Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 28 eurų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 19 d. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. sausio 21 d., apie 15.00 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio ženklas ir automobilis. Po eismo įvykio M. K. pasišalino iš įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 20 d. nutarimui Nr. 275, vairuotojui išnyko absoliuti pareiga pranešti policijai apie eismo įvykį tais atvejais, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus ir eismo įvykyje dalyvavo ne daugiau kaip du automobiliai, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, tada galima nekviesti policijos į eismo įvykio vietą.

Šiuo konkrečiu atveju jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio, dėl to automobilis buvo apgadintas, tačiau buvo galima toliau važiuoti. Iš UAB „Šilutės komunalininkas“ pažymos matyti, jog eismo įvykio metu kelio ženklams padaryta materialinė žala yra atlyginta. Eismo įvykis kilo ne dėl to, kad jis nebuvo pasirinkęs saugaus greičio, o dėl jo neatidumo ir nepatyrimo vairuojant transporto priemonę slidžiu keliu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 20 d. nutarime Nr. 275 yra numatyti atvejai, kai į eismo įvykį yra kviečiami policijos pareigūnai. Šiuo konkrečiu atveju eismo įvykio metu buvo apgadinta viena transporto priemonė, kurios valdytojas yra jo tėvas, materialinė žala, padaryta kelio ženklui, yra atlyginta. Apelianto nuomone, jis neprivalėjo pranešti apie eismo įvykį policijai.

KET 231.2 punktas numato veiksmus, kurių privalo imtis vairuotojas įvykus eismo įvykiui, t. y. pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje; tais atvejais, kai į eismo įvykį kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus.

Tiek jam surašytame administraciniame teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame teismo nutarime nėra nurodoma, kokių konkrečiai veiksmų, kaip to reikalauja KET 231.2 punktas, jis nepadarė. Apeliantas pažymi, jog KET 231 punkto nuostata yra bendro pobūdžio, o šio straipsnio 2 dalyje yra numatyti kvalifikuojantys požymiai, kuriuos surašant protokolą bei priimant teismo nutarimą būtina nurodyti. Esant minėtų aplinkybių visumai, M. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas be teisinių argumentų pripažino jį kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš įvykio vietos) numatytą pažeidimą.

M. K. nuomone, nesant duomenų, kad jis pažeidė KET 234, 231 punktuose numatytus reikalavimus, administracinė teisena pagal ATPK 130 str. l d. ir 127 str. 2 d. buvo pradėta be teisinio pagrindo ir dėl šių kaltinimų administracinė byla jam turėtų būti nutraukta.

Taip pat administraciniame teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime nurodoma, jog jis pažeidė KET 222 punkto reikalavimus. Šis KET punktas reglamentuoja ir numato administracinę atsakomybę už tai, kai eismo įvykio metu padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, –policijai. Šiuo atveju jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kelio ženklą, o nukentėjusių asmenų nebuvo. Nestipriai buvo apgadintas jo tėvo automobilis. KET 222 punkto nuostata yra bendro pobūdžio ir gali būti taikoma visais eismo įvykio atvejais. Tačiau šiuo konkrečiu atveju administracinėje byloje nėra duomenų, jog jis viršijo leistiną greitį ar (arba) buvo neblaivus, dėl ko galėtų įvykti eismo įvykis. Kaip minėta, eismo įvykis įvyko būtent dėl jo nepatyrimo ir atidumo stokos. Tačiau negali būti traktuojama, jog eismo įvykis įvyko dėl pernelyg didelio greičio ir dėl to pažeidžiant KET 133 punkto nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, jog jis automobilį vairavo blaivus, dėl to jo veikoje nėra ir KET 14 punkto pažeidimo, todėl šiuo klausimu plačiau šiame apeliaciniame skunde nepasisakoma.

KET 5 punkto reikalavimai yra bendro pobūdžio ir taikomi be iš išimties visiems eismo įvykiams, tačiau nesant specialiems KET punkto reikalavimų pažeidimams, šis KET punkto reikalavimas negali būti pagrindu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tuo labiau priimant nutarimą administracinėje byloje.

Be to, apeliantas teigia, kad skiriant administracinę nuobaudą būtina atsižvelgtina į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir dėl to labai gailisi, eismo įvykio metu padaryta materialinė žala yra atlyginta, pats eismo įvykis sunkių pasekmių nesukėlė, o eismo įvykio metu buvo apgadintas tik jo vairuojamas automobilis, todėl visų aplinkybių visumos pagrindu man buvo galima taikyti ATPK 186 straipsnyje numatytą sankciją – baudą, nes, apelianto nuomone, „bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnyje, būtų pasiekti“.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą.

ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 str. 1 d. – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir, priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino jo kaltės turinį. Byloje nekyla abejonių, kad M. K. 2015 m. sausio 21 d., apie 15.00 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Šio fakto neneigia ir pats M. K., tai patvirtina ir byloje esantys objektyvūs įrodymai. Todėl nėra pagrindo abejoti dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus.

Apelianto skundo argumentai, kad jis neturėjo pareigos apie eismo įvykį pranešti policijai, atmestini kaip nepagrįsti, nes jis pats pripažįsta, jog slidžiame kelyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą, kurį apgadino, padarydamas 75,30 Eur žalą (b. l. 5), eismo įvykio metu buvo apgadintas ir jo vairuojamas automobilis „Renaul Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 24–25). Tokias aplinkybes netrukus po eismo įvykio savo 2015-01-29 paaiškinime policijai nurodė pats M. K. (b. l. 23), o apklausiamas teisme jis savo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų pripažino visiškai. Taigi suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas tiek kelio ženklas, tiek jo vairuojamas automobilis, M. K. turėjo pareigą apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepranešęs policijai. Šios byloje neginčytinai nustatytos aplinkybės rodo, kad M. K. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, M. K. veiksmuose teisingai nustatė jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., sudėtį.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų M. K. apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.

Iš administracinėn atskomybėn patraukto M. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis kelia ir jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. teigia, kad teismas be pagrindo netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų ir paskyrė jam labai greižtą administracinę nuobaudą – 868 eurų baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Apelianto nuomone, jam paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga jo padarytiems pažeidimams, nes jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, automobilį apgadino, bet automobilis galėjo važiuoti toliau, žalą už kelio ženklo apgadinimą atlygino.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Šilutės rajono apylinkės teismas M. K. už pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą paskyrė minimalias šių straipsnių sankcijose numatytas administracines nuobaudas, kurias, subendrinęs apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 868 eurų baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Nors, apelianto nuomone, jam paskirta nuobauda yra neproporcinga jo padarytiems pažeidimams, tačiau su tokiais M. K. apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas nesutinka.

Įstatymų leidėjas galimybę taikyti švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatyta nustatė ATPK 30¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis M. K. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyta aplinkybė, kad jis gailisi padaręs pažeidimus, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas minimalią straipsnių sankcijose numatytą nuobaudą. Dar kartą vertinti minėtą aplinkybę ir tuo vadovaujantis dar labiau švelninti M. K. paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis bei atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam M. K. paskyrė teisingą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybių visuma, sudaranti galimybę M. K. už pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda atitinka jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, yra adekvati jo padarytiems pažeidimams, tad švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.