus A. nebuvo. Jis šiam dar prieš važiuojant paskambino, šis neatsiliepė, parašė, kad užsiėmęs, paskambins vėliau, susirinkime. Jis susinervino, todėl E. pasakė, kad jis pastatė šiuos pastolius, jis juos ir nugriaus. Jis paėmė ir patraukė dvejas pastolių kojas ir jie pradėjo griūti, todėl iškart pasišalino iš ten. Kai pasakė, kad nugriaus pastolius, E. dar jam pasakė, kad gal nereikia, kad einam namo, bet jis neklausė, nes buvo per daug susinervinęs ir ėmėsi veiksmų, kad tie nugriūtų. Kad virsdami pastoliai įskėlę namo vitrininį langą jis nematė ir kad įskilo stiklas. Girdėjo, tik stiprų garsą, kai nugriuvo pastoliai. Su E. iš ten išėjo ir išsiskyrė savo keliais – namo. A. jam daugiau neskambino, tik iš E. sužinojo, kad šis skambino ir grasino. Jam tik žinutę buvo parašęs, kada pastolius atgal pastatys, kad yra liudininkai ir pan., tiksliai nebeprisimena. Prisipažįsta, kad iš pykčio nuvertė pastolius. Kaltę pripažįsta visiškai. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi. Žalą atlyginti gali, dirba pagal individualią veiklą. Visos sumos iškart negalėtų, bet dalimis tikrai. Sutinka, kad pasirašytų susitarimą, dėl mokėjimo dalimis. Papildomos apklausos protokole parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato. Sutinka duoti parodymus. Pasilieka prie paskutinių savo parodymų. Prisipažįsta, kad tyčia nuvertė namo pastolius, kurie virsdami išdaužė langą. Kaltę pripažįsta visiškai. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi. Žalą įsipareigojo atlyginti.

Nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 12 d. apie 11.11 val. „Facebook“ paskyroje gavo žinutę iš kaimyno, kurio vardas Z. M., kad prie jo namo, (duomenys neskelbtini), vaikščioja du įtartini asmenys vienas juoda striuke-šviesiais džinsais bei turėjo su savimi juodos spalvos „Nike“ kuprinę, o kitas trumpų-šviesios spalvos plaukų su mėlynos spalvos treningais-juodos spalvos „Nike“ kuprinė. Taip pat paaiškino, kad pastebėjo ant žemės gulinčius pastolius, kuriuos šie asmenys galimai nuvertė, tačiau pačio griovimo fakto kaimynas teigė nematęs. Jam atvykus į namo statybų objektą pastebėjo, kad pastoliai, kurie yra įrengti statybų darbams, yra nuversti ir guli ant žemės bei kitų statybinių medžiagų, taip pat pastebėjo, kad yra sudaužytas medinis kaustytas aliuminiu-panoraminis langas, kurio vertė siekia apie 2000 tūkstančius Eur, žalos dokumentus pateiks vėliau. Pamatęs šį vaizdą iškarto kreipėsi į darbų vadovą A. V., su kuriuo pasirašinėjo sutartį, kurią taip pat pateks vėliau, dėl namo statybos (apdailos) darbų, kuris taip pat atsakingas už statybos darbų organizavimą bei darbuotojų darbo kokybę. Šis atvažiavęs į įvykio vietą paaiškino, kad su įvykio padarymu galimai susiję jo samdyti statybos objekto darbuotojai, kurie galimai galėjo padaryti netyčia ir be chuliganiškų paskatų.

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2022 m. spalio 12 d. įmonė atlikinėjo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), tą pačia dieną apie 11.27 val. gavo skambutį iš žmogaus vardų E., kuris buvo pasamdytas laikinam darbui, šis pareikalavo pinigų už atliktą darbą. Šiam buvo pasakyta atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir bus sumokėta. E. reikalavo sumokėti pinigus jam ir kitam pasamdytam asmeniui vardu V.. Asmenų pavardžių nežino, nes buvo samdyti laikinam smulkiam darbui, sutartis su jais nebuvo sudaryta. E. minėjo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o V. (duomenys neskelbtini), tiksliau nežino. Po pokalbio su tuo asmeniu, praėjus pusvalandžiui gavo skambutį iš D. K., kuris yra užsakovas šis jam paaiškino, jog šiam paskambino kaimynas ir pasakė, kad yra nukritę pastoliai. Jis namo savininkui pasakė, kad negali būti, nes jie buvo priankeruoti, į objektą esantį, (duomenys neskelbtini) jis iškarto atvykti negalėjo, tai padarė apie 14.30 val. ir pastebėjo nuvirtusius ir gulinčius ant žemės pastolius bei sudaužytą lango stiklą, buvo akivaizdu, kad pastoliai numesti tyčia. Pabendravus su užsakovu D. K. šis pasakė, kad kaimynas matė du asmenis, kurie kažką darė prie pastolių, D. parodžius E. nuotrauką iš „Facebook“ programėlės, kurią jis parodė kaimynui, kuris atpažino ir pasakė, jog tai buvo vienas iš tų asmenų. Jis mano, kad nusikalstamos veikos motyvas galėtų būti pinigai, nors jis asmeniui nurodė atvykti ir jam už darbą būtų sumokėjęs. Nori pridurti, kad nei E. nei V. daugiau į jį dėl pinigų nesikreipė iki šios dienos jiems yra nesumokėta. Po įvykio jis E. ir rašė SMS žinutę ir skambino, tačiau savo kaltę šis neigė, nurodė, kad nieko jie nedarė, tačiau tai sako labai neužtikrintai. Įmonės nuostoliai dviejų dienų papildomas darbas pastolių demontavimas, sumontavimas 1500,00 Eur. Papildomai parodė, kad E. ir V. dirbo pagalbininkais, pagrindinis darbas buvo padėti: atnešti, sumontuoti pastolius ir pan. Tiksliai, kuriomis dienomis šie dirbo prie objekto (duomenys neskelbtini), neprisimena, bet buvo 2022 m. spalio pradžia. Pinigų šie iš jo reikalo tik už darbus, kuriuos atliko prie objekto (duomenys neskelbtini). Ten daugiausia ir dirbo. Už darbus kituose objektuose pinigų neprašė. 2022 m. spalio 12 d. ryte jam paskambino E. ir paklausė, kur bus ir kada sumokės žadėtus pinigus už darbus. Pasakė, kad po pietų bus prie (duomenys neskelbtini), objekto, o jei labai reikia, tai anksčiau tegul privažiuoja į (duomenys neskelbtini). Laiko kalbėti neturėjo. Po kelių valandų, kada tiksliai nepamena, jam paskambino užsakovas D. ir pasakė, kad nuversti pastoliai. Jis parašė tada žinutę. O po pietų pats nuvažiavo prie objekto, kur buvo užsakovas D. ir šio kaimynas, kuris matė asmenis prie pastolių, jam juos įvardijo kaip „jaunuokliukai“. Tada paskambino E., paklausė, kokias čia nesąmones pridirbo, kad prisižaidė. Šis jam atsakinėjo, kad nieko nedarė, apie ką čia kalba, apsimetė nieko nesuprantantis. Po to įvykio daugiau jam šie neskambino, jis jiems taip pat. 2022 m. rugpjūčio 8 d. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba vadovu, nutraukė vienašališkai sutartį su užsakovu D., kadangi šis laiku neatsiskaitydavo su įmone, o įmonei laukti apmokėjimo dideli nuostoliai. Taip pat jis norėdavo atsiskaityti grynais pinigais, kas jam kaip vadovui buvo neparanku. Po nutrauktos sutarties su įmone su D. žodžiu sutarė, kad jis toliau dirbs pas šį prie statomo namo, kol pabaigs darbus.

Liudytojas Z. M. parodė, kad 2022 m. spalio 12 d. apie 11 val. būdamas namuose, pro langą pastebėjo du vaikinus, kurie sukiojosi aplink kaimyno vardu D. namą. Pamatė, kad vienas iš vaikinų, kuris buvo apsirengęs mėlynais treningais, trumpų šviesių plaukų, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, su savimi turėjo juodos spalvos „Nike“ kuprinę, nuėjo prie pastolių ir pradėjo kažką ten sukinėti, prieš tai vaikinas užsidėjo pirštinės. Antras vaikinas, kuris buvo apsirengęs mėlynos spalvos džinsais, tamsių vidutinio kirpimo plaukų, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, su savimi turėjo juodos spalvos „Nike“ kuprinę, tuo metu stovėjo arti gatvės, matė kai šis irgi nueidavo link pastolių kažką pasižiūrėti. Visą laiką jis šių nestebėjo, tik kartais užmesdavo akį, ką jie daro kaimyno kieme. Maždaug už 10 minučių jis dar katą pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kad abiejų vaikinų nebėra, o pastoliai yra nuversti, pačio fakto, kaip pastoliai krito nematė bei negirdėjo jokių garsų. Po ko jis išėjo į lauką pasižiūrėti ir pamatė išvartytus pastolius, sudaužytą langą. Po ko jis iškarto kaimynui nusiuntė išverstų pastolių nuotrauką, po maždaug 40 min. kaimynas atvyko į vietą. Tą pačią dieną apie 15 val. kaimynas jam į „Messenger“ programėlę atsiuntė vaikino, kuris „Facebook’ užsivadinęs kaip (duomenys neskelbtini) nuotrauką, peržiūrėjęs asmens įkeltas į socialinį tinklą nuotraukas, jis atpažino vaikiną, kurį jis pastebėjo savo kaimyno kieme, tai buvo asmuo, kuris stovėjo prie kelio. Peržiūrėjęs to asmens nuotraukas pamatė asmenį, kuris yra užsivadinęs „Facebook“ kaip „(duomenys neskelbtini)“ jame atpažino antrą vaikiną, kuris buvo jo kaimyno kieme ir sukiojosi prie pastolių. Pamatęs tuos vaikinus gyvai jis juos galėtų atpažinti. Mano, kad pastolius tyčia nuvertė būtent tie vaikinai, kadangi jokių kitų asmenų kaimyno kieme jis pastebėjęs nebuvo.

Įtariamasis E. M., dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2022 m. rugsėjo pabaigoje „Facebook“ grupėje „Vilniaus darbai“ rado skelbimą, kuriame buvo nurodoma, kad ieškomi darbuotojai darbui statybose. 2022 m. rugsėjo 26 d. jis susisiekė su skelbime nurodytu asmeniu A. ar tai A., tiksliai neprisimena vardo, parašydamas jam per „Facebook“ žinutę, pasidomėjo, kas per darbas. Gavęs atsakymą iš A. (A.) – darbdavio, paskambino savo buvusiam kolegai V. M., pasakė, kad surado gerai apmokamą darbą, kadangi žinojo, jog ir šis ieško darbų. Paminėjo, kad pažadėjo gerą darbo užmokestį. 2022 m. rugsėjo 29 d. darbdavys atsiuntė žinutę, kur atvykti dėl darbo pokalbio. 2022 m. rugsėjo 30 d. susitiko su darbdaviu, prie statomo namo, (duomenys neskelbtini). Aptarė detales, koks darbo pobūdis, koks užmokestis, kokios darbo sąlygos. Jam pasakė, kad kiekvieną penktadienį atsiskaitymas, apsikeitė kontaktiniais numeriais. Pokalbio metu darbdavys pasakė, kad jam reikia daugiau darbuotojų, todėl jis pasiūlė V.. Šiam tai tiko. Žodiniu susitarimu sutarė, kad su V. pradės dirbti pas jį, prie šito namo, nuo ateinančio pirmadienio. Pirmadienį 2022 m. spalio 3 d. 8 val. su V. atvyko į darbo vietą (duomenys neskelbtini). Tačiau tą savaitę, su V. dirbo ne tik prie šito objekto, bet ir per tris skirtingas vietoves, į kurias jiems pasakydavo nuvykti darbdavys. Atėjo penktadienis 2022 m. spalio 7 d., pradėjo domėtis, kada bus užmokestis, kada sumokės. Šis pasakė, kad atsiskaitys pirmadienį. Atėjo pirmadienis 2022 m. spalio 10 d., atidirbo pilną darbo dieną prie kito objekto, tikslaus adreso nepamena, žino, kad tik buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini). Po darbo, šis jiems paminėjo, kad atsiskaitys antradienį 2022 m. spalio 11 d. Antradienį jie trumpai šį matė ir nepavyko su šiuo pasišnekėti apie darbo užmokestį, tik buvom informuoti, kad trečiadienį nereikės dirbti. Trečiadienį 2022 m. spalio 12 d. su juo bendravo žinutėm, skambučiais, kada susitiksim ir kada jis atsiskaitys. Sakė, kad užsiėmęs, negali, po darbo susitiksim, viską aptarsim. Tą patį trečiadienį po pietų paskambino ir pasipylė iš jo neapykanta, grasinimai, nepaaiškino kas vyksta, nurodė griežtai atvykti į buvusią darbo vietą (duomenys neskelbtini), sakė, kad bus iškviesta policija. Tačiau jis tuo adresu nevyko, nes iš jo pusės jautė didelę agresiją ir neapykantą, pyktį savo atžvilgiu. Taip pat buvo namuose, su savo mažu vaiku. Kad buvo 2022 m. spalio 12 d. namie su vaiku gali patvirtinti jo vaiko motina S. S.. Ar V. vyko ir su juo bendravo, nežino, nes su V. paskutinį kartą bendravo ir kalbėjosi antradienį, kai darbdavys pasakė, kad trečiadienį nebereikės ateiti dirbti. Prie to namo paskutinį kartą su V. buvo penktadienį 2022 m. spalio 7 d. Iš viso prie jo dirbo 3 dienas (pirmadienį, antradienį ir penktadienį). Daugiau prie jo nebuvo nuvykęs, pastolių nevertė ir nieko negriovė bei negadino. Per šias savaites, kol dirbo pas A. (A.), prie jų pasikeitė kelios brigados žmonių, kadangi jis ir su jais neatsiskaitydavo. Nuo trečiadienio daugiau A. (A.) jam neskambino, jis jam taip pat. Bendravimas nutrūko. Papildomai parodė, kad 2022 m. spalio 12 d. ryte apie 8-9 val. susitiko su V.. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Susitarė nuvykti į objektą, kuriame anksčiau dirbo, (duomenys neskelbtini). Galvojo, kad ten ras A. ir galės su šiuo pasikalbėti, kadangi šis jiems vis dar buvo skolingas už atliktus darbus ir nesumokėjęs. Prieš keliaujant į tą objektą paskambino A., šis nepakėlė, parašė žinutę, kad nori susitikti ir pašnekėti dėl to, ką jis šiems skolingas. Atrašė, kad paskambins vėliau. Atvykus prie namo – objekto, (duomenys neskelbtini), (ėjo pėščiomis), A. čia nebuvo, jo kitų darbininkų taip pat nebuvo. Ar būnant ten kažkuris skambinom, tiksliai neprisimena. Tuo metu stovėjo prie pastolių ir V. pasakė, kad taip nieko nepaliks. Ir V. pradėjo judinti pastolių atraminę koją, kuri buvo įtvirtinta į žemę. Jis suprato, kas čia bus, suvokė, kad pastoliai kris, todėl greitu žingsniu pasitraukė toliau ir nuėjo nuo to namo toliau į gatvę, neatsisukdamas ir nežiūrėdamas, kas įvyko, tik išgirdo pastolių virtimo / kritimo garsą. Einantį jį pasivijo V., kuris priėjęs nieko nesakė, tik pasakė, kad einam iš čia. Jis nieko neklausė, nes suprato, kad pastoliai nuvirto. Kai V. judino pastolius, jis net nemėgino šio stabdyti, nes tie pastoliai galėjo užkristi ant jo, tik pasakė, kad gal nereikia, nedaryk taip. Bet jo nepaklausė. Po įvykio jis grįžo namo. Po to iš A. sulaukė skambučių, kad atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), objektą, kad yra kažkokia nufilmuota medžiaga, pagrasino jei neatvažiuos - užkas. Į jo pasakymus nereagavo, nieko nesakė. Po tos dienos jis daugiau šiam nebeskambino ir neberašė, nutrūko visas bendravimas. Prisipažįsta, kad 2022 m. spalio 12 d. buvo prie namo, prie kurio buvo sustatyti pastoliai, kartu su V. ir kad matė, kaip V. juos judino.

2022 m. spalio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), ir šį pastatą supanti teritorija. Įvykio vietoje stebimas (duomenys neskelbtini) aukštų gyvenamasis pastatas, baltai pilkos spalvos, kuriame atliekamas statybų darbų procesas, t. y. aplink namo perimetrą yra išdėstyti statybiniai įrankiai bei statybinės medžiagos. Taip pat prie pat namo guli ant žemės metaliniai pastoliai. Gyvenamojo namo pastato struktūroje iš dešinės į kairę pusę yra įrengtas garažo patalpos įvažiavimas, šiek tiek kairiau – plastikinis panoraminis langas Nr. 1 ir plastikinis panoraminis langas Nr. 2, kuriame iš apačios į viršų matosi įdužimas, pažvelgus kairiau, (duomenys neskelbtini) aukšte, galima matyti stiklines balkono duris ir 3 iš kairės į dešinę išdėstytus plastikinius langus. Visiškai apžiūrėjus namo teritoriją, nustatyta, kad namas ir jį sukantis perimetras vaizdo kameromis nefilmuojamas.

2022 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime „Dėl asmenų E. ir V. nustatymo“ užfiksuota, kad tikslu nustatyti asmenis E. ir V., kurie galimai įvykdė nusikalstamą veiką, buvo patikrinta E. „Facebook“ paskyra, kurioje jis užsivadinęs kaip (duomenys neskelbtini), nurodyti asmens gimimo metai (duomenys neskelbtini) m. Iš asmens „Facebook“ anketos buvo paimta nuotrauka, kurioje yra gerai matomas veidas, nuotrauka buvo patikrinta per „HDR“ registrą. Nustatyta, kad asmuo (duomenys neskelbtini) galimai yra E. M., darbo biržoje nurodytas gyvenamosios vietos adresas, (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), kaip ir apklausoje nurodė liudytojas A. V.. Toliau siekiant nustatyti asmenį vardu V., E. „Facebook“ drauguose buvo rastas asmuo užsivadinęs vardu V.. Ta asmens nuotrauka buvo išsaugota ir parodyta liudytojui A. V., kuris patvirtino, kad nuotraukoje yra būtent tas V., kuris buvo pasamdytas kartu su E. darbams atlikti. Po to, V. nuotrauka buvo įkelta į „HDR“ registrą, nustatyta, kad asmuo V. galimai yra V. M., darbo biržoje nurodytas gyvenamosios vietos adresas, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad abu vyrai nuo 2022 m. lapkričio 7 d. dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2023 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėta telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė, kur telefono numeris priklauso UAB „Tele2“ operatoriui, telefonu numeriu naudojasi V. M.. Išklotinės gautos nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. 00.01 val. iki 2022 m. spalio 13 d. 23.59 val. Taip pat apžiūrėta telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė, kur telefono numeris priklauso UAB „Bitė Lietuva“ operatoriui, telefonu numeriu naudojasi E. M.. Išklotinės gautos nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. 00.01 val. iki 2022 m. spalio 13 d. 23.59 val.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 187 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tyčia nuvertė prie namo sumontuotus pastolius, dėl to, virstant pastoliams, išdužo namo plastikinio-panoraminio lango stiklas ir buvo sugadintos pastolių konstrukcijos. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojo Z. M. ir įtariamojo E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. V. M. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes taip pat įrodo nukentėjusiojo D. K. ir liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokolas, 2022 m. lapkričio 21 d. tarnybinis pranešimas ir 2023 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl V. M. padarytos nusikalstamos veikos buvo apgadintas nukentėjusiajam D. K. priklausantis 2603,23 Eur vertės (52,06 MGL dydžio) turtas. Teismas neturi pagrindo abejoti sugadinto turto verte.

Tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek kitų įrodymų visuma neleidžia abejoti, kad V. M. veikė tiesiogine tyčia, t. y. kadangi, nuversdamas pastolius, esančius prie namo, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus sugadintas svetimas turtas, ir to norėjo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo atidėti arešto bausmės vykdymą.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. M. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. V. M. dirba pagal individualią veiklą. Duomenų apie V. M. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti V. M. arešto bausmę. Teismas pažymi, kad BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje tokios bausmės rūšies nėra. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti kaltinamajam baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje nenustatytą bausmės rūšį.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. M. paskyrus už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su atitinkamais įpareigojimais (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų).

V. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje nukentėjusysis D. K. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 4399,63 Eur turtinės žalos dydžio, kurį V. M. įsipareigojo atlyginti iki 2023 m. gruodžio 31 d., pervedant į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl yra teisinis pagrindas priteisti jį iš V. M..

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir priteistinų proceso išlaidų nėra

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą vieką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu per 7 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

3) viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu per 7 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

3) viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš V. M. priteisti nukentėjusiajam D. K. 4399,63 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt tris euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Patvirtinti V. M. įsipareigojimą savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam D. K. padarytą turtinę žalą iki 2023 m. gruodžio 31 d. Savanoriškai neatlyginus minėtos turtinės žalos iki minėtos datos, išduoti vykdomąjį dokumentą nukentėjusiajam D. K..

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.