- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-29
- Bylos Nr.
- II-1619-142/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pažeidėjas
- J. L.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. L. (J. L. ), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2010-09-02 nutarimo pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulis 2010-09-02 priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 811070 J. L. už LR ATPK 123 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skirti 100 Lt baudą. J. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2010-09-02 apie 21.05 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., tamsiu paros metu vairavo automobilį, kuriame nedegė priekinis kairės pusės žibintas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 246.5 p. reikalavimus (b. l. 8).
J. L. padavė teismui skundą, kuriame prašo pakeisti nutarimą. Paaiškino, kad iš Pilaitės mikrorajono Sudervės keliu važiavo į sodą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Važiuojant ne kartą teko perjungti žibintus iš tolimųjų šviesų į artimąsias ir nepastebėjo, kad vienas žibintas neveikia. Pasukęs iš Sudervės kelio link (duomenys neskelbtini) kaimo, po pirmojo šviesų perjungimo pastebėjo, kad vienas žibintas neveikia. Jis nutarė sustoti ir patikrinti. Automobilyje visada turi atsarginį lempučių komplektą. Iš karto sustoti nepavyko, nes toje vietoje yra staigus posūkis. Pavažiavęs dar apie 80 metrų pradėjo stabdyti, kad sustotų autobusų stotelėje. Jau beveik sustojo, kai kitoje kelio pusėje tamsoje užsidegė policijos švyturėlis. Priėjusi pareigūnė neprisistatė, pakvietė į policijos automobilį. Pareigūnas, sėdėjęs už vairo, irgi neprisistatė, iš karto pradėjo rašyti nutarimą. Į jo repliką, kad jis nori ir gali pakeisti lemputę, pareigūnas atsakė, kad jau vėlu tą daryti. Kelionę pabaigti (iki sodo liko apie 800 m) galėjo ir įjungęs priešrūkinius žibintus. Jo vairavimo stažas yra virš 35 metų. Nutarimo surašymo dieną KET pažeidimų neturėjo, todėl įvertinęs pažeidimo aplinkybes, mano, kad jam paskirta per griežta bauda. Padarytas pažeidimas nesukėlė avarinės situacijos, nepadarė žalos. Dėl pažeidimo gailisi, žada būti atidesnis ir nedaryti naujų KET pažeidimų. Prašo pakeisti baudą į įspėjimą.
Teisme J. L. palaikė skundą, prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais. Paaiškino, kad išvažiavęs iš posūkio iš karto lėtino greitį ir norėjo sustoti, bet tada pamatė policijos automobilio švyturėlius. Policijos pareigūnai tikriausiai nepastebėjo, kad jis ruošiasi sustoti, nes buvo tamsu, lijo. Nors jo darbo užmokestis yra apie 3500 Lt, tačiau jis išlaiko sūnų studentą. Žmona dirba mokytoja, jos darbo užmokestis apie 1500 Lt. Mano, kad už pažeidimą galėjo jį tik įspėti, o ne iš karto rašyti protokolą.
Nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Skundžiamu nutarimu J. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad tamsiu paros metu vairavo automobilį, kuriame nedegė priekinis kairės pusės žibintas.
KET 246.5 punkte nurodyta, kad transporto priemone važiuoti draudžiama, jeigu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko, tolimųjų šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo. Šio reikalavimo pažeidimas užtraukia LR ATPK 123 str. 1 d. nustatytą atsakomybę. Šioje teisės normoje nustatyta, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.
J. L. neneigia, kad aptariamu laiku ir aptariamoje vietoje jis vairavo automobilį, kurio priekinis kairės pusės žibintas nedegė, nebuvo įjungęs rūko žibintų ar avarinės šviesos signalizacijos, tačiau kiek kitaip aiškina pažeidimo aplinkybes, negu apie jas parodė teisme liudytojais apklausti pažeidimą nustatę pareigūnai L. M. ir P. B..
Teismo posėdyje 2010-10-26 liudytoja apklausta policijos pareigūnė L. M. parodė, kad su kolega P. B. dirbo (duomenys neskelbtini) kaime. Liudytoja su kolega važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo ir prasilenkė su J. L.. Iš pradžių liudytoja pamanė, kad priekyje važiuoja motociklas, nes degė tik vienas žibintas. Buvo tamsu, lijo, todėl nebuvo įmanoma pastebėti, kad tai buvo automobilis. Tik kai prasilenkė pastebėjo, kad tai buvo ne motociklas, o automobilis. Tuomet liudytoja su kolega apsisuko, pasivijo tą automobilį, įjungė švyturėlius ir jį sustabdė. Patys sustojo už sustabdyto automobilio. Liudytoja priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paprašė pateikti dokumentus, paprašė ateiti į policijos tarnybinį automobilį. Vairuotojas dėl pažeidimo neprieštaravo, sakė, kad lemputę gali pasikeisti. Vairuotojas minėjo, kad netoli važiuoja, todėl liudytoja vairuotojui pasakė, kad lemputę galės pasikeisti grįžęs namo, nes lauke buvo tamsu, lijo. Liudytoja su kolega nebūtų stabdę vairuotojo, jeigu jis būtų įjungęs rūko žibintus. Liudytojai neatrodė, kad vairuotojas pats stabdė automobilį. Jeigu vairuotojas pats būtų stabdęs automobilį, tai per tą laiką, kol liudytoja su kolega apsuko tarnybinį automobilį, jis būtų sustojęs, o šiuo atveju liudytojai su kolega teko jį prisivyti. Spaudžiant stabdymo pedalą įsijungia galinės stabdymo šviesos. Šiuo atveju vejantis vairuotoją galinės stabdymo šviesos nedegė. Liudytoja parodė, kad nuo posūkio iš Sudervės kelio iki tos vietos, kurioje buvo sustabdytas vairuotojas, yra apie 1 km (b. l. 23-24).
Liudytojas P. B. 2010-11-18 teismo posėdyje parodė, kad dirbo su L. M.. Buvo tamsus paros metas. Važiuodami su L. M. pamatė, kad priešais atvažiuojančios transporto priemonės dega tik vienas artimųjų šviesų žibintas. Iš pradžių liudytojas pamanė, kad iš priekio atvažiuoja motociklas, o prasilenkę suprato, kad tai automobilis, kurio nedegė priekinis kairės pusės žibintas – nedegė nei artimųjų šviesų žibintas, nei gabarito lempa. Liudytojas apsisuko, prisivijo ir įjungęs švyturėlius sustabdė vairuotoją. Vairuotojas buvo pakviestas ateiti į tarnybinį automobilį. Tarnybiniame automobilyje vairuotojui buvo paaiškinta, dėl ko jis buvo sustabdytas ir kokia už pažeidimą numatyta atsakomybė. Vairuotojas, pastebėjęs, kad nedega žibintas, privalėjo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, tačiau to nepadarė. Abejonių liudytojui sukėlė tai, kad iš karto perdegė abi lemputės - ir gabaritinių šviesų, ir artimųjų šviesų.
Liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje, yra logiški, nuoseklūs. Liudytojai parodė, kad J. L. nepažįsta, pats J. L. neteigė priešingai ir nenurodė, kad liudytojai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti pažeidimo padarymu apkaltinti būtent jį, apie pažeidimo aplinkybes parodyti kitaip, negu buvo iš tikrųjų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti liudytojų policijos pareigūnų parodymais. Liudytojai parodė, kad sustabdė J. L., nes jo vairuojamo automobilio nedegė priekinis kairės pusės žibintas, o vairuotojas nebuvo įjungęs rūko žibintų ar avarinės signalizacijos. To neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Transporto priemonės, kurios nedegė priekinis kairės pusės žibintas, vairavimas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nes tamsiu paros metu, lyjant lietui, nebuvo įmanoma identifikuoti iš priekio atvažiuojančios transporto priemonės. Abu liudytojai parodė, kad iš pradžių pamanė, kad iš priekio atvažiuoja motociklas, ir prasilenkę suprato, kad važiavo automobilis. Liudytojų parodymais paneigti J. L. paaiškinimai, kad jis pats stabdė transporto priemonę, pastebėjęs, jog nedega priekinis žibintas. Abu liudytojai parodė, kad prasilenkę su automobiliu apsisuko, prisiviję įjungė švyturėlius ir sustabdė automobilį. J. L. paaiškinimai, kad jis bandė sustoti ir stojo tik toje vietoje, kurioje tai buvo įmanoma (b. l. 28-39), yra nepagrįsti. Liudytoja L. M. parodė, kad nuo sankryžos, kurioje, kaip teigia L. L., jis pastebėjo, kad nedega priekinis žibintas, iki tos vietos, kurioje jį sustabdė policijos pareigūnai, yra apie 1 km. Patikrinus pagal maps.lt duomenis, tas atstumas yra apie 0,60 km. Tai yra tik apytikslis atstumas, nes žemėlapyje neįmanoma nurodyti tikslią vietą, kurioje J. L. buvo sustabdytas. Visos šios aplinkybės rodo, kad J. L. turėjo galimybę per tą laiką imtis KET numatytų saugumo priemonių. Be to, rūko žibintams ar avarinės šviesos signalizacijai įjungti nereikia sustabdyti automobilį. Pažeidimo kvalifikavimui neturi reikšmės tas faktas, kad policijos pareigūnai leido J. L. toliau važiuoti.
Remiantis surinktais įrodymais (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, liudytojų policijos pareigūnų parodymais teisme), pažeidimo faktas nekelia abejonių. KET draudžia vairuoti automobilį, jeigu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega artimųjų ar tolimųjų šviesų priekinis kairysis žibintas, o rūko žibintų J. L. nebuvo įjungęs, todėl administracinėn atsakomybėn J. L. patrauktas pagrįstai. Bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai (LR ATPK 225 str.).
Byloje iš esmės keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. J. L. aiškina, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Skundžiamu nutarimu J. L. paskirta minimali inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta bauda.
LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007, N444-2391/2010). Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad asmuo gailisi dėl pažeidimo, žada KET daugiau nepažeisti, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau ji reikšminga, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, kaip ir ta aplinkybė, kad pažeidimo padarymo metu asmuo neturi už KET pažeidimus galiojančių administracinių nuobaudų, t. y. kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Į šias aplinkybes atsižvelgta, nes, kaip jau minėta, J. L. paskirta minimali bauda. Vairavimo stažas, avarinės situacijos nesukėlimas ar žalos nepadarymas nėra tos aplinkybės, dėl kurių asmeniui galėtų būti skiriama mažesnė bauda negu sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, negu numatyta sankcijoje. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažeidimo padarymas sukelia atitinkamas teisines pasekmes (administracinės atsakomybės priemonių taikymą), apie kurias asmenys iš anksto yra įspėjami, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. J. L. vairuodamas KET reikalavimų neatitinkantį automobilį turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., teismas
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulio 2010-09-02 priimtą nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 811070, kuriuo J. L. už LR ATPK 123 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 100 Lt bauda, palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.