Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-14 · Administracinė byla Nr. AS-520-158-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-02-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-09-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-14
Bylos Nr.
AS-520-158-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00098-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
Jurbarko rajono savivaldybės
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui
Administracinė byla Nr. AS520-158/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00098-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Jurbarko rajono savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties dalies dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Jurbarko rajono savivaldybės skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Jurbarko rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) viršininko 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą išieškoti iš turto Nr. (23.17-08)-320-10896 (toliau – ir Sprendimas), taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išieškojimą ne ginčo tvarka pagal vykdomąjį dokumentą (Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą išieškoti iš turto Nr. (23.17-08)-320-10896) iš Jurbarko rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (toliau – ir Programa) 63 381,32 Lt sumą iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo.

Pareiškėjas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo grindė tuo, kad skundžiamu Sprendimu išieškotina suma yra pakankamai didelė, todėl ją išieškojus nebūtų galima įgyvendinti visų 2011 metais Programoje numatytų aplinkos apsaugos rėmimo priemonių: reikėtų persvarstyti Programai skirtas lėšas, sumažinant atskiriems projektams skirtas lėšas, o kai kurių projektų iš viso atsisakyti. Nurodė, kad taip nukentėtų Savivaldybės gyventojų interesai, o tuo pačiu ir viešasis interesas. Ir priešingai – galimai nepalankaus pareiškėjui teismo sprendimo atveju, Sprendime nurodytą sumą bus galima išieškoti iš Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi, be kita ko, atmetė pareiškėjo Jurbarko rajono savivaldybės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, vadovavosi aktualiomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė argumentus, išskirtinai susijusius su ginčijamo sprendimo įvykdymo sunkumais, jo neigiamomis (finansinėmis) pasekmėmis Savivaldybei ir Programos įgyvendinimu, o ne su būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis, kai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstama, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo sunkią finansinę padėtį. Pabrėžė, jog palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju dėl ginčijamo sprendimo galimai kilusi žala galėtų būti atlyginta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis sąlygomis, o byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pažeistas viešasis interesas. Anot teismo, šioje bylos stadijoje nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės iki ginčijamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų ar taptų negalimas.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjas Jurbarko rajono savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį, kuria buvo atmestas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti išieškojimą ne ginčo tvarka pagal vykdomąjį dokumentą (Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą išieškoti iš turto Nr. (23.17-08)-320-10896) iš Jurbarko rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 63 381,32 Lt sumą iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo argumentus ir todėl priėmė neteisėtą nutartį. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo argumentai susiję su ginčijamo sprendimo įvykdymo sunkumais, jo neigiamomis (finansinėmis) pasekmėmis Savivaldybei ir Programos įgyvendinimui, o ne su būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors ginčijamas Programos lėšų panaudojimas įvyko 2009 metais, šias lėšas Valstybinė mokesčių inspekcija išieškos iš 2012 metų Programos lėšų, kurios yra naudojamos daugeliui visuomeniškai svarbių tikslų. Numatoma, kad Jurbarko rajono savivaldybės Programai 2012 metais gali būti skirta iki 150 000 Lt. Taigi ta aplinkybė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ne ginčo tvarka nurašys žymią dalį 2012 metų Programai galimų skirti lėšų (63 381,32 Lt), gerokai sumažins galimybes finansuoti iš Programos lėšų Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatyme numatytas visuomeniškai svarbias priemones. Ta aplinkybė, jog teismui priėmus palankų sprendimą, lėšos į Savivaldybės biudžetą būtų grąžintos, jau neturėtų jokios įtakos priemonėms, kurios liktų neįvykdytos 2012 metų Programos lėšomis. Akivaizdu, jog šiuo atveju nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, neįmanoma bus atkurti buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties, t. y. teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Nesutinkama su teismo išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pažeistas viešasis interesas. Pareiškėjas šioje byloje yra savivaldybė, t. y. viešasis juridinis asmuo, kurio visa veikla susijusi ne su kuo nors kitu, o tik su savivaldybės teritorijos gyventojų ir joje esančių juridinių asmenų interesų, t. y. viešųjų interesų, tenkinimu. Akivaizdu, jog ta aplinkybė, kad Programoje trūkstant lėšų nebus galima įgyvendinti atskirų jos priemonių, pažeis ne Savivaldybės privatų (nes privačių interesų Savivaldybė iš viso neturi), o viešąjį interesą. Grėsmę viešajam interesui, neįgyvendinant Programoje numatytų priemonių, sustiprina tai, kad Jurbarko rajono savivaldybės teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ yra pripažinta problemine teritorija, t. y. šioje teritorijoje yra ypač sudėtinga socialinė ir ekonominė padėtis.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimais palaiko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties motyvus ir prašo pareiškėjo Jurbarko rajono savivaldybės atskirojo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas Jurbarko rajono savivaldybė atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išieškojimą ne ginčo tvarka pagal Sprendimą (vykdomąjį dokumentą) iš Jurbarko rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (toliau – ir Programa) 63 381,32 Lt sumą iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, neatsižvelgė, kad netaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės bus pažeistas viešasis interesas, taip pat, kad priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, neįmanoma bus atkurti buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005, AS5?230/2005).

Be to, kaip ne kartą savo praktikoje yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS6‑496/2006, Nr. AS15‑622/2006).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS63–277/2008).

Pareiškėjas Jurbarko rajono savivaldybė inicijuoja ginčą dėl administracinio akto (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo išieškoti iš turto Nr. (23.17-08)-320-10896) teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo sustabdyti išieškojimą jo pagrindu, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtas pareiškėjo prašymas yra tinkamai motyvuotas, argumentuotai pagrindžiantis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumą, prašyme nurodytas aplinkybes.

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. sausio 20 d. prašymą Nr. (9-1)-D8-701 pradėti ne ginčo tvarka piniginių lėšų išieškojimo administracinę procedūrą, jau yra priėmęs sprendimą (2011 m. gruodžio 8 d. sprendimas išieškoti iš turto Nr. (23.17-08)-320-10896, kurį, kaip minėta aukščiau, pareiškėjas Jurbarko rajono savivaldybė ir siekia nuginčyti) išieškoti ne ginčo tvarka iš Jurbarko rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 63 381,32 Lt sumą. Minėtas Sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 4 dalis), todėl yra pagrindas manyti, kad bus pradėti realūs, priverstiniai piniginių lėšų išieškojimo iš pareiškėjo Programos veiksmai. Išieškojus ne ginčo tvarka iš Jurbarko rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 63 381,32 Lt sumą, kuri, kaip matyti iš pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų dėl 2009 ir 2010 metais Jurbarko rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai skirtų lėšų dydžio, gali būti lygi beveik pusei 2012 metams Jurbarko rajono savivaldybės Programai skiriamų lėšų sumai, būtų žymiai apsunkintos Jurbarko rajono savivaldybės galimybės vykdyti aplinkos apsaugos specialiąją programą, kurios lėšos pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį yra skiriamos finansuoti specialias, visuomeninę reikšmę turinčias savivaldybių vykdomas aplinkos apsaugos priemones. Įvertinus iš Jurbarko rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos išieškotinos sumos dydį, tokių lėšų naudojimo tikslinę paskirtį, taip pat visuotinai žinomą aplinkybę (ABTĮ 58 straipsnis) apie Jurbarko rajono savivaldybės kaip probleminės teritorijos statusą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“), yra pagrindas konstatuoti, kad išieškojus minėtas lėšas bei šioje byloje priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, buvusios padėties atkūrimas gali būti iš esmės neįmanomas, nes vėliau grąžintos išieškotos lėšos jau negalės būti panaudotos finansuoti 2012 metais savivaldybių vykdomas aplinkos apsaugos priemones, kurios tikėtina bus neįvykdytos dėl Programos lėšų trūkumo. Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo bei viešojo intereso. Pažymėtina, kad pareiškėjas Jurbarko rajono savivaldybė yra viešas juridinis asmuo, turintis savarankišką biudžetą, todėl nėra jokios grėsmės, kad priėmus pareiškėjui nepalankų sprendimą 63 381,32 Lt sumos iš Jurbarko rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos išieškojimas nebus galimas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. nesustabdė išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą (ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama ir prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo išsprendžiamas iš esmės, jį tenkinant (ABTĮ 151 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, 71 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Jurbarko rajono savivaldybės atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo panaikinti ir pareiškėjo Jurbarko rajono savivaldybės prašymą patenkinti – iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti 63 381,32 Lt sumos iš Jurbarko rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos išieškojimą ne ginčo tvarka pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą išieškoti iš turto Nr. (23.17-08)-320-10896.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRoma Sabina AlimienėDalia Višinskienė