- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-03
- Bylos Nr.
- 2S-910-395/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Rūta Palubinskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., UAB „Arum“
- Pareiškėjas
- Danske
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3355-285/2011 pagal pareiškėjo Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., UAB „Arum“ dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartimi patenkino kreditoriaus Danske Bank A/s reikalavimus ir nutarė priverstinai išieškoti iš UAB „Arum“ 593053,49 Lt sumą, 6 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2011-01-10 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, bei 133 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą, taip pat teismas nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatė, kad 2007-03-23 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) , su vėlesniais pakeitimais, A. B., užtikrindamas 159830 Eur paskolos, suteiktos UAB „Arum“ pagal 2007-02-23 kreditų, banko garantijų, laidavimų ir akredityvų suteikimo sutartis Nr. K200702-0224 grąžinimą Danske Bank A/S Danijos Karalystės kredito įstaigai (buv. AB Sampo bankas) įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu 174000 Lt. Skolininkas UAB „Arum“ tinkamai bei laiku neįvykdė prievolės kreditoriui pagal 2007-02-23 kreditų, banko garantijų, laidavimų ir akredityvų suteikimo sutartis Nr. K200702-0224, todėl 2010-11-08 nutartimi areštuotas įkeistas turtas. 2010-11-12 įspėtas skolininkas UAB „Arum“ ir 2010-11-13 įspėtas įkeisto turto savininkas A. B., kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
2011-01-10 gautas kreditoriaus pakartotinis prašymas priverstinai išieškoti 171333,42 Eur, iš jų: 152996,66 Eur negrąžinto kredito, 7068,87 Eur nesumokėtų palūkanų, 11267,89 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, kas sudaro 593053,49 Lt sumą. Taip pat kreditorius reikalavo 6 proc. metinių palūkanų už priteistą skolą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 133 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad dėl to, jog skolininkas UAB „Arum“ neįvykdė prievolės pagal 2007-02-23 kreditų, banko garantijų, laidavimų ir akredityvų suteikimo sutartis Nr. K200702-0224 kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, paskola per nustatytą terminą negrąžinta, ginčo nėra, todėl remiantis CK 4.192 str. ir CPK 558 str. 2 d. skola priverstinai išieškoma ne ginčo tvarka, o įkeistą turtą priverstinai parduodant iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. B. prašo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus Danske Bank A/S 2011 m. sausio 5 d. pakartotinį prašymą atmesti. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka dėl šių motyvų:
1. BUAB „Arum“ skolinis įsipareigojimas kreditoriui Danske Bank A/S yra užtikrintas ne tik apeliantui priklausančio buto, bet ir BUAB „Arum“ priklausančių visų apyvartoje esančių prekių atsargų ir visų esamų bei būsimų piniginių įplaukų, pervedamų į UAB „Arum“ atsiskaitomąją sąskaitą, hipoteka. Šias aplinkybes patvirtina 2011-01-18 Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartis civ. b. Nr. 2-3328-285/2011, kuria to paties skolinio įsipareigojimo pagal sutartį užtikrinimui buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš pagrindinio skolininko UAB „Arum“. Vadinasi, yra visi bendrosios hipotekos požymiai, numatyti CK 4.183 str. 1 d. A. B. ir BUAB „Arum“ nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo varžytynėse eilė nėra nustatyta. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pirmiausia turėtų būti išieškoma iš skolininkui, t. y. BUAB „Arum“, nuosavybės teise priklausančio turto, o tik po to iš A. B., kuris nėra skolininkas, nuosavybės teise priklausančio ir už BUAB „Arum“ prievoles pagal Sutartį kreditoriui įkeisto turto.
2. Kreditorius Danske Bank A/S, turėdamas pirmumo teisę tenkinti savo finansinį reikalavimą iš jam įkeisto nekilnojamojo turto, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas ne tik išvengti visų BUAB „Arum“ kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, LR įmonių bankroto įstatymo reglamentuojamos disponavimo nekilnojamuoju turtu tvarkos, bet ir perkelti A. B., kuris nėra Sutarties šalis, prisiimtą riziką. Apelianto nuomone, išieškojimas gali būti nukreiptas į jo nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą tik įgyvendinus BUAB „Arum“ nuosavybės teise priklausančio ir kreditoriui Danske Bank A/S įkeisto turto pardavimo procedūrą LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir pilnai nepatenkinus kreditoriaus reikalavimų.
3. Kreditorius veikia finansų sektoriuje ir yra vienas iš didžiausių komercinių bankų Lietuvoje, turi itin didelius ekonominius, finansinius, teisinius pajėgumus (resursus), o tai jam suteikia galimybę diktuoti sutartinių teisinių santykių sąlygas savo sutartinių teisinių santykių kontrahentams, t. y. kreditorius kvalifikuotinas kaip stipresnioji teisinių santykių šalis, galinti daryti spaudimą ir lemiamą įtaką kitai šaliai. Kreditoriaus tokiu priverstinio išieškojimo veiksmų inicijavimu, kai yra žinoma, jog iš skolininko savo reikalavimo patenkinimo per 1 mėnesį negaus ir skolininkui priklausančio ir bankui įkeisto turto pardavimas varžytynėse LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka per šį terminą yra neįgyvendinamas, vengia rizikos prisiėmimo, visas neigiamas pasekmes perkelia ant hipotekos davėjo A. B., o tai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo, geros moralės principams, kreditoriaus veiklos kriterijams, suformuotiems teisėtiems lūkesčiams ir kt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens bankrutuojančios UAB „Arum“ administratorius prašo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmiausia turėtų būti išieškoma iš skolininkui, t. y. BUAB „Arum“, nuosavybės teise priklausančio turto, o tik po to iš A. B. priklausančio turto. Hipotekos institutą reglamentuojančios teisės normos bei LAT praktika nurodo, kad hipotekos teisėjas atlieka tik formalius procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, atlieka formalų dokumentų patikrinimą, nustatydamas ar egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pradėti išieškojimą. Tai reiškia, kad nėra iš esmės nagrinėjamas ginčas tarp šalių ir kiti su tuo susiję klausimai.
2. Nagrinėjamu atveju A. B. įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą už UAB „Arum“ prievoles, įkeitimo sandoris yra tinkamai įformintas. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad BUAB „Arum“ neįvykdė skolinių įsipareigojimų kreditoriaus atžvilgiu (UAB „Arum" yra iškelta bankroto byla), kreditorius turėjo teisę kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto. Nenustačius formalių kliūčių hipotekos procesui vykdyti, hipotekos teisėjas teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, todėl nėra pagrindo jos naikinti.
3. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog kreditorius piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, pateikdamas pareiškimus Hipotekos skyriui dėl priverstinio skolos išieškojimo. LR CPK 558 str. reglamentuoja, kokia tvarka yra vykdoma priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūra. Kreditoriaus kreipimasis į Hipotekos skyrių nelaikomas nesąžiningu veikimu ir/ar piktnaudžiavimu savo teisėmis. Kreditoriaus pasirinkimo teisės realizavimas, kai kreditorius nusprendžia, kuriam iš subjektų pareikšti materialaus teisinio pobūdžio reikalavimą, yra vertintinas kaip pagrįstas kreditoriaus veikimas, siekiant apginti savo pažeistas teises. Be to, ta aplinkybė, kad kreditorius yra vienas iš didžiausių Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų, negali panaikinti jo teisės kreiptis į Hipotekos skyrių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pagal 2007-02-23 kreditų, banko garantijų, laidavimų ir akredityvų suteikimo sutartį Nr. K200702-0224 skolininkui UAB „Arum“ suteikė 159830 Eur dydžio paskolą, kurios įvykdymui užtikrinti 2007-03-23 hipotekos lakštu, indentifikavimo kodas 02120070004453, su vėlesniais pakeitimais, kreditoriaus naudai įkeistas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantis A. B..
CK 4.192 straipsnyje nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kauno apygardos teismo 2011-01-13 nutartimi skolininkei UAB „Arum“ iškelta bankroto byla bei liko neįvykdyta prievolė pagal minėtą 2007-02-23 kreditavimo sutartį Nr. K200702-0224. Pagal ĮBĮ 16 straipsnį, nuo bankroto iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jei pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra arba priimtas sprendimas jį likviduoti (LR CPK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas bei iš jo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu išieškojimas. Skolos grąžinimo užtikrinimas reiškia, jog, skolininkui skolos negrąžinus, už jį prievolę grąžinti skolą prisiima įkaito davėjas. Todėl kreditorius Danske Bank A/S įgijo teisę kreiptis į teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, tiek iš pagrindo skolininko, tiek iš įkeisto turto vertės (CPK 560 straipsnio 1 ir 2 dalys, CK 4.216 straipsnio 1 dalis, 4.219 straipsnio 2 dalis). Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjas 2010-11-08 nutartimi, kuri skolininkui įteikta 2010-11-12, o įkeisto turto savininkui 2010-11-13, buvo areštuotas įkeistas hipotekos lakštu turtas, skolininkas ir įkeisto turto savininkai įspėti, kad negrąžinus skolos per mėnesį nuo įspėjimo (nutarties) įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 28, 35, 37). Skola per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinta nebuvo. Todėl 2011-01-10 kreditorius, vadovaudamasis CK 4.192, 6.37 straipsnių, CPK 558 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pateikė pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko negrąžintą skolą, palūkanas ir žyminį mokestį. Gavęs šį pakartotinį kreditoriaus pareiškimą hipotekos teisėjas 2011-01-18 priėmė skundžiamą nutartį įkeistą turtą parduoti iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalis). Todėl spręsdamas ginčo klausimą teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įkeisto pagal hipotekos lakštą nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių tvarką ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė.
Apeliantas yra įkaito davėjas, daikto savininkas, savo noru ir laisva valia suvaržęs savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas kito asmens prievolės įvykdymą. Iš bylos dokumentų matyti, kad skolininkas paskolos sutartyje numatytais terminais ir tvarka kreditoriui negrąžino, dėl ko ginčo nėra. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, ir šiuo atveju kreditorius ją tinkamai realizavo. Teisėjų kolegijos nuomone, hipotekos teisėja pagrįstai nustatė, jog kreditorius, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, teisėtai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 straipsnio 1 dalis, CK 4.192 straipsnis).
2007-02-23 kreditų, banko garantijų, laidavimų ir akredityvų suteikimo sutarties Nr. K200702-0224 (b. l. 4-8) 34 punkte yra išvardinti kredito gavėjo prievolių užtikrinimo būdai, tarp jų ir apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto – buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) įkeitimas, nenurodant šių būdų įgyvendinimo eiliškumo, todėl, kol prievolė nėra tinkamai įvykdyta, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir įkeisto turto savininkas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad kreditorius pirmiausia turėjo reikalauti skolos išieškojimo iš pagrindiniam skolininkui priklausančio turto LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, ir tik pilnai nepatenkinus kreditoriaus reikalavimo - iš įkaito davėjo turto. Šiuo atveju skolininkas BUAB „Arum“ ir įkeisto turto savininkas yra solidarūs skolininkai kreditoriaus atžvilgiu. Todėl kreditorius turi pareigą kontroliuoti, kiek skolos išieškoti jo naudai ir nutraukti skolos išieškojimą, jei ta skola pilnai išieškota, o esant faktiniam pagrindui, kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje gali būti patikslinti iki bus priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str.). Taip pat kolegija pažymi, jog minėti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties, kuria patvirtintas pažeidimo nepašalinimo faktas ir kreditoriui suteikta teisė inicijuoti priverstinio išieškojimo procesą, teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad skelbiant ir vykdant turto varžytynes, tai yra vykdymo procese, kreditorius ir skolininkas ar įkeisto turto savininkas turi CPK numatytas teises ir galimybę šias teises ginti. Kadangi įkeisto turto realizavimą reglamentuoja vykdymo proceso normos, argumentai dėl galimų turto savininkų teisių pažeidimo parduodant turtą nėra susiję su nagrinėjama byla, nes skundžiamos nutarties vykdymo procesas dar neprasidėjęs.
Teisėjų kolegijos nuomone, atskirojo skundo argumentai, kad kreditorius, kreipdamasis į hipotekos skyrių, piktnaudžiauja savo teisėmis, taip pat yra nepagrįsti. Piktnaudžiavimas savo teise reiškia, jog civilinės teisės yra įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, jog be teisinio pagrindo būtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar daroma žala kitiems asmenims, arba prieštaraujama subjektinių teisių paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Kreditorius savo nuožiūra, laisvai naudodamasis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynyba (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), pasirenka tokį teisių gynimo būdą, kad jos būtų maksimaliai apsaugotos. Kadangi nagrinėjamu atveju prisiimtų finansinių įsipareigojimų bankui pagal sudarytą kreditavimo sutartį, su vėlesniais jos pakeitimais, skolininkas neįvykdė, su banku neatsiskaitė, todėl bankas, realizuodamas jam kaip hipotekos kreditoriui CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. suteiktas teises, pagrįstai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos iš jam įkeisto turto išieškojimo, skundžiama nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos.
Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės, vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.