- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- 1-688-885/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22237-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – tėvą S. B., o būtent: 2016 m. gegužės 8 d. apie 19.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajam S. B. į veido sritį bei paėmęs už drabužių jį tempė iš lovos, taip padarydamas nukentėjusiajam S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kraujosruvas dešinės akies apatinio voko srityje, kairės akies išorinio kampo srityje, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, krūtinės ląstos kairėje, odos nubrozdinimus dešinio smilkinio srityje.
Be to, jis smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – mamą V. B., o būtent: 2016 m. gegužės 8 d. apie 19.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai V. B. į dešinį šoną, taip padarydamas nukentėjusiajai V. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje.
Kaltinamasis R. B. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis gyvena su savo tėvais, kuriuos prižiūri. Jis vienas savo tėvą prižiūrėjo, jį skusdavo, kirpdavo, prausdavo, keisdavo sauskelnes, rengdavo, bet tėvas dažnai užsispirdavo su sauskelnėmis eiti į tualetą. Tą kartą jis irgi ėjo ir virto bei susitrenkė. O motina tą kartą buvo išgėrusi, neišlaikė pusiausvyros, todėl nuvirto. Tėvą visada reikia prilaikyti, o tą dieną tėvas taip pat kėlėsi ir virto. Ant jo kūno dažnai būna nuospaudų. Jis tenorėjo tėvą paguldyti į lovą. Jis tą kartą taip pat buvo neblaivus, tačiau aplinkybes pamena gerai, anksčiau nesmurtavo prieš savo tėvus.
Apklausta nukentėjusioji V. B. teismo posėdyje parodė, kad tą dieną buvo virtuvėje ir išgirdo kaip sūnus barasi su tėvu. Vyras nevaikšto, guli lovoje, bet vis tiek dažnai keliasi ir bando eiti. Tą dieną jis taip pat išlipo ir nugriuvo, o sūnus jį kėlė į lovą. Ją atvykusi policija per prievartą išvežė. Liepė rengtis ir važiuoti. Tyrėja jos klausinėjo ir rašė. Ką parašė ji neskaitė, tik pasirašė po apklausos protokolu. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus (15 b. l.), nukentėjusioji parodė, kad ji šaukė, nes sūnus su tėvu ginčijosi. Tą ir kitą dieną sumušimo žymė pas vyrą buvo. Ji tą dieną buvo išgėrusi. Toks įvykis pirmas, bet ji sūnaus nebijo. Jie nesipyksta, sūnus nėra piktybiškas. Po įvykio L. B. ji nieko nesakė. Kaip sūnus tempė tėvą iš lovos nematė. Po įvykio ekspertai apžiūrėjo ir kažką rašė, bet nežino ką. Sūnus tą kartą jai sudavė į šoną, bet kai ji apžiūrėjo save mėlynės nebuvo. Sūnus nedažnai išgeria. Įvykio dieną buvo blaivus. Policija buvo atvykusi, ji sakė, kad sūnus tėvą kėlė į lovą, gal neatsimena, senatvė, sukasi galva.
Apklausta liudytoja L. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis R. B. yra jos sūnėnas. Ji yra nukentėjusiojo S. B. brolienė, prižiūri jį jau ketverius metus, atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) kartus per savaitę, kartais dažniau. Globa dar oficialiai nepaskirta, šis klausimas šiuo metu yra sprendžiamas. S. B. serga senatvine demencija, jam reikalinga priežiūra, ji net nepagalvojo, kad sūnėnas jį gali mušti. Ji pastebėdavo kraujosruvas, kurios nebūdingos nukritimui, tačiau sūnėnas sakydavo, kad tėvas virto. Sūnėnas tėvą maudydavo tik tada, kai būdavo išgėręs, tėvas jo bijodavo. Tą dieną kaltinamasis R. B. buvo labai agresyvus, šaukė, rėkė, mama pasiskundė, kad ji užstojo tėvą, kai kaltinamasis R. B. tempė jį iš lovos ir vedė maudyti, tuomet sūnus trenkė motinai į šoną. Pas tėvą buvo didelė kraujosruva po akimi. Tą dieną ji atvažiavo perduoti aktą, tačiau yra važiavusi ir dėl kaimynų iškvietimo. Ji iškvietė policiją, kurie ir surašė protokolą, vėliau ji davė parodymus pas tyrėjus. Kaimynai apie senuką atsiliepia gerai, o apie kaltinamąjį R. B. labai blogai. Mėlynė S. B. tikriausiai atsirado anksčiau, o mama skundėsi, kad jai sudavė dabar, prašė gelbėti. S. B. yra „sustojęs“ ties 1979 m., jis pasakoja, kad vaikai dar maži. Kai nukentėjusysis S. B. pamato sūnų R. B., labai susinervina, dreba, bijo. Mėlynes ant S. B. kūno matė ne kartą, tačiau netikėjo, kad sūnėnas muša. Mama bijojo skųstis, tačiau, kai R. B. namie nebūdavo, papasakodavo, kad R. B. labai žiaurus ir mušasi. S. B. tą dieną jai sakė, kad jis nuvirto ir užsigavo, tačiau išsigandęs žiūrėjo į sūnų. Šiuo metu S. B. yra sprendžiamas neįgalumo nustatymas dėl senatvinės demencijos, jo kalba neadekvati, jis negali pasirašyti ant dokumentų. Kaltinamasis sako, kad tėvas pats keliasi, griūna, mama taip pat. S. B. žiūri išsigandęs į sūnų, bet nesiskundžia. Mama sakė, kad R. B. skriaudė vyrą, o ji ėjo gelbėti. Kai sūnus geria kartu su mama, tėvas kenčia. R. B. pasidarė žiaurus, piktas, nervuotas. Jis geria vaistus ir alkoholį, jį reikia priverstinai gydyti.
Apklausta liudytoja S. L. teismo posėdyje parodė, kad dirba Šiaulių miesto ir rajono viešosios policijos skyriaus pietinėje nuovadoje tyrėja. Tą dieną ji kartu su kolega M. patruliavo ir gavo iškvietimą nuvykti į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus, juos pasitiko pranešėja moteris, tiksliai nepamena, ar giminaitė, ar kaimynė nukentėjusiajam, kuri juos įleido į butą. Bute buvo pagyvenę moteris ir vyras – tėvai ir jų sūnus. Tėvas gulėjo lovoje ir nuolat šaukė „išvežkite tą mušeiką“, po akimi jam buvo mėlynė. Mama buvo susijaudinusi, šaukė, kad sūnus sudavė tėvui, o kai ji norėjo tėvą apginti, sūnus sudavė ir jai į šoną. Sūnus viską neigė, sakė, kad smurto prieš tėvus nenaudojo, tėvas pats apvirto. Jie iškart reagavo į įvykį. Tiksliai nepamena, ar juos iškvietė iškart po įvykio, ar po pasakojimo apie smurtą. Tėvas daugiau nieko nepasakojo, buvo apimtas emocijų. Iš viso to jie suprato, kad sūnus smurtauja, skriaudžia senukus, jie jaučiasi nesaugūs, todėl išvažiavo su sūnumi. Blaivumo patikrinti negalėjo, nes neturėjo priemonių, tai padarė vėliau atvažiavę kolegos kriminalistai. Klausė mamos, kodėl ji pati policijai neskambino, ji paaiškino, kad bijojo sūnaus.
Apklausta liudytoja D. M. teismo posėdyje parodė, kad su S. ir V. B. yra kaimynai. Girdi kai būna konfliktai ir pykčiai. Ji R. B. bara ir drausmina. V. B. sakė, kad seneliui yra mėlynė. Viskas dėl alkoholio. Daug geria ir V. B. ir R. B.. V. B. pagalbos neprašo, sūnų užstoja. Pastoviai girdi šauksmus, tada galvoja, kad smurtauja. Dabar ramu, gal bijo. Su V. B. bendrauja, bet mažai. Kad konkrečiai mušė, ji nematė.
Apklausta K. B. teismo posėdyje parodė, kad dirba Šiaulių AVPK kriminalinės policijos tyrėja. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nepamena, kur gyvena V. ir S. B.. Nusivežė teismo ekspertą, kuris apžiūrėjo ant S. B. kūno buvusias kraujosruvas. Jis serga senatvės demencija, guli, nevaikšto. Apklausė V. B.. V. B. sakė, kad buvo virtuvėje ir išgirdo kaip sūnus kambaryje šaukia ant tėvo. Nuėjusi pamatė kaip sūnus tampo S. B., todėl puolė ginti ir tada sūnus jai sudavė. V. B. pati viską pasakojo, R. B. tuo metu nebuvo. Nuo alkoholio apsvaigusi ji nebuvo. Parodymus ji surašė, perskaitė, netikslumų nebuvo, todėl V. B. pasirašė. V. B. sakė, kad skauda, kad sumušė. Kai pasakė, kad reiks vykti pas ekspertą, tada ji pasakė, kad niekur nevažiuos. Jai sakė, kad turi išsiaiškinti aplinkybes ir užprotokoluoti, tada sutiko važiuoti. Parodymai teisingi, tik ji vengia ir bijo sūnaus. Su S. B. bendravo, jis liepė išvežti sūnų. Sakė, kad jį tampė. Po to pradėjo kalbėti neaišku ką, šaukti. Jis negalėjo protingai nieko paaiškinti ir susikalbėti su juo nebuvo galima. Į policijos komisariatą vežė įvykio dieną, o apklausa buvo kitą dieną.
Nukentėjusioji V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos vyras S. B. yra neįgalus, guli lovoje, nevaikšto, nesupranta, kas vyksta. Kartais bando keltis iš lovos, bet nepajėgia ir iškrenta iš jos. Jai prižiūrėti vyrą padeda vyro brolio žmona L. B., kuri tvarko dokumentus dėl slaugos. 2016-05-08 vakare, apie 19 val. namo grįžo neblaivus sūnus R. B.. Jie su vyru buvo savo kambaryje, kai R. B. atėjo ir pradėjo kabinėtis prie tėvo sakydamas „tu myžnius“, „nebemyžk“ ir ,paėmęs jam už marškinėlių, tempė jį iš lovos. Ar R. B. trenkė tėvui į veidą, ar kur nors kitur, ji nepastebėjo, nes pati buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Pamačiusi, kad sūnus tempia tėvą iš lovos, ji atėjo į tarpą tarp jų ir juos skyrė. Tada jis kumščiu trenkė jai į dešinį šoną, sakydamas, kad nesikištų. R. B. jai sukėlė fizinį skausmą, sužalojimų nepastebėjo. Jai pradėjus šaukti, sūnus išėjo į savo kambarį. Po konflikto sužalojimų pas vyrą nematė, pamatė tik po paros laiko. Neneigia, kad vartoja alkoholį, todėl sužalojimų galėjo nepastebėti. Civilinio ieškinio nereiškia, į medikus nei ji, nei vyras nesikreipė. Sūnui pretenzijų neturi, tik nori, kad jis daugiau nekeltų rankų prieš juos. Policiją iškvietė L. B., kuri atvykusi pamatė ant S. B. sužalojimus ir kai jos paklausė, ji pasakė, kad tai padarė R. B.. L. B. pas juos ateina dažnai, kartą ar du kartus per savaitę, atneša valgyti, rūpinasi jais. Ar S. B. buvo iškritęs iš lovos įvykio dieną, ji nematė, nes buvo neblaivi ir to neprisimena (16-17 b. l.).
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK KPS Pirmojo poskyrio tyrėjo R. Š. 2016-05-11 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nustatyta, kad 2016-05-08 (laikas tikslinamas) namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. R. B. sumušė tėvą S. B. ir motiną V. B., todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. (3 b. l.).
2016-05-11 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. (5 b. l.).
2016-05-11 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog 2016-05-11 apie 15.05 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. neblaivus sūnus muša neįgalų tėvą. Įvykio vietoje nustatyta, kad neįgalus S. B. guli lovoje, jam po dešiniu antakiu matėsi kraujosruva. V. B. paaiškino, kad sūnus smurtauja prieš tėvą nuolatos, mėlynė tėvui atsirado, kai R. B. sudavė jam į veidą, o jai ginant vyrą, sūnus sudavė jai į dešinį šoną (6-7 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. G 648/2016(04) nurodyta, jog V. B. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu krūtinės ląstos dešinei pusei kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi. V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (36 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. G 646/2016(04) nurodyta, jog S. B. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies apatinio voko srityje, kiek nusitęsianti į dešinio skruosto sritį, kairės akies išorinio kampo srityje, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, krūtinės ląstos kairėje; odos nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje. Sužalojimai, nustatyti S. B., galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai, nustatyti S. B., visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai, nustatyti S. B., padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Vertinant sužalojimus atskirai, neatmetama galimybė, kad poodinės kraujosruvos kairės akies išorinio kampo srityje, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, krūtinės ląstos kairėje; odos nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje galėjo būti padaryti ir griuvimo metu. Poodinė kraujosruva dešinės akies apatinio voko srityje, kiek nusitęsianti į dešinio skruosto sritį, griuvimui nebūdinga. Sužalojimų, nustatytų S. B., visuma vienkartiniam griuvimui nebūdinga (39-40 b. l.).
Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2016-05-11 18.19 val. V. B. nustatytas 2,10 promilių girtumas (14 b. l.).
Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2016-05-11 16.14 val. R. B. nustatytas 2,19 promilių girtumas (41 b. l.).
Iš specialiųjų poreikių nustatymo pažymos Nr. 026374 kopijos matyti, kad S. B. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (20 b. l.).
Iš Neįgaliojo pažymėjimo Nr. NP 018630 kopijos matyti, jog S. B. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (21 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo R. B. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad jis 2016 m. gegužės 8 d. apie 19.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narius – tėvą S. B. ir motiną V. B., yra surinkta pakankamai.
Kaltinamasis R. B. neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, teigdamas, kad smūgių nukentėjusiajam S. B. nesudavė, jis susižalojo pats, kai kėlėsi iš lovos ir virto, o jis tik norėjo paguldyti jį į lovą. Taip pat neigė sudavęs savo motinai, nurodydamas, kad ji buvo išgėrusi, neišlaikė pusiausvyros ir virto. Nukentėjusioji V. B. teisme neigė kad matė kaip jis sudavė tėvui, tačiau patvirtino, kad sūnus jai sudavė. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė priešingus parodymus, nurodė, kad pamačiusi, kad sūnus tempia tėvą iš lovos, ji atėjo į tarpą tarp jų ir juos skyrė. Tada jis kumščiu trenkė jai į dešinį šoną, kad nesikištų. Po konflikto sužalojimų pas vyrą nematė, nes buvo išgėrusi, pamatė tik po paros. Tokius jos parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino liudytoja apklausta L. B., kuri nurodė, kad nukentėjusioji V. B. jai apie tai papasakojo, be to, pati matė nukentėjusiajam S. B. padarytus sužalojimus. Pažymėtina, kad 2016 m. gegužės 11 d. nukentėjusiajai buvo nustatytas 2,10 promilių girtumas, tačiau apklausta ji buvo po dienos, t. y. 2016 m. gegužės 12 d. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Teisme apklausta policijos pareigūnė – tyrėja K. B. patvirtino, kad surašė nukentėjusiosios V. B. duotus parodymus, jai perskaitė ir ji pasirašė liudytojo apklausos protokolą, pastabų neturėjo. Be to, liudytoja apklausta policijos tyrėja S. L. teisme patvirtino, kad gavus pranešimą ir nuvykus į įvykio vietą, rado nukentėjusiuosius ir kaltinamąjį. Nukentėjusiajam S. B. po akimi buvo mėlynė, o V. B. buvo susijaudinusi, šaukė, kad sūnus sudavė tėvui, o kai ji norėjo tėvą apginti, sūnus sudavė ir jai į šoną. Teismui nekyla abejonių apklaustų liudytojų šališkumu, nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar kaltinamojo patraukimu baudžiamojon atsakomybėn. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios V. B. teisme duotus parodymus, kaip siekį padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės ir remiasi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kad nukentėjusiesiems buvo padaryti sužalojimai, patvirtina ir specialisto išvados. Nurodyta, kad V. B. sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu krūtinės ląstos dešinei pusei kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. S. B. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, vertinant visumą sužalojimų, nustatytų S. B., jie vienkartiniam griuvimui nebūdingi, todėl konstatuotina, kad R. B. nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus padarė kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, suduodamas vieną kartą į veidą ir tempdamas iš lovos.
BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, šiam sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino.
Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą nustatyta, jog kaltinamasis R. B. 2016 m. gegužės 8 d. apie 19.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., tyčia ranka vieną kartą sudavė savo šeimos nariui – tėvui S. B. į veido sritį bei paėmęs už drabužių jį tempė iš lovos, taip padarydamas nukentėjusiajam S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kraujosruvas dešinės akies apatinio voko srityje, kairės akies išorinio kampo srityje, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, krūtinės ląstos kairėje, odos nubrozdinimus dešinio smilkinio srityje. Be to, nustatyta, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – mamą V. B., o būtent: 2016 m. gegužės 8 d. apie 19.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai V. B. į dešinį šoną, taip padarydamas nukentėjusiajai V. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką nukentėjusiųjų atžvilgiu padarė tiesiogine tyčia, t. y. smurtaudamas prieš tėvą, o vėliau ir prieš motiną, suprato, kad sukels jiems neigiamas fizines pasekmes ir norėjo taip elgtis; kilusių padarinių atžvilgiu jo tyčia yra neapibrėžta.
Pagal nustatytas aplinkybes kaltinamojo R. B. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo S. B. ir V. B..
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Skirdamas kaltinamajam bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė abiejų veikų atžvilgiu yra ta, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.
R. B. padarė nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis R. B. nusikalto būdamas neteistu (66-67 b. l.), nebaustas administracine tvarka (68 b. l.), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (69-70 b. l.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam R. B. už inkriminuojamas nusikalstamas veikas sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus (BK 46 str.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant.
Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis R. B. smurtines nusikalstamas veikas padarė prieš savo šeimos narius - savo tėvus, siekdamas užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 72² straipsniu, teismas jam skiria baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitomas R. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-05-11 15.50 val. iki 2016-05-13 08.40 val. (2 paros) ir laikoma, kad jis atliko 12 valandų viešųjų darbų.
R. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų (61-62 b. l.) – pradėjus bausmės vykdymą panaikintina (BPK 139 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta nukentėjusiojo S. B. atžvilgiu) ir nuteisti viešųjų darbų bausme, įpareigojant 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu) ir nuteisti viešųjų darbų bausme, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir R. B. skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-05-11 15.50 val. iki 2016-05-13 08.40 val. (2 paras) ir laikyti, kad jis atliko 12 valandų viešųjų darbų.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.