Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. S., jo atstovui advokatui Gintarui Platūkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) neturinčio galiojančių administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. 2014-02-22, apie 13.16 val., Kaune, prie Miško g. 11, vairuodamas automobilį Infinity FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 231.1, 231.2, 234 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. S. prisipažino padaręs pažeidimą, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes turėjo išvykti į Švediją, kur turi akcinę bendrovę, kuriai vadovauja. Turėjo suspėti į keltą. Parodė, kad 2014-02-22, apie 13 val. vairavo automobilį Infinity, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo atvežė sūnų į S. Dariaus ir S. Girėno mokyklą, esančią Miško g. prie „Europa Royale“ viešbučio. Norėdamas pastatyti automobilį, neapsižiūrėjęs, važiuodamas atbulas atsitrenkė į kitą automobilį. Kairės pusės galiniu bamperiu kliudė automobilio Mazda galinę dalį. Tada nuėjo į viešbutį, teiravosi kam priklauso automobilis, tačiau niekas nežinojo kas yra automobilio savininkas. Grįžęs prie automobilio pastatė jį šalia ir dar apie 15 minučių laukė, tačiau automobilio savininkas nepasirodė. Jis parašė raštelį, nurodydamas savo telefono numerį ir tikėdamasis, kad nukentėjusysis jam paskambins ir vėliau jie surašys eismo įvykio deklaraciją, kurį užkišo už automobilio valytuvo. Neradęs automobilio savininko išvažiavo, kadangi skubėjo, nes 17.30 val. turėjo iš Rygos išplaukti keltu į Stokholmą, turėjo iš anksto nusipirkęs bilietą. Po to pats paskambino į policiją ir padėjo išaiškinti įvykio aplinkybes.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Gintaras Platūkis parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimo neginčija. N. S. dirba užsienyje, Švedijoje, kur turi įmonę, beveik pastoviai ten gyvena. N. S. nesistengė nuslėpti pažeidimo, jis ieškojo automobilio savininko, bet nerado. Tai patvirtina ir filmuota medžiaga, kurioje matosi, kad N. S. ieškojo kito automobilio savininko, kad užfiksuoti įvykį ir susitarti dėl žalos atlyginimo. Jis turėjo išvykti į užsienį, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo. N. S. neturėjo motyvo pasišalinti, tiesiog buvo būtinasis reikalingumas. Po to jis iš Švedijos paskambino į policiją, padėjo išaiškinti pažeidimą. Prašė taikyti ATPK 30¹ str. ir neatimti iš N. S. teisės vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. pažeidimų faktą ir N. S. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio Mazda buvimo vieta, padaryti apgadinimai (b. l. 3), fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 4-8), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad nuvykus į eismo įvykio vietą rado automobilio Mazda vairuotoją, kuri paaiškino, kad grįžusi rado apgadintą automobilį. Kas apgadino, nežino. Stovėjimo vieta yra filmuojama viešbučio „Europa Royale“ kameromis. Apklausus netoli įvykio vietos esančios gimnazijos moksleivius buvo nustatyta, kad pasišalinusį automobilį vairavo N. S.. Jis paaiškino, kad įvykio vietoje norėjo surasti nukentėjusiojo automobilio savininką, užpildyti deklaraciją, jo neradęs parašė raštelį. Savo automobilį dalinai sutaisė (b. l. 9-13), S. A. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jo žmona atvyko į seminarą, o jam pasibaigus rado apgadintą automobilį. Kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 14), T. S. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jo tėvas N. S. vairuodamas atsitrenkė į kitą automobilį, po to ilgai laukė, kol ateis nukentėjusysis, o nesulaukęs paliko jam raštelį (b. l. 15), N. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad dėl neapdairumo, išsiblaškymo padarė autoįvykį, nukentėjusiajam paliko raštelį (b. l. 16), N. A. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad išėjusi iš seminaro rado apgadintą automobilį. Paklausė netoliese esančiame viešbutyje, ar niekas nepranešė apie įvykį, bet jokių duomenų nebuvo palikta. Kas sukėlė įvykį, ji nežino (b. l. 17), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad N. S. galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 20-23), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad automobiliui Infiniti FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: braukimo žymės ant užpakalinio (bagažinės) dangčio apačioje, dešinėje pusėje. Automobilis techniškai tvarkingas, braukimai galimai nuo eismo įvykio (b. l. 28), VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilis Infiniti FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. S. (b. l. 31), duomenys apie automobilius Infiniti (b. l. 32-45), pranešimas, kad policija ieško eismo įvykio liudytojų (b. l. 47-49), VĮ „Regitra“ duomenys apie automobilius Infinity (b. l. 56-58), bilietas N. S. vardu į keltą Ryga – Stokholmas, 2014-02-22 dienai, 17.30 val. (b. l. 65), kita bylos medžiaga.

N. S. atstovas nurodė, kad N. S. padarė administracinį teisės pažeidimą būtinojo reikalingumo būklėje.

Lietuvos Respublikos ATPK 17 str. yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Pirmoji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga yra gręsiantis pavojus. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad grėsė pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, t. y. nėra pirmosios būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos, todėl nėra ir kitų būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad N. S. padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013, 2AT-3-2014).

Skiriant N. S. nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų pažeidimų sunkumą, pobūdį, jų padarymo aplinkybes, taip pat į įvykio pasekmes, į pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

N. S. neturi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, N. S. skirtina bauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose. Atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį – N. S. kitam asmeniui priklausantį automobilį apgadino netyčia, neturėjo tikslo išvengti administracinės atsakomybės, padarinius (pažeidėjo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį) - padaryta žala nėra didelė bei į pažeidėjo asmenybę – jis dirba, turi įmonę užsienyje, konstatuotina, jog šioje byloje už padarytą pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose paskirta nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – būtų per griežta ir neproporcinga jos padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, taigi neteisinga. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir N. S. paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. trumpesnį nei numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skiriant kitą nuobaudą - piniginę baudą, teismas nemato sąlygų ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui, ir mano, kad sankcijoje numatyta bauda pagal dydį artima minimumui tinkama ATPK 20 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 30¹ str., 30² str., 33 str. 2 d., 286 str., 287 str., 313 str., teismas

nutaria:

N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą.

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.