Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalimi),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje sprendžiant pareiškėjo S. R. skundo dėl antstolės veiksmų priėmimo klausimą, suinteresuoti asmenys antstolė Gita Andrijauskienė, L. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos, ribų ir ginčo esmės

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis, teisinis pagrindas ir absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 320, 338 straipsniai).

6. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Apeliacijos objektas kilo dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, konstatavus, kad pareiškėjas nepašalino ankstesne nutartimi nustatytų jo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Gitos Andrijauskienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0088/25/00985 pagal Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1021-1107/2024 dėl 33 414,00 Eur išlaikymo išieškojimo iš S. R. nepilnametei dukrai A. R., išieškotoja – L. S.

9. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės Gitos Andrijauskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0088/25/00985. Antstolė 2026 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. S-26-88-7654 pareiškėjo skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Kauno apylinkės teismui.

10. Kauno apylinkės teismas 2026 m. vasario 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti šiuos skundo trūkumus: 1) patikslinti skundo faktinį pagrindą, aiškiai nurodant, kas, kada, kokiu pagrindu (jei pareiškėjui yra žinoma) paėmė iš jo 74 875,98 Eur sumą; 2) patikslinti skundo faktinį pagrindą, nurodant, kodėl būtent vykdomojoje byloje Nr. 0088/25/00985 išieškotos lėšos turėtų būti grąžinamos, ir patikslinti skundo dalyką (prašymą), nurodant, kokia pinigų suma turėtų būti grąžinta pareiškėjui; 3) skundą pasirašyti.

11. 2026 m. vasario 25 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl skundo trūkumų pašalinimo (DOK-23471).

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pareiškėjas tik iš dalies pašalino 2026 m. vasario 18 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus – skundą tinkamai pasirašė elektroniniu būdu, tačiau nenurodė, 1) kas, kada, kokiu pagrindu (jei pareiškėjui yra žinoma) paėmė iš jo 74 875,98 Eur sumą (patikslintame skunde pareiškėjas nurodė kitas sumas, tačiau apie 74 875,98 Eur sumą nenurodo jokių aplinkybių); 2) kodėl būtent vykdomojoje byloje Nr. 0088/25/00985 išieškotos lėšos turėtų būti grąžinamos; 3) kokia pinigų suma turėtų būti jam grąžinta.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad įstatymų leidėjas esą negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas, inter alia (be kita ko), Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia, inter alia, viešasis interesas, tačiau negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimas byloje Nr. 2/2012-12/2012-9/2013).

14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. Kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, kuria apelianto skundą dėl antstolės veiksmų nutarta laikyti nepaduotu, todėl aktualios ne tik bendrosios CPK nuostatos, reglamentuojančios bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, bet ir specialiosios teisės normos, taikytinos skundui dėl antstolio veiksmų.

16. CPK 443 straipsnio 2, 4 dalys, 510 straipsnis nustato, kad pareiškimas, prašymas (skundas) dėl bylos iškėlimo paduodamas raštu ir turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. CPK 510–513 straipsniuose nėra nustatyta papildomų reikalavimų skundui dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjo skundui taikytinos bendrosios CPK taisyklės, nustatančios bendruosius dalyvaujančio asmens procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 110–115 straipsniai). Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus, skunde dėl antstolio veiksmų turi būti nurodomas faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, taip pat pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas). Reikalavimus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka paduodamam skundui dėl antstolio veiksmų nustato ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“) 56 punktas. Jame nustatyta, kad skunde nurodomas pareiškėjo vardas, pavardė ir kontaktinė informacija, skundo surašymo data, vykdomosios bylos numeris (jei žinomas) ir jos šalys, skundžiamo antstolio vardas ir pavardė, skundžiamas antstolio veiksmas, pareiškėjo reikalavimas, skundo motyvai ir aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia reikalavimą, pareiškėjo ar įgalioto atstovo parašas.

17. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

18. Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad skundą dėl antstolės veiksmų pareiškėjas adresavo antstolei Gitai Andrijauskienei, jame nurodė vykdomosios bylos numerį. Pateiktu skundu pareiškėjas prašė antstolės išsiaiškinti su VSDFV ir grąžinti iš jo sąskaitos perteklinai paimtus pinigus. Skunde apeliantas taip pat išdėstė aplinkybes, susijusias su atitinkamo dydžio piniginių lėšų nurašymu antstolės Gitos Andrijauskienės, antstolės Brigitos Tamkevičienės ir VSDFV. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad pareiškėjas netinkamai suformulavo skundo faktinį pagrindą ir dalyką, nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti – patikslinti skundo faktinį pagrindą (nurodyti, kas, kada, kokiu pagrindu (jei pareiškėjui yra žinoma) paėmė iš jo 74 875,98 Eur sumą, nurodyti, kodėl būtent vykdomojoje byloje Nr. 0088/25/00985 išieškotos lėšos turėtų būti grąžinamos), ir skundo dalyką (nurodyti, kokia pinigų suma turėtų būti grąžinta pareiškėjui), taip pat skundą pasirašyti. Pareiškėjas 2026 m. vasario 25 d. pateikė teismui prašymą dėl trūkumų pašalinimo, kartu su juo pateikdamas papildomus įrodymus.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo dėl trūkumų šalinimo ir kartu su juo pridėtų įrodymų turinį, skundžiamos teismo nutarties išvadas ir atskirojo skundo argumentus, nepritaria pirmosios instancijos teismo nutarčiai, kuria konstatuota, jog pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, todėl nusprendė laikyti jį nepaduotu ir grąžinti padavusiam asmeniui.

20. Iš pareiškėjo pateikto prašymo dėl trūkumų šalinimo matyti, kad apeliantas patikslino faktines aplinkybes, nurodydamas, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimu iš jo nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės priteista vienkartinė išmoka, kuri su bylinėjimosi išlaidomis sudarė 81 279,00 Eur. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs jo apeliacinį skundą, 2025 m. vasario 6 d. nutartimi sumažino iš jo priteistą žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas, todėl iš viso priteistos sumos dydis sumažėjo iki 79 470,76 Eur. Teigia, kad šią dieną VSDFV iš pareiškėjo yra paėmusi 15 240,96 Eur, antstolė Brigita Tamkevičienė yra paėmusi 2 945,39 Eur, o antstolė Gita Andrijauskienė – 76 550,31 Eur, todėl tvirtina, kad iš viso iš jo yra paimti 94 736,66 Eur, o tuo tarpu pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą iš jo buvo priteisti tik 79 470,76 Eur. Atsižvelgdamas į tai, prašo įpareigoti antstolę Gitą Andrijauskienę grąžinti neteisėtai iš pareiškėjo paimtus pinigus.

21. Iš anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių patikslinimo galima daryti išvadą, jog, pareiškėjo teigimu, iš jo nepagrįstai yra išieškota per didelė pinigų suma, kuri neatitinka Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimu iš jo priteistos sumos. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus, tvirtindamas, kad VSDFV išieškotos sumos už vaikų išlaikymą dydžiu turi būti sumažinta vykdomojoje byloje iš jo išieškoma pinigų suma. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pareiškėjas nenurodė, kas, kada, kokiu pagrindu iš jo paėmė 74 875,98 Eur sumą (nesutampa nurodytų sumų dydžiai), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas prašyme dėl trūkumų pašalinimo aiškiai nurodė, kokio dydžio sumą, jo manymu, VSDFV ir antstolė Brigita Tamkevičienė išieškojo nepagrįstai, taip pat nurodė, kokią pinigų sumą yra paėmusi ir antstolė Gita Andrijauskienė (76 550,31 Eur). Tai, jog, pirmosios instancijos teismo manymu, nesutampa pareiškėjo nurodytos sumos pradiniame skunde lyginant jas su patikslintu skundu, nėra pagrindas laikyti, jog pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent pareiškėjo patikslintame skunde nurodytos aplinkybės ir sudaro skundo faktinį pagrindą ir skundo dalyką, dėl kurio pagrįstumo pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl pareiškėjo skundo, ir turėtų pasisakyti.

22. Taip pat pabrėžtina, nors, kaip skundžiamoje nutartyje pabrėžė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nenurodė, kokio dydžio pinigų suma jam turėtų būti grąžinta, tačiau kartu su prašymu dėl trūkumų pašalinimo pareiškėjas, be kita ko, pateikė ir savo banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kokio dydžio pinigų sumos iš apelianto banko sąskaitos buvo nuskaičiuotos antstolės Gitos Andrijauskienės, VSDFV ir antstolės Brigitos Tamkevičienės. Dar daugiau, antstolė Gita Andrijauskienė 2026 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. S-26-88-7654, netenkindama pareiškėjo skundo, jį kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, t. y. Kauno apylinkės teismui, todėl galima tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta visa reikalinga medžiaga, reikšminga skundo išnagrinėjimui, todėl konstatuoti, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, nebuvo teisinio pagrindo.

23. Pareiškėjas pradiniame skunde taip pat nurodė ir vykdomosios bylos numerį, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo skundo dalykas yra, jog būtent vykdomojoje byloje Nr. 0088/25/00985, pareiškėjo manymu, turi būti grąžintos nepagrįstai nuo jo banko sąskaitos nurašytos piniginės lėšos. Dėl šių ir anksčiau nutartyje nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo manymu, skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, jog, be kitų aplinkybių, faktas, kad pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė, kodėl būtent vykdomojoje byloje Nr. 0088/25/00985 išieškotos lėšos turėtų būti grąžinamos, sudarė pagrindą nuspręsti, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat sudaro skundo faktinį pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų iš esmės, turės įvertinti ir nustatyti, ar pagrįstas pareiškėjo reikalavimas grąžinti vykdomojoje byloje Nr. 0088/25/00985 nuo jo banko sąskaitos nurašytas (VSDFV, antstolės Brigitos Tamkevičienės, antstolės Gitos Andrijauskienės) pinigines lėšas.

24. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė trūkumų šalinimo institutą ir CPK 115 straipsnio 3 dalį, tokiu būdu apribodamas pareiškėjo teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), juolab vertinant aplinkybę, jog, CPK 442 straipsnio 6 punkto pagrindu, bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y., jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019). Todėl tuo atveju, jei, teismui nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, yra reikalingi papildomi įrodymai, CPK nuostatos nedraudžia jam rinkti įrodymus savo iniciatyva.

25. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui pateikus prašymą dėl trūkumų šalinimo kartu su juo pateikiant ir papildomus įrodymus, apelianto manymu, pagrindžiančius skundo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę nustatyti skundo faktinį pagrindą ir jo dalyką, o ar jis yra pagrįstas / nepagrįstas, turėjo būti sprendžiama priėmus pareiškėjo skundą ir išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės. Dėl šių ir kitų šioje nutartyje anksčiau nurodytų priežasčių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo teisinio pagrindo taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį ir pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

26. Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašo priimti jo skundą ir išnagrinėti bylą iš esmės.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neišnagrinėjo civilinės bylos pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų iš esmės, o tik sprendė skundo priėmimo klausimą, todėl apelianto atskirojo skundo reikalavimas išspręsti skundą negali būti sprendžiamas nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjo skundo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, tuo tarpu nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų ir skundžiamos nutarties pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų nepaduotu ir grąžindamas jį pareiškėjui, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų ištaisymą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog yra teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą priimti ir grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų priimti ir grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.