Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-134/2011

2.4.6., 2.4.7.

2011 m. sausio 25 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Virginijos Švedienės, Audronės Kartanienės, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei, gynėjai adv. Virginijai Bradulskienei, nuteistajam L. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 187 str. 2 d., ir nuteistas: pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams; pagal LR BK 187 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir L. P. subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė subendrinta su 2007-05-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės 2007-05-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 2 metų 11 mėnesių 13 dienų iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalis ir L. P. galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. D. vadovaujantis LR BK 38 str. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d. atleistas, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. D. pagrobė svetimą turtą – automobilį ir sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent:

2010-05-23, apie 02 val., A. D. ir L. P. Ukmergės r., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, pasinaudodami automobilio spynelėje paliktu užvedimo rakteliu, slapta pagrobė S. B. priklausantį automobilį FORD ORION, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 800 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam S. B. 800 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Taip pat 2010-05-23, apie 02.30 val., Ukmergės r., (duomenys neskelbtini) miške, A. D. ir L. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, tikslu sunaikinti svetimą turtą, padegdami sunaikino S. B. priklausantį turtą - automobilį FORD ORION, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo nukentėjusiajam S. B. padarydami 800 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 2 d.

Skunde nurodoma, kad LR BK 38 str. taikymas A. D. buvo grindžiamas tuo, jog jis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje yra dvi skirtingos A. D. pozicijos dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, visiškai neaišku, kokiais parodymais – pirminiais ar duotais vėlesnių apklausų metu - vadovaujantis teismas padarė išvadą apie A. D. nuoširdumą.

Apelianto nuomone, teismas priėmė nuosprendį remdamasis vien prielaidomis. Tai, kad byloje nėra surinkta jo kaltę patvirtinančių įrodymų, įrodo ikiteisminio tyrimo eiga. Gi, baigus ikiteisminį tyrimą, baudžiamoji byla jo, L. P., atžvilgiu buvo nutraukta, neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme. Byla buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau grąžinus bylą papildomiems tyrimo veiksmams atlikti, visgi nebuvo gauta jokių naujų jo dalyvavimą minėtų nusikaltimų padaryme patvirtinančių įrodymų. Taigi, jį nuteisti nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėja prašė skundą patenkinti.

Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo bei nuteistojo L. P. kaltės padarius jam nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d., bei paskyrė bausmę laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje suriktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis, savo naudai interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Nors nuteistasis L. P. neigia, kad veikdamas kartu su A. D. pagrobė S. B. priklausantį automobilį, kurį sunaikino padegdami, o A. D. teisme patvirtino, jog šiuos nusikaltimus padarė vienas, tačiau jų abiejų kaltė byloje įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo S. B. ir liudytojo D. R. parodymais, pirminiais nuteistojo A. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Visi šie byloje užfiksuoti duomenys tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, dėl jų patikimumo kolegijai abejonių nekyla.

Taigi, iš nukentėjusiojo S. B. parodymų seka, kad 2010-05-22, apie 20 val., jis grįžo į namus, esančius Ukmergės r., (duomenys neskelbtini), automobiliu FORD ORION, v/n (duomenys neskelbtini) Automobilį paliko prie (duomenys neskelbtini) namo. Automobilio užvedimo spynelėje buvo palikti rakteliai. 2010-05-23, apie 6 val., jis pasigedo savo automobilio. Vėliau iš (duomenys neskelbtini) gyventojų sužinojo, kad jo automobilį galėjo pavogti A. D. ir, kad automobilis gali būti sudegintas. 2010-05-26 miške rado sudegintą savo automobilį (b.l. 206-207).

Liudytojas D. R. parodė, kad 2010-05-24 (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., jis sutiko A. D., kuris pasipasakojo, kad 2010-05-22 jis buvo (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., gėrė alkoholinius gėrimus, o paskui pavogė automobilį Ford. Vėliau atvažiavęs į mišką netoli (duomenys neskelbtini) jį sudegino. Jis taip pat minėjo, kad automobilyje rado užvedimo raktelį. Automobilį sudegino dėl to, kad neliktų pirštų atspaudų. A. D. nusivedė jį į mišką ir parodė sudegintą automobilį. Pažymėtina, kad liudytojas D. R. teisme mėgino pakeisti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tvirtindamas, kad jis A. D. neklausinėjo, ar pastarasis buvo vienas, nes jam buvo neįdomu, tačiau vėliau pripažino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 29), yra teisingi bei dar kartą patvirtino, kad A. D. jam pasakė, jog buvo ne vienas, kartu buvo draugas, bet pastarojo vardo ir pavardės A. D. neįvardino, o jis ir neklausė (b.l. 207-208).

Abejoti tokiais liudytojo parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Todėl visiškai nepagrįsti A. P. skundo teiginiai apie tai, kad D. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, turėtų būti vertinami kritiškai, nes juos paneigia A. D. teisme duoti parodymai, be to, liudytojo teisme duoti parodymai turėtų būti vertinami, kaip jo kaltumą paneigiantys įrodymai. Kaip matyti iš liudytojo D. R. parodymų analizės, nors duodamus parodymus teisiamojo posėdžio metu jis aiškino, kad neprisimena, ar A. D. jam sakė, jog buvo kartu su draugu, visgi pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino kaip teisingus.

Įrodant A. P. kaltę, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi pirminiais A. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Šio kaltinamojo parodymai viso bylos tyrimo bei teisme metu nebuvo vienodi, tačiau teismas juos išanalizavo ir rėmėsi tais, kurie atitiko faktines bylos aplinkybes bei sutapo su kitais byloje esančiais įrodymais.

Nuteistasis A. D. pirminėje apklausoje apie L. P. dalyvavimą nusikaltimų padaryme davė išsamius parodymus, detaliai paaiškindamas kokius veiksmus kiekvienas konkrečiai atliko (b.l. 74-75). Analogiškas aplinkybes A. D. nurodė ir akistatos su L. P. metu, atsakydamas į tyrėjos klausimą apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau tos pačios akistatos metu L. P. nurodžius, kad jis nedalyvavo automobilio pagrobime ir nebuvo jį padegant, pastarasis paneigė savo pirminius parodymus, tvirtindamas, kad automobilį pagrobė vienas, o L. P. jis paėmė pakeliui į namus ir pavežė iki namų (b.l. 85-86). Nors, kaip teisingai nurodo apeliantas, akistatos metu A. D. dar buvo sulaikyme, todėl teismo išvada, kad savo parodymus A. D. pakeitė paleistas iš sulaikymo, t.y. suderinęs savo poziciją su L. P., yra nepagrįsta, visgi A. D. parodymai apie tai, kad jis vienas pagrobė automobilį ir jį sudegino, atsirado tik po to, kai akistatos metu L. P. kategoriškai paneigė savo kaltę įvykdžius minėtus nusikaltimus kartu su A. D.. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. aiškino, kad parodymus pakeitė, nes pirminės apklausos metu dėl girtumo neprisiminė, ar grobiant automobilį L. P. buvo kartu, ar ne, taip pat neprisiminė kaip viskas buvo. Todėl tyrėjui pasakė, kad L. P. buvo kartu (b.l. 77). Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis A. D. negalėjo paaiškinti, kaip, neprisimindamas visų įvykių aplinkybių, visgi pirminės apklausos metu jis sugebėjo išsamiai papasakoti automobilio pagrobimo bei jo sudeginimo aplinkybes, nurodant kiekvieno iš jo bei L. P. veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vėlesnius A. D. parodymus vertino kritiškai, kaip siekį padėti draugui L. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, nuteistojo A. D. parodymus, jog automobilio pagrobime ir sudeginime jis dalyvavo vienas paneigia susirašinėjimas tarp A. D. ir L. P..

Nuteistasis nepagrįstai tvirtina, kad SMS susirašinėjimas tarp jo ir A. D. negali būti vertinamas kaip jo kaltę patvirtinantis įrodymas. Priešingai skundo argumentams, iš A. D. paimto telefono, kurio laikmenoje „Pranešimai“ „Išsiųstieji“ rastos žinutės, 2010-05-27 išsiųstos L. P., su turiniu „Laimi wiska zino apie tawe ir mane db wezasi mentaj“, „Gautieji“ - žinutės iš Laimio „Kur wezasi tave ka zhno tai pas mane atwaro“ ir „Reikia kad wienas wiska prisimtu nes dviese daug gausim“ (b.l. 58-69), įrodo, kad S. B. automobilio pagrobime ir jo sudeginime A. D. dalyvavo kartu su L. P., o šios žinutės liudija mėginimą suderinti jųdviejų tarpusavio poziciją dėl nusikaltimų.

Taigi, byloje esančiais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad 2010-05-23, apie 02 val., A. D. ir L. P. Ukmergės r., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, pasinaudodami automobilio spynelėje paliktu užvedimo rakteliu, slapta pagrobė S. B. priklausantį automobilį FORD ORION, kurį vėliau padegdami sunaikino.

Dėl BK 38 str. taikymo kito nuteistojo, t. y. A. D. atžvilgiu (apelianto L. P. skunde ginčijamas šios normos taikymas nusikalstamos veikos bendrininkui A. D., tačiau A. D. atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas), pažymėtina, kad pagal LR BPK 320 str. išdėstytas bendrąsias bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatas, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 str. 3 d.).

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų, kuriais savo nuosprendyje rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pažymėtina, kad 2010 07 21 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi (b.l.120) prokuroro prašymu byla buvo grąžinta ikiteisminiam tyrimui papildyti. 2010 07 28 Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu (b.l.121) buvo panaikintas 2010 06 08 nutarimas nutraukti dalį ikiteisminio tyrimo L. P. atžvilgiu. Po šių sprendimų priėmimo, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo papildomai apklaustas S. B. (b.l.122), jis pripažintas byloje civiliniu ieškovu 1827 Lt sumai (b.l.124), papildomai apklaustas liudytojas D. R. (b.l.125), patikslintas įtarimas A. D., jis apklaustas ir atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje (b.l.129-136), įteiktas pranešimas apie įtarimą L. P. bei jis apklaustas (b.l.145-146). Pažymėtina, kad teismas bylos įrodymus tiria tiesiogiai teismo posėdyje. Šiuo atveju įtariamieji, kurie ikiteisminiame tyrime apklausti po sprendimo jį papildyti, buvo apklausti teisme, teisme įrodymų tyrimo metu apklausti ir nukentėjusysis bei liudytojas, jų parodymus teismas įvertino. Būtent bylos įrodymų visuma ir leido padaryti teismui išvadą apie pačių pirminių A. D. parodymų teisingumą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, kolegija konstatuoja, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinti apelianto skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį jame išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

nuteistojo L. P. apeliacinį skundą atmesti.