- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- II-368-890/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00339-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Eligijus Karbauskis
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietės, lietuvės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2023 m. liepos 14 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2023 m. sausio 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja J. D. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, pagal V. B. pareiškimą, kuriame V. B. nurodė, kad 2022 m. gruodžio 16 d., 19.40 val., žmonių iš (duomenys neskelbtini) buto šuo (japonų akita mišrūnas) vedamas šeimininko pro ją, griebė jai už dėvimo palto ir jį įplėšė. Iškart pasakius tai šuns šeimininkui – jis kaltę neigė ir pavadino ją necenzūriniais žodžiais. Įvykis su šiuo šunimi yra ne pirmas. Šių metų, rugsėjo mėnesį, šis šuo stipriai apdraskė jos mamos šunį. Žalos, patirtos dėl šuns gydymo neatlygino, neatsiprašė ir ignoravo situaciją. Šunį vedžioja be antsnukio, o atsižvelgus į įvykius, šuo yra nenuspėjamas, agresyvus, tad šeimininkai turi imtis atitinkamų priemonių, kad apsaugoti aplinkinius ir jų turtą. Tačiau šeimininkas elgiasi ir į panašius įvykius reaguoja neadekvačiai. Todėl svarstys galimybę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo ir asmens įpareigojimo atitinkamai vedžioti šunį. Patirta turtinė 224 Eur žala, kadangi sugadintas žieminis paltas (b.l. 27-30).
Pareiškėja V. B. šį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos J. D. 2023 m. sausio 25 d. nutarimą apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjos V. B. skundą tenkino, 2023 m. sausio 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos J. D. nutarimą panaikino ir grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti (b.l. 18-21).
2023 m. liepos 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja J. D. antrą kartą priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus 2023 m. kovo 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje nurodytus veiksmus ir atlikus papildomą aplinkybių patikslinimą, darytina išvada, kad šuns savininkas D. G. neigia, kad jo augintinis apgadino svetimą turtą (paltą), byloje liudininkų nėra, policija į įvykio vieta kviesta nebuvo, vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra, buvo tamsus paros metas. Esant šioms aplinkybėms ir atlikus papildomą aplinkybių patikslinimą įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad pareiškėjos paltas 2022 m. gruodžio 16 d., apie 19.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme buvo apgadintas D. D. G. šuns, nenustatyta. Surinktų duomenų visuma kelia abejones dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnyje padarymo, o visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atlikus visus būtinus procesinius veiksmus ir neįžvelgiant administracinio nusižengimo požymių pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ANK 591 str. 1 d. 1 p., administracinio nusižengimo teisena nutraukta (b.l. 6-10).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. liepos 28 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas pareiškėjos V. B. skundas dėl 2023 m. liepos 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad tyrėja netinkamai vykdė jai teisės aktais pavestas funkcijas, tinkamai ir išsamiai tyrimo neatliko bei iš esmės neatliko jokių duomenų teisinio vertinimo, nors jai buvo pakartotinai pavesta atlikti tyrimą. 2022 m. gruodžio 16 d., apie 19.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), V. B. eidama prasilenkė su D. G., kuris vedžiojo japonų akitos mišrūną be antsnukio, (šias aplinkybes patvirtina V. B., pripažįsta D. G., patvirtina ir R. G.). Tai, kad V. B. paltas buvo apgadintas šuns patvirtina V. B. parodymai, jo fotonuotraukos ir atlikta apžiūra, kurios metu nustatyta, kad „<...> palto nugarinėje dalyje, apačioje labiau į dešinę pusę matomas įdrėskimas, dvi baltos spalvos mažos skylutės apie 1, 5 cm ilgio, pro kurias matyti baltos spalvos audinys, šalia šių įdrėskimų matyti kelios pilkšvos spalvos dėmės bei siūlės pažeisto audinio. Apžiūrint paltą kitų defektų nepastebėta.“ Taip pat iš dalies ir D. G. ir R. G. parodymai, kurie patvirtino faktą, kad nedelsiant iš karto pareiškė pretenzijas dėl jos turto sugadinimo. V. B. iš karto po įvykio bendruoju pagalbos telefonu 112 informavo apie įvykį, tačiau policijos pareigūnai neatvyko, o jai buvo pasiūlyta kreiptis į policijos įstaigą per epolicija.lt. Bylos duomenis nustatyta, kad dėl D. G. netinkamos augintinio priežiūros, vedžiojimo ir kt. nukenčia kitų asmenų turtas, augintiniai, bei „<...> (duomenys neskelbtini), namo gyventojais, kurie savo asmens duomenų nesuteikė dėl asmeninių priežasčių, kurie nurodė, kad dėl D. G. šuns kartais jaučiasi nesaugūs.“ Nors teigiama, kad šuo yra vedžiojamas, prižiūrimas, tačiau tyrimo metu policijos pareigūnė nenustatinėjo aplinkybių, kodėl šuo nėra vedžiojamas tinkamai, t.y. pavadėlio, bei su antsnukiu, bei kodėl nėra užtikrinama, kad nebūtų žalojamas kitų asmenų turtas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog yra nustatytas faktas, kad V. B. paltas buvo apgadintas – palto nugarinėje dalyje, apačioje labiau į dešinę pusę yra įdrėskimas, dvi baltos spalvos mažos skylutės apie 1, 5 cm ilgio, pro kurias matyti baltos spalvos audinys, šalia šių įdrėskimų matyti kelios pilkšvos spalvos dėmės – tai yra šuns dantų ir seilių pėdsakai. Duomenų ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kad paltas galėjo būti apgadintas kitomis aplinkybėmis nenustatyta. Pastebėtina, kad nustatytas faktas, kad tai yra vieninteliai palto apgadinimai, kitų apgadinimų nėra. Tiek D. G. ir R. G. apie jų šuns padarytus palto apgadinimus buvo informuoti nedelsiant. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad esant nustatytam faktui, kad šuo vedžiojamas D. G. ne pirmą kartą padaro žalą kitiems asmenims, t.y. D. G. realiai suvokia, numato arba gali numatyti, kad dėl jo netinkamos šuns priežiūros gali būti padaroma žala kitų asmenų turtui, tačiau sąmoningai nesiima jokių veiksmų, kad žala nebūtų padaryta, todėl yra pagrindas konstatuoti D. G. kaltę ir jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Teismo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. liepos 14 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą iš naujo tirti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (b.l. 3-5).
Šalies argumentai
Pareiškėjos V. B. atstovas advokatas Eligijus Karbauskas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad teismas negali surašyti administracinio nusižengimo protokolo ir patraukti kaltus asmenis administracinėn atsakomybėn. Tai turi padaryti Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą. Akivaizdu, jog pareiškėjos V. B. turtas (paltas) yra sugadintas, nes jis turi įdrėskimus. Į pareiškėjos paltą buvo įkąsta šuns iltiniais dantimis. Policijos pareigūnė, priėmusi skundžiamą nutarimą, galimai turėjo antipatiją pareiškėjai, nesiklausė pareiškėjos paaiškinimų, nebuvo dedama pastangų, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Ta pati tyrėja priėmė abu nutarimus, kuriais buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena D. G. atžvilgiu. Akivaizdu, jog šioje byloje pažeidimo faktas yra. Tyrėja turėjo atlikti papildomus tyrimo veiksmus, t.y. galėjo paimti bendrojo pagalbos telefono garso įrašo išklotinę, nes pareiškėja iš karto po įvykio informavo apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu, tačiau patys pareigūnai į įvykio vietą nevyko ir jai liepė rašyti pareiškimą per „Epolicija“. Pareiškėja tai ir padarė. Pareiškėjos nurodomos įvykio aplinkybės sutampa, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia savo atsakomybę. Šiai dienai yra sužalotas turtas (paltas), padaryta žala nėra atlyginta. Šioje byloje yra visi administracinio nusižengimo protokolo požymiai, todėl prašo teismo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. liepos 14 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą iš naujo tirti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Asmuo, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, D. G., teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad 2022 m. gruodžio 16 d. jis grįžo po darbo namo, pasiėmė šunį ir išėjo į apačią. Nuėjęs į apačią, pamatė, kad į kiemą atvažiavo automobilis ir pasistatė šalia jo automobilio. Iš automobilio išlipo moteris ir ėjo per galą, būtent, kad susitiktų su juo ir galimai turėtų kontaktą su jo šunimi. Jam veterinaras pasakė, kad jis šunį laikytų 30 cm nuo savęs. Neįmanoma, kad šuo moterį galėjo pasiekti. Kitas kaimynas gali sakyti, kad jam kojinė suplyšo ir kaltins jo šunį. Buvo anksčiau įvykių, susijusių su jų šunimi. Jo žmona gavo baudą. Jie turi du šunis. Bet dėl ankstesnio konflikto, tai buvo tas pats šuo. Jų šuo užpuolė V. B. mamos šunį. Žmona neišlaikė šuns, ir jis užpuolė kitą šunį. Jų santykiai su pareiškėja nėra draugiški. Pareiškėjos tėvai atsikraustė į jų namą prieš metus, o ji atvažiuoja lankyti tėvų. Ji elgiasi irgi nedraugiškai. Jam pareigūnė davė suprasti, kad reikia jos vengti. Įvykio dieną jis atsisuko, V. B. jam pasakė: „ar jūs matėt?“, jis pasakė, kad jis šunį laikė. Tada ji pasakė, kad jai šuo įkabino striukę. Jis matė palte skylutę, bet buvo tamsu. Pareiškėja pasakė, kad šuo įkando. Jis pasakė, kad nieko nesimato ir nuėjo. V. B. neprašė atlyginti žalos dėl palto. Šuo buvo jo akiratyje, 30 cm nuo jo. Šuo buvo priešingoje pusėje nei pareiškėja. Jis vedžioja šunį be antsnukio, nes jis nėra pavojingas šuo. Jų šuo bijo žmonių. Jis gali atvežti veterinaro išrašus. Jis ir veterinaro bijo. Įvykio dieną kieme nebuvo sniego. Praėjimas iki daugiabučio būna nukastas. Jų kiemas nedidelis. Jie šuns nedresavo ir į dresūrą nevedė. Dabar jie to šuns nebeturi, jis išvežtas į prieglaudą. Šuo pradėjo augti ir daryti „škadas“ namie. Šuo jaunas, vienerių metų amžiaus.
2022 m. gruodžio 22 d. rašytiniame paaiškinime D. G. nurodė, kad 2022 m. gruodžio 16 d., 19.40 val., išėjo į kiemą su savo šunimi jį pavedžioti, jo pavadėlis yra apie 1 m ilgio, tačiau, kol neišeina toliau nuo kiemo ir aplink yra žmonių, jis yra prie jo kairės pusės, kairės kojos, toliau jis nueiti negali, kaip ir buvo šiuo atveju. Jis matė, kad pareina jo kaimynės dukra, tačiau ji ėjo tiesiai į juos, kadangi toje vietoje buvo pramintas takelis, nes tuo metu buvo daug sniego. Tada jo šuo ėjo greta jo kairės kojos, o pavadėlis buvo rankoje, jis jį kontroliavo, o ji ėjo pro dešinę pusę, praėjusi apie 2 m pro juos, ji šūktelėjo: „matei?“, jis nesupratęs atsisuko ir paklausė: „ką mačiau?“, o ji rodė į savo striukės galą ir pasakė, kad jo šuo „gribštelėjo“ jai į striukę, dar rankomis parodė kur, į galą, tačiau, jis nieko nematė, kad kas nors būtų, o vėliau pradėjo sakyti: „žiūrėk, žiūrėk“, pati pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Žinoma, jis taip pat sutriko ir susinervino, kadangi žino, kad jo šuo tikrai jai nieko nepadarė, kodėl ji turėtų jį kaltinti. Po šito žodinio konflikto, jis nuėjo nenorėdamas toliau konfliktuoti. Kai rudenį jo šuo apdraskė kaimynės šunį, jie su žmona ėmėsi visų saugumo priemonių ir stengiasi jų laikytis, o dėl padarytos turtinės žalos dėl apdraskyto kaimynės šuns gydymo su kaimyne yra susitarę, kad grąžins. Dėl šio įvykio jis nesutinka, kad savo šuns neprižiūrėjo ir sukėlė grėsmę kitam asmeniui ar jo turtui, nes taip nebuvo. Aplink kitų žmonių, kurie galėtų tai paliudyti, nebuvo, buvo tik ji, jis ir jo šuo. Mano, kad kaimynės dukra, kuris kartais atvykta pas savo mamą pati elgiasi nepagarbiai su kitais namo gyventojais (b.l. 45).
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos V. B. skundą, kuriame nurodo, jog su V. B. skundo motyvais nesutinka. Mano, kad priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos yra teisėtas bei pagrįstas, jame išsamiai ir objektyviai išnagrinėtos visos administracinio nusižengimo bylos aplinkybės. Nurodo, jog atlikus 2023 m. kovo 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje nurodytus veiksmus bei papildomą aplinkybių patikslinimą, darytina išvada, jog nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog būtent D. G. šuo apgadino svetimą turtą (paltą), kadangi įvykį mačiusių liudytojų nerasta, policiją į įvykio vietą kviesta nebuvo, vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra, buvo tamsus paros metas. Esant šioms aplinkybėms bei atlikus papildomą aplinkybių patikslinimą, įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog pareiškėjos paltas 2022 m. gruodžio 16 d., apie 19.40 val., adresų (duomenys neskelbtini), namo kieme apgadintas D. G. šuns, nenustatyta. Nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos priimtas peržiūrėjus visą surinktą administracinio nusižengimo bylą ir įvertinus visus surinktus įrodymus bei neabejotinai įrodyta, kad nepakanka duomenų, jog būtent D. G. šuo apgadino svetimą turtą (paltą), todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. liepos 14 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos yra teisėtas ir pagrįstas (b.l. 56-59).
Šalies argumentai
2022 m. gruodžio 17 d. V. B. pareiškime per „ePoliciją“ nurodė, kad 2022 m. gruodžio 16 d., 19.40 val., žmonių iš (duomenys neskelbtini) buto šuo (japonų akita mišrūnas), vedamas šeimininko pro ją, griebė jai už dėvimo palto ir jį įplėšė. Iškart pasakius tai šuns šeimininkui – jis kaltę neigė ir pavadino ją necenzūriniais žodžiais. Įvykis su šiuo šunimi yra ne pirmas. Šių metų rugsėjo mėn. šis šuo stipriai apdraskė jos mamos šunį. Žalos, patirtos dėl šuns gydymo neatlygino, neatsiprašė ir ignoravo situaciją. Šunį vedžioja be antsnukio, o atsižvelgus į įvykius, šuo yra nenuspėjamas, agresyvus, tad šeimininkai turi imtis atitinkamų priemonių, kad apsaugoti aplinkinius ir jų turtą. Tačiau šeimininkas elgiasi ir į panašius įvykius reaguoja neadekvačiai. Patirta turtinė 224 Eur žala, kadangi sugadintas žieminis paltas (b. l. 28-30).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2023 m. sausio 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. gruodžio 23 d. D. G. atžvilgiu priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime nurodyta, kad tiriant administracinio nusižengimo bylą apklaustas D. G. neigė, jog jo šuo sudraskė V. B. paltą, taip pat negautos V. B. sudraskyto palto fotonuotraukos ir palto pirkimo kvitas, todėl neįžvelgiant administracinio nusižengimo požymių pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, bei vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. 2023 m. sausio 10 d. gautas V. B. skundas, kuriame nurodoma, jog ji su priimtu nutarimu nesutinka, kadangi sprendimas priimtas skubotai, neištyrus visų įvykio aplinkybių ir nesulaukus jos įrodymų pateikimo, prie skundo pridedamos palto pirkimo kvitas ir nuotraukos. D. G. atžvilgiu priimtas nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinama tolimesniam tyrimui Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK siekiant nustatyti ar buvo apgadintas V. B. paltas. Pažymima, kad būtina apžiūrėti V. B. paltą ir nustatyti ar yra jo apgadinimo požymių (b.l. 33).
Iš 2023 m. sausio 25 d. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad 2023 m. sausio 19 d., papildomai tikslinant įvykio aplinkybes nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), bendrauta su D. G., kuris dar kartą papasakojo situaciją, kuri įvyko 2022 m. gruodžio 16 d., adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme. Bei vaizdžiai nupasakojo situaciją ir teigė, kad jo šuo tikrai neapgadino svetimo turto, o juolab dantimis, nes šuo buvo visiškai kitoje pusėje, nei moteris ėjusi pro jį. 2023 m. sausio 19 d. būnant (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nenustatyta, dėl ko minėtas įvykis užfiksuotas nėra. Siekiant visapusiškai išsiaiškinti įvykio aplinkybes bendrauta su (duomenys neskelbtini), namo gyventojais, kurie savo asmens duomenų nesuteikė dėl asmeninių priežasčių, tačiau nurodė, kad dėl D. G. šuns kartais jaučiasi nesaugūs, kadangi jis yra didelis ir kai kurie gyventojai mano, kad yra labai bailus, nes bijo žmonių, nukentėję nėra, tačiau kiek yra žinoma šuo yra vedžiojama, prižiūrimas. Taip pat nurodė, kad vaizdo stebėjimo kamerų kieme nėra. Pareiškėja pateikė apgadinto palto nuotraukas ir mokėjimo kvitų nuotraukas. Iš kvito nuotraukos matyti, kad paltas (striukė) pirktas 2021 m. lapkričio 21 d., parduotuvėje „Aprangos Galerija“, kuris naujas kainavo 279,90 Eur. Iš pateiktų palto nuotraukų matyti, kad paltas yra pusilgis, juodos spalvos, priekinė palto dalis yra tvarkinga, nepažeista. Žiūrint į galinę palto dalį matyti įdrėskimas, audinio pažeidimas ir dvi mažos skylutės pro kurias matyti baltos spalvos audinys (b. l. 31-32).
Iš 2023 m. liepos 14 d. tarnybinio pranešimo dėl papildomų aplinkybių patikslinimo matyti, kad po 2023 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarties, buvo kaip liudytoja apklaustas V. B., apžiūrėtas jos paltas, padarytos palto nuotraukos, bendrauta su D. G. žmona R. G. (b.l. 11).
Iš V. B. pateiktos pirkimo kvito nuotraukos matyti, kad paltas (striukė) pirktas 2021 m. lapkričio 21 d., parduotuvėje „Aprangos Galerija“, kuris naujas kainavo 279,90 Eur (b.l. 39).
Byloje esančiose šešiose spalvotose nuotraukose užfiksuotas V. B. paltas (ilga striukė), kurio nugarinėje dalyje matyti dvi skylutės bei pažeistas audinys, taip pat parduotuvės pirkimo kvitas, kuriame nurodyta, jog minėtos striukės kaina 2021 m. lapkričio 21 d. su nuolaida 223,92 Eur (b.l. 55).
2023 m. gegužės 16 d. V. B. apklausos protokole užfiksuota, jog 2022 m. gruodžio 16 d., apie 19.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), ji atvyko pas savo mamą ir tėtį, kuriuos prižiūri ir vidiniame namo kieme ji atvyko savo automobiliu, sustojo ir išlipusi iš jo ėjo link namo įėjimo. Tada pamatė, kaip iš namo išėjo asmuo, kuris su pavadėliu vedėsi savo šunį, šuo buvo be antsnukio. Šuns šeimininkas jį vedėsi paėmęs dešinę ranka už pavadėlio, nors buvo tamsu, kiemas neapšviestas, šuns pavadėlio ilgis buvo tikrai ne metras, ir šuo nėjo šalia šeimininko, šuo laisvai galėjo bėgti jo priekyje. Jie praėjo pro ją. Jie prasilenkė visai šalia venas kito, kai prasilenkimo metu pajuto, kaip jo vedamas šuo jai timptelėjo paltą, tada ji intuityviai pasitraukė, po ko vyriškiui, kuris praėjo su šuniu šūktelėjo, kad „Žiūrėkit kas čia darosi?“ Ji suprato, kad jo šuo dantimis grybštelėjo jai į paltą, po ko pasišvietusi telefonu pamatė, kad ant jos juodo pusilgio palto dešinės, labiau į nugaros pusę yra dvi mažos skylutės. Ji žino, kad iki šio įvykio jos paltas buvo be jokių defektų. Tada ji tam žmogui vėl pasakė, kad „pažiūrėkite, kad jūsų šuo ką tik sudraskė jos paltą“, o jis grubiu tonu pasakė: „Kas tau yra? Tau su galva negerai?“ Tuomet nesigilinęs į situaciją ėjo ir nuėjo tolyn. Tada iš to pačio namo išėjo moteris su mažu šuniukų, ji paklausė, ar tai buvo jos vyras ji pasakė, kad taip, dėl to ji pasakė, kad jų šuo sudraskė jai paltą. Ji parodė jai tą vietą, o ji pasilenkė pažiūrėti ir kažką trumpai pasakė. Tuomet jos pradėjo diskutuoti apie jos mamos šunį, kurį jų šuo buvo 2022 m. rugsėjo mėn. apdraskęs, o jie padarytos turtinės žalos mamai dar neatlygino. Ji pasakė, kad dėl apdraskyto palto nežada taip palikti. Dėl šio įvykio ji patyrė 224 Eur turtinę žalą ir be to, tiek ji ir jos tėvai dėl tokio šuns šeimininkų neatsakingo šuns priežiūros jaučiasi nesaugiai. Dėl to šuo, kuris jau antrą kartą daro žalą, turėtų būti prižiūrimas tinkamiau, kad ateityje būtų išvengta panašių incidentų (b.l. 12-13).
2023 m. gegužės 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede – nuotraukose – užfiksuota pareiškėjos V. B. pateikto daikto (palto) apžiūra. Paltas yra pusilgis, juodos spalvos, palto išorinė medžiaga yra poliesterinė (audinys slidus, blizgus). Matyti, kad palto nugarinėje dalyje, apačioje labiau į dešinę pusę matomas įdrėskimas, dvi baltos spalvos mažos skylutės, apie 1,5 cm, pro kurias matyti baltos spalvos audinys, šalia šių įdrėskimų matyti kelios pilkšvos spalvos dėmelės bei siūlės pažeisto audinio. Apžiūrint paltą kitų defektų nepastebėta (b.l. 14-15).
Žemesnės instancijos teismas
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, jog 2022 m. gruodžio 17 d., 19.12 val., buvo gautas pranešėjos – V. B. pranešimas apie tai, kad žmonių iš (duomenys neskelbtini) buto šuo (japonų akita mišrūnas) vedamas šeimininko, griebė už vedamo palto, ir jį įplėšė. Apie tai pasakius šuns šeimininkui, jis kaltę neigė ir pavadino ją necenzūriniais žodžiais. Įvykis su šiuo šunimi yra ne pirmas. Jis šunį vedžioja be antsnukio, o atsižvelgus į įvykius, šuo yra nenuspėjamas, agresyvus, šeimininkai turi imtis atitinkamų priemonių, kad apsaugotų aplinkinius ir jų turtą. Šeimininkas elgiasi neadekvačiai (b.l. 46).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjos V. B. skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, apklausęs liudytoją D. G., išklausęs teisme pareiškėjos V. B. atstovo paaiškinimus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos nutarime pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos. Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
Pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja J. D. 2023 m. liepos 14 d. nutarimu nutraukusi (nepradėjusi) administracinio nusižengimo bylos teisenos D. G., nurodydama, kad nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnyje požymių, priėmė nepagrįstą sprendimą. Tyrimą atlikusi pareigūnė apsiribojo formaliu pakartotinio tyrimo atlikimu, nepašalino nutartyje nurodytų aplinkybių, neatliko jokio surinktų duomenų teisinio vertinimo ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos V. B. atstovas advokatas Eligijus Karbauskis paaiškino, kad teismas negali surašyti administracinio nusižengimo protokolo ir patraukti kaltus asmenis administracinėn atsakomybėn. Tai turi padaryti Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą. Akivaizdu, jog pareiškėjos V. B. turtas (paltas) yra sugadintas, jis turi įdrėskimus. Į paltą buvo įkasta šuns iltiniais dantimis. Tyrėja turėjo ištirti paltą, taip pat galėjo paimti bendrojo pagalbos telefono garso įrašo išklotinę ir (ar) atlikti kitus reikšmingus tyrimui veiksmus, siekiant nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes šioje byloje. Šiai dienai pareiškėjai padaryta žala dėl sugadinto turto (palto) nėra atlyginta.
Po Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutarties priėmimo ir 2023 m. sausio 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos J. D. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos D. G. atžvilgiu panaikinimo, tikslinant įvykio aplinkybes, buvo atlikti šie procesiniai veiksmai – pareiškėjos V. B. apklausa (b.l. 12) ir pareiškėjos V. B. turto (palto) apžiūra (b.l. 14), pabendrauta su D. G. sutuoktine R. G. (b.l. 11).
Iš byloje esančios V. B. 2023 m. gegužės 16 d. apklausos matyti, jog 2022 m. gruodžio 16 d., apie 19.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), ji atvyko pas savo mamą ir tėtį, kuriuos prižiūri ir vidiniame namo kieme ji atvyko savo automobiliu, sustojo ir išlipusi iš jo ėjo link namo įėjimo. Tada pamatė, kaip iš namo išėjo asmuo, kuris su pavadėliu vedėsi savo šunį, šuo buvo be antsnukio. Šuns šeimininkas jį vedėsi paėmęs dešinę ranka už pavadėlio, nors buvo tamsu, kiemas neapšviestas, šuns pavadėlio ilgis buvo tikrai ne metras, ir šuo nėjo šalia šeimininko, šuo laisvai galėjo bėgti jo priekyje. Šuns šeimininkas jį vedėsi paėmęs dešinę ranka už pavadėlio, nors buvo tamsu, kiemas neapšviestas, šuns pavadėlio ilgis buvo tikrai ne metras, ir šuo nėjo šalia šeimininko, šuo laisvai galėjo bėgti jo priekyje. Jie praėjo pro ją. Jie prasilenkė visai šalia venas kito, kai prasilenkimo metu pajuto, kaip jo vedamas šuo jai timptelėjo paltą, tada ji intuityviai pasitraukė, po ko vyriškiui, kuris praėjo su šuniu šūktelėjo, kad „Žiūrėkit kas čia darosi?“ Ji suprato, kad jo šuo dantimis grybštelėjo jai į paltą, po ko pasišvietusi telefonu pamatė, kad ant jos juodo pusilgio palto dešinės, labiau į nugaros pusę yra dvi mažos skylutės. Ji žino, kad iki šio įvykio jos paltas buvo be jokių defektų. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, jog įvykio dieną pranešėja V. B. pranešė apie tai, kad žmonių iš (duomenys neskelbtini) buto šuo (japonų akita mišrūnas) vedamas šeimininko, griebė už palto, ir jį įplėšė. Apie tai pasakius šuns šeimininkui, jis kaltę neigė ir pavadino ją necenzūriniais žodžiais. Įvykis su šiuo šunimi yra ne pirmas. Jis šunį vedžioja be antsnukio, o atsižvelgus į įvykius, šuo yra nenuspėjamas, agresyvus, šeimininkai turi imtis atitinkamų priemonių, kad apsaugotų aplinkinius ir jų turtą. Šeimininkas elgiasi neadekvačiai (b.l. 46). Asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, D. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymais patvirtino, jog jis įvykio dieną šunį vedžiojo be antsnukio, tačiau su pavadėliu, šuo buvo apie 30 cm nuo jo, jo akiratyje. Įvykio dieną pareiškėja jam sakė, kad jai jo šuo įkando į striukę. Jis matė palte skylutę, bet buvo tamsu. Jis pasakė, kad nieko nesimato ir nuėjo. Jie savo šuns nedresavo ir į dresūrą nevedė. Šiuo metu jis nebeturi šuns, jis išvežtas į prieglaudą, nes pradėjo augti ir daryti „škadas“ namie. Šuo jaunas, 1 metų amžiaus. 2023 m. gegužės 16 d. apžiūros protokolas ir jo priedai – nuotraukos – patvirtina, jog pareiškėjos V. B. turto (palto) nugarinėje dalyje, apačioje labiau į dešinę pusę matomos dvi baltos spalvos mažos skylutės, apie 1,5 cm, pro kurias matyti baltos spalvos audinys, šalia šių įdrėskimų matyti kelios pilkšvos spalvos dėmelės bei siūlės pažeisto audinio (b.l. 14-15).
ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra materiali – reiškia, kad administracinė atsakomybė už šį nusižengimą kyla tik tada, kai byloje yra nustatoma ne tik veika, bet ir jos padariniai (šiuo atveju žala turtui) bei priežastinis ryšys tarp jų.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje buvo nustatytos tokios gyvūnų laikytojų pareigos: 1) nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 4) šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnams pareikalavus leisti tikrinti gyvūnus ir jų laikymo sąlygas, patalpas, teritoriją, įrangą, kurioje jie laikomi, transporto priemones, naudojamas gyvūnams vežti, su gyvūnų laikymu susijusius dokumentus ir informacines sistemas, taip pat leisti atlikti šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus; 5) vykdyti kontroliuojančių institucijų pareigūnų nurodymus gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje; 6) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Pažymėtina, jog gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją, be kita ko, vykdo ir savivaldybių administracijos, kurios vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 10 dalies 2 punktas).
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. AD1-965 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo 39 punkte nurodoma, jog šunis rekomenduojama vedžioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės. Šunų laikytojai, vaikščiodami su savo gyvūnais augintiniais viešojoje vietoje, įskaitant gatves, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs teisme apklausto šuns savininko D. G. parodymus, taip pat pareiškėjos atstovo paaiškinimus, sprendžia, jog po Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutarties priėmimo papildomas įvykio aplinkybių tyrimas atliktas formaliai ir nevisapusiškai. Papildomo tyrimo metu taip ir liko nenustatyta esminė aplinkybė, ar šuns šeimininkas įvykio metu laikėsi privalomų reikalavimų, įtvirtintų gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše (39 punkte). Taip pat nebuvo išsiaiškintos aplinkybės, ar D. G. laikėsi privalomų gyvūnų laikytojų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnyje, t. y., kad būtų užtikrinta, jog jo vedžiojamas šuo nekelia grėsmės kitų žmonių sveikatai ir (ar) turtui. Pažymėtina, jog nors pareiškėjos V. B. paltas papildomo tyrimo metu buvo apžiūrėtas ir ant jo konstatuoti akivaizdūs pažeidimai (dvi skylutės, įdrėskimas, pilkšvos spalvos dėmės), tačiau tyrimo metu nesiimta jokių veiksmų, kad kilusios abejonės dėl palto apgadinimų kilmės būtų pašalintos, ir, apsiribojant lakoniškais teiginiais, jog įvykio liudininkų nėra, policija į vietą kviesta nebuvo, vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra, buvo tamsus paros metas, bei didesnę reikšmę suteikiant šuns savininko D. G., o ne pareiškėjos V. B. paaiškinimams dėl įvykio aplinkybių, administracinio nusižengimo teisena, teismo vertinimu, antrą kartą nutraukta nepagrįstai.
Šioje byloje nebuvo išnaudotos visos galimybės tikslinant įvykio aplinkybes bei nustatant, ar buvo administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl sutiktina su pareiškėjos skunde išdėstyta pozicija, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja J. D. antrą kartą priimdama nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, objektyviai ir išsamiai neištyrė visų įvykio aplinkybių bei nesurinko visų galimų duomenų, todėl nepagrįstai kilusias abejones vertino šuns savininko D. G. naudai ir priėmė nepagrįstą nutarimą.
Siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti šią administracinio nusižengimo bylą, byla grąžintina skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą – išsiaiškinti, ar kilusio įvykio metu nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio nuostatos ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimai, nustatantys gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą, taip pat pašalinti kilusias abejones dėl ant pareiškėjos V. B. palto užfiksuotų apgadinimų kilmės. Atlikus nurodytus veiksmus ir nustačius galimai padaryto administracinio nusižengimo požymius bei jį padariusį asmenį, surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina įgaliotai institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pareiškėjos V. B. skundą tenkinti.
Panaikinti 2023 m. liepos 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos J. D. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.