Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-12-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-252-1157/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-03
Bylos Nr.
A20.-252-1157/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01820-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Advokatai
Laurynas Biekša
Kategorijos
Teikimas Nr. A20.-252-1157/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01820-2025-1Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,sekretoriaujant Justynai Višnievskajai,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,

Eritrėjos pilietei R. S., jos atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

vertėjams Ingridai Nasvytei (iš / į lietuvių – anglų k.) ir Abush Kifle (iš / į anglų – tigrajų k.),

teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo Eritrėjos piliete prisistačiusiai R. S.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gruodžio 1 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Centras) teikimas dėl Eritrėjos pilietės, prisistačiusios R. S. (toliau ir – užsienietė) alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, pratęsimo. Alternatyvios sulaikymo priemonės taikymas baigiasi 2025 m. gruodžio 3 d.

Teikime nurodoma, kad užsienietę, VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai Kauno mieste patikrinimui sustabdė automobiliu vykusį Estijos Respublikos pilietį, su kuriuo vyko dar 16 tamsaus gymio asmenų, neturinčių jokių tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Viena iš užsieniečių prisistatė Eritrėjos valstybės piliete R. S., gimusia (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, jog užsienietė prisistatė nepilnamečiu asmeniu, buvo atlikta jos apklausa ir ji nuo 2025 m. rugpjūčio 22 d. iki (duomenys neskelbtini) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu buvo apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūros (duomenys neskelbtini) skyriuje, kaip nelydimas nepilnametis asmuo.

(duomenys neskelbtini). užsienietei tapus pilnamečiu asmeniu, ir nustačius, kad ji yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, Centro pareigūnas užsienietės atžvilgiu priėmė sprendimą, dėl jos sulaikymo, ne ilgiau kaip 48 val.

2025 m. rugsėjo 5 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu, užsienietei taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. gruodžio 3 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Ši sprendimą užsienietė skundė.

2025 m. rugsėjo 9 d. užsienietei atlikta prieglobsčio apklausa. 2025 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) priėmė sprendimą, nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.

2025 m. lapkričio 14 d. užsienietė iš Agentūros (duomenys neskelbtini) priėmimo centro adresu: (duomenys neskelbtini), išvyko gyventi į Agentūros (duomenys neskelbtini) priėmimo centrą adresu: (duomenys neskelbtini).

2025 m. lapkričio 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė užsienietės apeliacinį skundą atmesti ir 2025 m. rugsėjo 5 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimą palikti nepakeistą.

Centras, atsižvelgęs į tai, kad minėta Eritrėjos valstybės pilietė R. S. yra pateikusi prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje ir įgijusi prieglobsčio prašytojos teisinį statusą, jos prieglobsčio prašymas nagrinėjamas iš esmės, Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo jos prieglobsčio byloje, užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl mano, kad jos atžvilgiu gali būti pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybės, Centras prašo pratęsti Eritrėjos valstybės pilietei R. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. kovo 3 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Taip pat teikime prašoma užtikrinti vertėją iš tigrajų kalbos.

Teismo posėdžio metu Centro atstovas teikimą palaikė jame išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, jog užsienietės prieglobsčio prašymas vis dar yra nagrinėjamas, nėra priimto sprendimo. Mano, jog būtent ši alternatyvi sulaikymui priemonė leis užtikrinti užsienietės buvimą Lietuvoje, nes jei ji nevykdytos alternatyvios priemonės, nebūtų galima išnagrinėti jos prieglobsčio prašymo, be to, šia priemone užkertamas kelias jai pabėgti. Atstovas taip pat paaiškino, jog požymių, kad užsienietė bandytų pabėgti, per laikotarpį, kuomet buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebuvo. Tačiau, atstovo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybes, kaip užsienietė buvo sulaikyta (16 asmenų grupė), Lietuva nebuvo užsienietės tikslas, o tikslas buvo keliauti į kokią kitą šalį.

Užsienietė su teikimu nesutinka. Prašo skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Paaiškino, kad ji apgyvendinta (duomenys neskelbtini) priėmimo centre, tačiau tai nėra laisvė – jos judėjimas visiškai apribotas, ji negali išeiti, kada panorėjusi, gali išeiti tik 2 val., be to, netgi tuo laikotarpiu ją prižiūri. Ši situacija jai yra ypatingai stresinė. Taip pat užsienietė paaiškino, kad Lietuvoje gyvenamosios vietos ji neturi, lėšų neturi. Gyvendama Lietuvoje išmoktų Lietuvių kalbą, tuomet bandytų susirasti darbą. Pagrindinė priežastis, dėl ko išvyko iš Eritrėjos – šalyje tvyrantys neramumai, laisvių pažeidimai, tuo tarpu Lietuvoje ji rado tai, ko ieškojo – stabilumą, ramybę, laisvę. Paaiškindama, kodėl pasirinko būtent Lietuvą, užsienietė paaiškino, kad šalis jai nebuvo reikšminga – svarbus buvo tik saugumas, taika. Lietuva ar kita Europos Sąjungos šalis – lygiai taip pat tinkama. Taip pat užsienietė nurodė, jog iš užsienio kalbų šiek tiek moka anglų kalbą, kitų kalbų nežino.

Užsienietės atstovas užsienietės nuomonę palaikė. Prašo skirti užsienietei su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę. Atstovas paaiškino, kad užsienietei labai stipriai apribota laisvė ir tas laisvės apribojimas jau kurį laiką yra neproporcingas. Ji, kaip ir dauguma prieglobsčio prašytojų, buvo sulaikyta grupėje ir iškart pasiprašė prieglobsčio. Anksčiau kreiptis dėl prieglobsčio galimybių jai nebuvo – ji buvo vedama vedlio, o kai sulaikė – iškart pasiprašė. Atstovas pabrėžė, jog jau kurį laiką nėra jokių požymių, kad užsienietė galėtų pažeisti tvarką. Jos prieglobsčio prašymas – labai rimtas, Migracijos departamentas jį netgi priėmė nagrinėti iš esmės, kas gali užtrukti daug laiko. Atstovo teigimu, jis nėra girdėjęs, kad kas nors būtų išsiunčiamas į Eritrėją. Užsienietei nėra tikslo išvykti iš Lietuvos, o tik – sulaukti sprendimo. Atsižvelgdamas į tai, prašo skirti švelnesnę priemonę – apgyvendinimą Centre be judėjimo laisvės suvaržymo, kaip dauguma prieglobsčio prašytojų yra apgyvendinami.

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą. Departamentas 2025 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. Taigi pirmiausia pažymėtina, jog užsienietė yra prieglobsčio prašytoja.

Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).

Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Departamentą arba VSAT; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

Byloje nustatyta, kad Departamentas 2025 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą nagrinėti užsienietės prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. Užsienietė yra itin jauno amžiaus (vos (duomenys neskelbtini) ji sulaukė pilnametystės), duomenų, kad per laikotarpį, kuomet ji buvo apgyvendinta centre, būtų fiksuoti kokie nors užsienietės padaryti taikomos alternatyvios priemonės pažeidimai, ar kad užsienietė būtų bandžiusi pabėgti, byloje nėra. Priešingai, Centro atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jokių požymių, leidžiančių spręsti, kad užsienietė ketintų pabėgti, nebuvo fiksuota. Atkreiptinas dėmesys, jog per alternatyvios priemonės taikymo laikotarpį, užsienietė turėjo galimybę po keletą valandų per dieną išeiti į laisvę, tačiau ir tokiais atvejais jokių bandymų bėgti nebuvo fiksuota. Galiausiai pažymėtina, jog užsienietė patvirtino, jog Lietuvoje ji neturi nei gyvenamosios vietos, nei lėšų, kas tam tikra apimtimi dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, jog ji netgi neturi realių galimybių nei bėgti iš apgyvendinimo vietos, nei iš Lietuvos. Be to, užsienietės prašymas Departamente priimtas ir bus nagrinėjamas iš esmės (o ne skubos tvarka). Šios aplinkybės rodo, jog siekiant užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą ir esant Centro nurodytiems sulaikymo pagrindams, nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga taikyti užsienietei jos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas taikyti užsienietei švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.), todėl Centro teikimas tenkinamas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 2-4, 12 punktais, 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktais, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti Eritrėjos piliete prisistačiusiai R. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2026 m. kovo 3 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas R. S. galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė