Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant protokolą surašiusios institucijos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiajam specialistui O. V., valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei I. D., administracinėn atsakomybėn traukiamai N. R., teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą, kurioje N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. R. 2015 m. rugsėjo 16 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalį, dėl to, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015-06-30 atliko statybos patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio metu buvo nustatyta, kad vidiniame kieme savavališkai pastatytos trys medinės I grupės nesudėtingiems statiniams priskirtina 1,2 m. aukščio, 28 m. ilgio atitvarą. Skyrius 2015-07-13 privalomuoju nurodytu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo N. R. iki 2015-07-24 pateikti informaciją nurodant, kada ir kokią atitvarą statė vidiniame kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. N. R. 2015-07-13 privalomojo nurodymo neįvykdė iki 2015-07-24 ir informacijos nepateikė. Tokiu būdu N. R. pažeidė LR teritorijos planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 str. 1 d. 2 p., taip padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 189⁴ str. 1 d.

Teismo posėdyje apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama N. R. paaiškino, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini), bet ne (duomenys neskelbtini). Ten yra bendras kiemas. Tyrimą darė name esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nesupranta dėl ko ji yra pakviesta. Parodė, kad ji tvoros nestatė. Jai buvo nustatytas privalomojo nurodymo terminas iki liepos 24 d. Paskambino ir pranešė O. V., kad ji negalės dalyvauti, nes turėjo jau suplanuotas atostogas. O. V. nurodė, jai prašymą atsiųsti elektroniniu paštu. Išsiuntus elektroninį laišką, jai atrašė, kad laiškas negali būti registruojamas, kadangi nėra jos parašo. Grįžo rugsėjo 1 d., o rugsėjo 4 d. gavo pranešimą iš kurjerio. Paskambinusi O. V., pasakė, kad negali dalyvauti. Buvo pranešta, kad turi vėliau dalyvauti rugsėjo 16 d., pasirašyti protokolą. Rugsėjo 16 d. atėjusi atsinešė didelį kiekį dokumentų. Nesuprato, ko iš jos norima. Pasirodo, jai viską reikėjo pateikti raštu. Rugsėjo 19 d. atėjo kurjeris įteikė jai pasirašytinai dokumentą. Jos adresas senai jau yra toks pat (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra bendras namas, bendras kiemas. (duomenys neskelbtini) yra valstybinė žemė, bendras kiemas. (duomenys neskelbtini) individuali patalpa. Žemės nuosavybės dokumentus turi. Su privalomuoju liepos 13 d. nurodymu yra susipažinusi. Toje teritorijoje (duomenys neskelbtini) egzistuoja kiti statiniai. Atitvarai stovi jau nuo 1949 metų. Turi archyvinius duomenis. Kuomet jie atsikėlė gyventi 1997 metais, tos aptvaros ten jau buvo, tačiau jos buvo iškritusios. Jos kaimynas turėjo kovinį šunį, išgąsdino jos vaiką, reikėjo kažkaip atsitverti. Kiek supranta, jai reikėjo tik pranešti, kad jis tos tvoros nestatė. (duomenys neskelbtini) niekur nurodymuose nefigūruoja. Jai atsiųstame nurodyme nebuvo pažymėta apie (duomenys neskelbtini) ji nepažįsta nei tų gyventojų, kas ten gyvena. jai buvo nesuprantamas ir neaiškus nurodymas. Buvo suformuluotas užklausimas dėl ne tokio adreso. Jai atvykus, inspektorius pareiškė, kad ji turi pateikti dokumentus. Dokumentai buvo archyvuose, ji nedalyvavo tvoros statyme. Iš nurodymo nebuvo aišku, kad jai tik tokią informaciją reikia pateikti. Kalba buvo apie (duomenys neskelbtini) adresą. Nebuvo kalba pateikti paaiškinimą, kalbėta buvo tik pateikti dokumentus. Ji pristatė informaciją, ji nepateikė informacijos tuo metu apie tvorą, statytą (duomenys neskelbtini). Inspektoriaus atsakymą nežino ar gavo, nes ji buvo išvykusi. Ten interneto neturėjo. Grįžo 29 d. Elektroninis paštas ne jos, ji neturi galimybės visada patikrinti jo. Nesutinka, kad ji turėjo vykdyti privalomąjį nurodymą, nes jame buvo minimi abu adresai. Nesutinka, kad ji stabdė ar įtakojo procesą, kadangi M., P., buvo surašytas rugpjūčio 24 d. administracinis teisės pažeidimo protokolas. Ji neįtakojo jų sprendimui nugriauti ar palikti statinius. Įvyko nesusipratimas. Daugiau tai nepasikartos.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistas O. V., teismo posėdyje paaiškino, jog jie nežino ar gavo konkrečiai N. R. laišką. Tam tikrą informaciją gavo. Pagal jų tvarką, jie laikė, jog jie negavo informacijos, nes jinai nebuvo tinkamai pateikta. Jei būtų tinkamai gavę pateiktą informaciją, nebūtų surašę protokolo. Šiai dienai buvo pateikta informacija be originalaus parašo. Dėl statinių klausimas išspręstas. Atsakovei nieko nebuvo surašyta, nei bauda skiriama. Atsakovės atžvilgiu nebuvo rasta pažeidimų. Pažeidimai buvo rasti atsakovės kaimynų. Tuo momentu, kai siuntė privalomuosius nurodymus, jis nežinojo pasekmių, jei ir būtų gauti tinkami dokumentai. Po N. R. pateiktų tinkamai dokumentų buvo išspręstas klausimas. Negali pasakyti datos, kada buvo išspręstas klausimas. Dėl nurodymų nevykdymo tik užsitęsė tyrimas. Kada ir kokią tvorą jinai statė N. R. dokumentuose nebuvo pilnai atsakyta. Po to papildomai nieko nebeužklausė. Po išvykimo N. R. susisiekė tik po to grįžimo namo. Jis N. R. sakė, kad reikia su jais susisiekti, nes vyksta tyrimas. Jie tuo metu nežinojo ar tai savavališka statyba ar ne, ar turimi dokumentai tai statybai. Jei neįvykdomas privalomas nurodymas gali kilti atsakomybė ne tik darbuotojams, bet fiksuojami ir pažeidimai. Ta tvora stovi ant sklypų ribos. N. R. apskundė, kad kaimynai pasistatė tvorą. Iniciatorė buvo pati N. R..

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė I. D. teismo posėdyje paaiškino, jog nurodymas ir buvo skirtas išsiaiškinti. Kad yra kelios tvoros pastatytos toje vietoje jiems yra žinomos. Nurodyme buvo aiškiai nurodyta pateikti informaciją dėl tos tvoros, kurią N. R. pati statė. Tyrimo metu siekiama išsiaiškinti, kokia dalis priklauso N. R.. Iš pasiaiškinimų matosi, kad nėra atskleidžiama esmė. Inspekcijai kilo klausimas, ar N. R. tvorą statė ir kokią tvorą statė. Inspekcija nežinojo apie tai, kas statė tas tvoras. Inspekcija ir siekia tai išsiaiškinti, nes po to eina savavališkos statybos nušalinimo procesas. Įstatymas nenumato galimybės pratęsti fiziniam asmeniui vykdymo termino, kai žmogus yra atostogose. Tačiau, jei būtų tinkamai kreiptasi į inspekciją, tokiu atveju, būtų sprendžiamas klausimas dėl termino pratęsimo. Šiuo atveju nebuvo vykdyti nurodymai. Neneigia, kad buvo teikta informacija, bet kyla klausimas ar inspekcija gavo tokią informaciją. Įstatymas iš viso nenumato pratęsimo. Nebent, tą klausimą sprendžia skyriaus vedėjas. Reikėjo pateikti tik tai: „kad aš nestačiau tos tvoros“. Buvo pateiktas laiškas, kuriame buvo aiškiai nurodyta ką reikia pateikti ir atsakomybė už nepateikimą. Jinai nesuprato nurodymo esmės. N. R. nevykdė nurodymo. Dalį vykdė elektroniniu paštu. Reikalavimai tinkamai įforminti. Išsiuntusi dalį lengva ranka išvažiuoja atostogauti, užvilkina procesą. Todėl buvo surašytas ATP protokolas, kuriame prašoma taikyti administracinę nuobaudą. (duomenys neskelbtini) ir statinių (duomenys neskelbtini) adresai jokios įtakos neturi. Taigi vykstant tyrimui būna pateiktas privalomasis nurodymas, kurį N. R. privalėjo vykdyti. Prašo taikyti administracinę atsakomybę.

ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Tam, kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyti visi būtini tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Nesant nors vieno iš jų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymas užtraukia baudą piliečiams nuo 289 Eur iki 2027 Eur ir pareigūnams – nuo 1400 Eur iki 4344 Eur.

N. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji neįvykdė skyriaus 2015-07-13 privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2015-07-24 pateikti skyriui informaciją, nurodant kokią atitvarą jinai statė vidiniame kieme esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda.

Teismas įvertino bylos nagrinėjimo metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. R. parodymus bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovų O. V. ir I. D. paaiškinimus, kitą bylos medžiagą. Iš 2015-07-13 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialisto O. V. privalomojo nurodymo matyti, kad N. R. buvo įpareigota iki 2015-07-24 nurodyti, kada ir kokią tvorą statė adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vidiniame kieme. 2015-07-16 N. R. išsiuntė elektroniniu paštu Klaipėdos miesto teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjai raštą dėl privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad „pagal aktą (duomenys neskelbtini) surašytą 2015-06-30, nustatyta, kad vidiniame kieme savarankiškai pastatyti mediniai atitvarai, 1,6 m. aukščio ir 4 m. pločio. Tvoros buvo, kai mes 1997 m. įsigijo butą. Jas tiesiog pastatėme naujas, nes senos buvo išgriuvusios. 1997 m. jokių specialių leidimų atstyti tvorą nereikėjo. Įrodymui turime nuotraukas. Tačiau šiuo metu atostogaujame ir esame išvykę. Negalime jų pateikti. Prašau privalomojo nurodymo terminą pratęsti iki rugpjūčio 5 d.“(b.l. 10). 2015-08-16 N. R. buvo išsiųstas elektroniniu laišku kvietimas, kuriame nurodoma, kad kviečia atvykti 2015-08-28 9.00 val. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Taip pat nurodo, kad esant rimtoms priežastims, trukdančioms atvykti nurodytu laiku, prašo informuoti apie tai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba tel. (duomenys neskelbtini).(b.l. 11). 2015-09-04 N. R. buvo įteikti 2 Klaipėdos miesto teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pranešimai pasirašytinai 2015-09-04 (b.l. 12). N. R. taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) užsakymo išrašą iš kurio matyti, kad ji laikotarpiu nuo 2015-07-18 iki 2015-07-25, buvo suplanavusi kelionę (b.l. 13).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose, kuriose buvo sprendžiamas administracinės atsakomybės pagal minėtą teisės normą klausimas, yra pažymėjęs, kad ATPK 189⁴ straipsnyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio teisėto nurodymo nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį, todėl yra būtina nustatyti, ar asmeniui duotas įpareigojimas gali būti laikomas nurodymu ATPK 189⁴ straipsnio taikymo prasme.

Teismas pažymi, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šią normą tik esant tyčiai, t.y. asmens sąmoningam nurodymų nevykdymui ar trukdymui atlikti kitų asmenų pareigas. Todėl būtina nustatyti šį būtinąjį administracinio teisės pažeidimo sudėties elementą. Pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2015-07-13 privalomuoju nurodymu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius kreipėsi į N. R. prašydami nurodyti ir pranešti, kada ir kokią tvorą statė adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vidiniame kieme (b.l. 7). N. R. į pastarąjį privalomąjį nurodymą atsakė 2015-07-16 elektroniniu laišku išsiunčiant jį į O. V. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) (b.l. 19). Elektroniniame laiške N. R. paaiškino aplinkybes, bei pateikė prašymą privalomojo nurodymo terminą pratęsti iki 2015-08-05 (b.l. 18). Elektroniniame laiške N. R. paaiškino, kad (pagal aktą (duomenys neskelbtini) surašytą 2015-06-30, nustatyta, kad vidiniame kieme savarankiškai pastatyti mediniai atitvarai, 1,6 m. aukščio ir 4 m. pločio. Tvoros buvo, kai mes 1997 m. įsigijome butą. Jas tiesiog pastatėme naujas, nes senos buvo išgriuvusios. 1997 m. jokių specialių leidimų atstatyti tvorą nereikėjo. Įrodymui turime nuotraukas. Tačiau šiuo metu atostogaujame ir esame išvykę. Negalime jų pateikti. Prašau privalomojo nurodymo terminą pratęsti iki rugpjūčio 5 d.“), juolab, kad apie jos atsiųsta elektroninį laišką, bei jo turinį žinojo ir O. V., kuris atsakydamas į N. R. elektroninį laišką nurodė tokį turinį („Dokumentas turi būti pasirašytas, kitaip mes negalime jo registruoti. Prašome nuskenuoti/nufotografuoti pasirašytą ir atsiųsti“).

Todėl darytina išvada, kad N. R. informavo statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiąjį specialistą O. V. dėl privalomojo nurodymo, informacijos pateikimo. Teismo vertinimu, vien tai, kad elektroniniu laišku pateiktas paaiškinimas nebuvo pasirašytas, neįrodo, kad N. R. sąmoningai ir tyčia netinkamai vykdė valstybės tarnautojo nurodymus. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas tyčia, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Administracinių teisės pažeidimo bylų teisenoje galioja principas, kad institucija, nagrinėjant administracinio pažeidimo bylą, privalo įrodyti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę. Teismo manymu, įvertinus įrodymų visumą pripažintina, kad nėra patikimų įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog N. R. padarė ATPK 189⁴ str. 1 d. pažeidimą.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, todėl taikant administracinę atsakomybę, visos abejonės dėl pareiškėjos kaltės yra aiškinamos administracinės atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Esant tokioms aplinkybėms, nesant byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių N. R. kaltę, laikytina, kad N. R. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto 189⁴ straipsnio 1 dalyje sudėties, todėl šios bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189⁴ str., 224 str., 283-284 str., 287 str. 1 d. 2 p. teismas

nutaria:

N. R. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189⁴ straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant N. R. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.