Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2–ojo skyriaus prokurorės Inos Zabelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2019 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos); pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 24 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 4 mėnesių terminą sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 20 valandų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 4 mėnesių terminą sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 20 valandų.

2021 m. sausio 25 d. I. K. išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro pasibaigus laisvės apribojimo bausmės laikui,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. K. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei L. V., o būtent: 2024 m. lapkričio 1 d., apie 19.20 val., adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narę – sugyventinę L. V., tai yra, tyčia dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė į kairę veido pusę, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai L. V. sukeldamas fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2024 m. lapkričio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad gauti duomenys, jog 2024 m. lapkričio 1 d., apie 19.20 val., adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), I. K., būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,49 promilių girtumas), žodinio konflikto metu tyčia, dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė neblaiviai sugyventinei L. V. (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,81 promilių girtumas) į kairę veido pusę ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. L. V. įteikta užduotis atlikti objektų tyrimą. Sugyventiniai atskirti. I. K. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Policijos registruojamų įvykių registre informacijoje apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gautas L. V. prisistačiusio asmens pranešimas, kad Kaunas, (duomenys neskelbtini), ją rankomis dabar mušė sugyventinis. Pokalbio metu girdimas vyro rėkimas. Nepilnamečių vienas, greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) atsisakė. Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. lapkričio 1 d. 19.23 val. (duomenys neskelbtini).

Iš 2024 m. lapkričio 5 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ajame Veikos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas 2024 m. lapkričio 2 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Siekiant gauti pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini) Bendrajam pagalbos centrui skambučio garso įrašą, patikrintas Policijos registruojamų įvykių registras, jame esantis garso įrašas įkeltas Integruotojoje baudžiamojo proceso sistemoje (elektroninėje byloje).

Iš 2024 m. lapkričio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad apie įvykį pranešė ir smurtą patyrė L. V., kurios dėl fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, akivaizdžiai neblaivi. Smurtu įtariamas asmuo – I. K.. Smurtu įtariamo asmens būklė: matomų kūno sužalojimų nėra, ramus, akivaizdžiai neblaivus. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – sugyventiniai. Nepilnamečiai (vaikai) šeimoje: yra: A. K., gyvena aplinkoje, kurioje galimai buvo smurtauta. Įvykio vietoje aplinkybes galintys paaiškinti asmenys: nėra. 2024 m. lapkričio 1 d., 19.28 val., patruliuojant maršrute tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, radijo šaukiniu (duomenys neskelbtini), iš Kauno AVPK VTV OVS budėtojo gautas pranešimas, jog adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), pranešėją rankomis dabar mušė sugyventinis (informacija ROIK: (duomenys neskelbtini)). Atvykus nurodytu adresu, akivaizdžiai neblaivi pranešėja L. V. paaiškino, kad svetainėje įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir kartu gyvenančio jos sugyventinio I. K., kurio metu I. K. parvertė ją ant sofos ir dešinės rankos kumščiu tyčia vieną kartą trenkė jai į veido kairės pusės žandikaulį, dėl ko jai svaigo galva, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Apžiūrėjus L. V., ant jos sužalojimų nesimatė, ji GMP atsisakė. Buto viduje buvęs akivaizdžiai neblaivus I. K. paaiškino, jog jie kartu svetainėje vartojo alkoholinius gėrimus ir pradėjo žodžiu konfliktuoti dėl buitinių dalykų, o žodinio konflikto metu sugyventinė L. V., su kuria kartu gyvena jau keturis metus, aplaistė jį kokteiliu bei ne mažiau penkis kartus tyčia rankomis sudavė jam į veidą ir krūtinę, dėl ko jam trūko kantrybė ir gindamasis jis vieną kartą sudavė savo dešinės rankos delnu jai į veidą. I. K. nurodė, kad L. V. savo tokiais veiksmais jam fizinio skausmo nesukėlė bei jokių nepadarė sužalojimų. Nei ant L. V., nei ant I. K. nesimatė kūno sužalojimų, jų pačių sutikimu buvo padarytos jų nuotraukos. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), L. V. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, o I. K. nustatytas 1,49 promilių neblaivumas. Taip pat namuose buvo ir sugyventinių bendras vaikas A. K., kuris, pasak sugyventinių, konflikto nematė. Kadangi abu nepilnamečio tėvai buvo neblaivūs, apie įvykį buvo informuotas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS). Į vietą atvykus VTAS vyriausiajai specialistei I. T., ši priėmė sprendimą A. K. laikinai perduoti L. V. seseriai S. V.. I. K. nurodė, kad laikinai apsistos bute, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Kadangi abu asmenys dėstė skirtingas įvykio aplinkybes, jiems įteikti šaukimai atvykti į Kauno AVPK Reagavimo valdybą. Informacija apie įvykio aplinką: matosi girtavimo pėdsakai. Smurtu įtariamas asmuo nebuvo pristatytas į policijos įstaigą, nes jis savo noru išvyko laikinai gyventi adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Iš 2024 m. lapkričio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti Kaunas, (duomenys neskelbtini). Objektų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nepaimta.

Iš 2024 m. lapkričio 2 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas L. V. kūnas ir veidas, ant kurių jokių išorinių sužalojimų nesimato. Tyrimui reikšmingų aplinkybių ar pėdsakų nenustatyta.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis I. K. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei L. V., o būtent: 2024 m. lapkričio 1 d., apie 19.20 val., adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narę – sugyventinę L. V., tai yra, tyčia dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė į kairę veido pusę, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai L. V. sukeldamas fizinį skausmą.

Byloje kaltinamojo I. K. ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis, tyčia dešinės rankos kumščiu du kartus suduodamas nukentėjusiajai L. V. į kairę veido pusę, siekė nukentėjusiąją sužaloti. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, tai yra, veikė tiesiogine tyčia.

Šie duomenys patvirtina, kad fizinį skausmą L. V. sukėlė kaltinamojo naudotas fizinis smurtas – sudavimas kumščių į veido pusę, tai yra, pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad tyčia naudodamas smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją gali sukelti jai fizinį skausmą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji L. V. yra I. K. sugyventinė. BPK 38 straipsnyje nurodyta, kad asmens šeimos nariais laikomas [...] asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos [...]. Taigi, L. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (ir yra) kaltinamojo šeimos narė.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. K. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi, laisvės apribojimų, sutinka.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, administracine tvarka baustas. Psichiatrinis gydymas – nesigydė, priklausomybės ligų gydymas – nesigydė.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

I. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant I. K. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti I. K. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant I. K. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skirti I. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti visą programos kursą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.