- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- e2-587-884/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Valinskytė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- E. D.
- Advokatai
- Dženeta Terespolskienė
išvadą teikiančios institucijos Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui E. D. dėl išlaikymo vaikui priteisimo vaikui, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui H., gim. 2016 m. vasario 5 d., išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2017-07-20 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti 3496,77 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. vasario 5 d. iki ieškinio padavimo dienos, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikoje arba bet kurioje kitoje užsienio valstybėje, o bendravimo tvarką pagal jos pasiūlymą - atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 14 val. mieste/kaime, kuriame yra ieškovės gyvenamoji vieta, bendravimo su nepilnamečiu sūnumi metu ieškovė turi teisę dalyvauti vykstančiame atsakovo ir vaiko susitikime ir atsakovas tam neturi teisės prieštarauti, bendravimo su vaiku metu atsakovas gali vaiką išsivežti į kitą vietovę, tačiau tik kartu dalyvaujant ieškovei ir apmokant visas ieškovės kelionės išlaidas, jei atsakovas pageidauja, kad bendravimas su vaiku vyktų ne mieste/kaime, kuriame yra ieškovės gyvenamoji vieta, tai apie tai atsakovas turi iš anksto pranešti ieškovei ir iš anksto apmokėti ieškovės ir vaiko kelionės išlaidas. Nurodė, kad ji su atsakovu nebuvo susituokusi, tačiau susitikinėdavo, dar iki sūnaus H. gimimo atsakovas paliko ieškovę ir išvyko į Angliją, jam grįžus 2016 m. birželį į Lietuvą buvo kartą susitikę, tačiau po susitikimo atsakovui išvykus pas mamą į Vilkaviškį, jų santykiai nutrūko galutinai. Atsakovas nuo pat sūnaus gimimo išlaikymo neteikė, su sūnumi nebendravo. Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, gauna apie 139,43 Eur motinystės pašalpą, 58,90 Eur socialinę paramą, augina dar du vaikus, sūnų Eriką, gim. 2004 m., bei dukterį R., gim. 2008 m. Šiuo metu gyvena jos pusseserei priklausančiame bute, ieškovei padeda jos mama. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad turto neturi, tik seną mašiną, gimus sūnui karts nuo karto su atsakovu bendravo, nuo 2016 metų gruodžio nebendrauja visiškai, atsižvelgdama į tai, kad pagal teismo sprendimą atsakovas turi teikti išlaikymą kitiems dviem vaikams, prašomą išlaikymo sumą mažina iki 160 Eur per mėnesį, atitinkamai mažina ir įsiskolinimo sumą. Išvykti į užsienį neketina, sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta nenurodant apie užsienio valstybę. Bendravimo tvarką prašo nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su sūnumi kas antrą sekmadienį, įspėjant ieškovę prieš dvi dienas, ar ketina atvykti pas vaiką. Nesutinka, kad atsakovas vaiką pasiimtų pas save į namus, nes juo nepasitiki.Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad reikalaujama išlaikymo suma neatitinka jo finansinės padėties, norėtų, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų Lietuvos Respublika, o ne kita valstybė. Teismo posėdžio, vykusio 2017 m. rugsėjo 28 d., metu atsakovas papildomai paaiškino, kad jis su ieškove susipažino Vilkaviškyje, kartu apsigyveno, išėjusi dekretinių atostogų, ieškovė išvyko į Skuodą pas savo mamą. Jis buvo išvykęs Norvegiją, po to į Angliją, kartais susitikdavo, bandė kartu gyventi, bet nepavyko. Sūnų matė 20016 metų gruodį paskutinį kartą, kad būtų priteista vaiko išlaikymui po 120 Eur, nes jis turto, pajamų neturi, gyvena pas mamą. 2017 metų sausį grįžo iš Anglijos į Lietuvą. Savo gyvenamosios vietos nedeklaruoja Lietuvoje, nes nėra apsisprendęs, kur gyvens. Nori, kad jam būtų leidžiama išsivežti vaiką pas save, kur jis galėtų susipažinti su giminaičiais, norėtų pasiimti vaiką kas antrą šeštadienį 10 val., grąžinti vaiką ieškovei sekmadienį 18 val., kiekvienais poriniais metais vaikas būtų su tėvu per gimtadienį, Velykas ir Kalėdas. Neprieštarauja, kad jis bendrautų pirmus du šeštadienius nuo 10 val. iki 17 val. dalyvaujant ieškovei, nes vaikui reikia prie jo priprasti.Išvadą teikiančios institucijos Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teikė išvadą, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su mama, 160 Eur išlaikymo dydis vaikui būtų pakankamas, nustatant bendravimo tvarką reikia atsižvelgti į tai, kad vaiko ryšys su mama yra glaudus, jis prie jos prisirišęs, tėvo seniai nematęs, tėvo ryšys su vaiku turi būti atnaujintas palaipsniui, bendraujant tėvui su vaiku vaikui įprastoje aplinkoje dalyvaujant mamai, ir tik po to leisti tėvui išsivežti vaiką Išvadą teikianti institucija Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, kad institucijos specialistas lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje, atsakovas gyvena jo motinai priklausančiame bute, kuriame yra du kambariai, virtuvė, butas su patogumais, buities sąlygos tinkamos svečiuotis atsakovo sūnui. Atsakovas sutinka teikti išlaikymą vaikui po 120 Eur kas mėnesį, bendrauti su vaiku pageidauja kas antrą einamo mėnesio savaitgalį, sūnų pasiimant šeštadienį 9 val., grąžinant į nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Institucija tam neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Gimimo liudijimu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra H. D., gim. 2016 m. vasario 5 d., tėvai. Šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo gyvena su mama, tai yra su ieškove, kuri vaiku rūpinasi, jį prižiūri. Atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, išvadą teikiančios institucijos teikė išvadą, kad vaikas ir toliau gyventų su mama, darytina išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CPK 192 straipsnio 1 dalis). Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsakovas yra H. D. tėvas, todėl turi tėvo teises ir pareigas. Šalys gyvena atskirai, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad yra davęs 100 Eur ieškovei iki vaiko gimimo vežimėliui įsigyti, gimus vaikui išlaikymo nėra teikęs. Ieškovė iš viso augina tris mažamečius vaikus, šiuo metu yra sūnaus Herkaus priežiūros atostogose, jai mokama motinystės pašalpa sudaro 139,43 Eur, socialinė pašalpa 58,90 Eur, nekilnojamojo turto neturi, turi tik nedidelės vertės automobilį, su vaikais gyvena jos pusseserei priklausančiame bute, nuomos nemoka, susimoka už komunalines paslaugas. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Šiuo atveju ieškovė viena augina nepilnametį jos ir atsakovo sūnų, todėl jai tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad iš atsakovo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimu priteistas išlaikymas atsakovo dukrai Gabijai, gim. 2008 m., ir sūnui Jogailai, gim. 2013 m., kiekvienam vaikui po 160 Eur. Atsakovas nurodė, kad jis pajamų negauna, turto neturi, gyvena šiuo metu pas mamą, teigė galintis teikti 120 Eur dydžio išlaikymą. Teismas pažymi, kad atsakovas pripažino neturintis jokių sveikatos problemų, nenurodė jokių objektyvių duomenų, kad negalėtų teikti vaikui prašomo išlaikymo dydžio. Teismo posėdžio metu teikti atsakovo paaiškinimai dėl jo turtinės padėties tiesiog rodo jo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į vaikų išlaikymo pareigą, visišką nusišalinimą nuo to, kad sūnui būtų užtikrintos pakankamos gyvenimo sąlygos jo visapusiškam vystymuisi. Darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus Herkaus išlaikymui po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir išlaikymas priteistinas nuo ieškinio gavimo teisme dienos, tai yra nuo 2017 m. liepos 28 dienos (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimpo dienos. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo, tai yra nuo 2016 m. vasario 5 d., iki ieškinio pateikimo dienos, paaiškino, kad atsakovas neteikė sūnui išlaikymo nuo pat jo gimimo, atsakovas to neginčijo, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo sūnui įsiskolinimas – 2837,48 Eur. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė, kuriai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-202/2014).Ieškovė, ieškiniu reikšdama reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, vėliau teismo posėdžio metu šį reikalavimą tikslindama, nurodė, kad atsakovu nepasitiki ir nenorinti, kad jis vaiką vežtųsi į savo gyvenamąją vietą. Tačiau tokia ieškovės pozicija prieštarauja jau aukščiau išdėstytam teisiniam reglamentavimui. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą ir nurodė, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje buities sąlygos tinkamos svečiuotis atsakovo sūnui. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad Anglijoje buvo teistas dėl smulkios vagystės, tačiau duomenų, kurie leistų manyti, kad atsakovo bendravimą su vaiku reikėtų riboti, ieškovė nėra pateikusi. Visiškas draudimas atsakovui pasiimti sūnų į savo gyvenamąją vietą neatitiktų vaiko interesų, vaikas turi teisę susipažinti ir bendrauti su artimaisiais giminaičiais iš tėvo ir motinos pusės. Nustatyta, kad atsakovas sūnų paskutinį kartą matė 2016 m. gruodžio mėnesį, faktiškai vaikui esant kūdikiui, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas turi siekti, kad būtų atkurtas saugus atsakovo ir sūnaus emocinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad tarp vaiko ir tėvo nėra sukurta emocinio ryšio, vaikas yra mažametis (neturi dvejų metų), jam svarbus tinkamas dienos režimas, įprasta aplinka, teismas sprendžia, jog būtina nustatyti pereinamą laikotarpį, po kurio atsakovas bendrauja su vaiku įprastine tvarka, nustatant, kad atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą nustatytomis valandomis, vaikas praleidžia savo gimtadienius, Velykas lyginiais, o Kalėdas nelyginiais metais. Taigi, teismas sprendžia, kad atsakovo teismo posėdžio metu pasiūlyta bendravimo tvarka su vaiku, atsižvelgiant į sprendime nurodytus pakeitimus, atitinka vaiko interesus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), todėl konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas tenkinas iš dalies. Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 231,33 Eur, patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistina 154,22 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnis).
Sprendimas dėl materialinio išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti H. D. gyvenamąją vieta su V. Š. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikoje.
Priteisti iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui H. D., gim. 2016 m. vasario 5 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2017 m. liepos 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš E. D. nepilnamečiui vaikui H. D. 2837,48 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 48 euro ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 5 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2017 m. liepos 27 d.
Nepilnamečio vaiko H. D. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti tėvo E. D. bendravimo tvarkos su vaiku H. D., gim. 2016 m. vasario 5 d., pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas pirmuosius aštuonis kartus bendrauja su vaiku kas antrą šeštadienį nuo 10 val. iki 14 val. dalyvaujant vaiko motina V. Š., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tėvas su vaiku bendrauja toliau nustatyta bendravimo su vaiku tvarka.
Nustatyti tokią tėvo E. D. bendravimo su vaiku H. D., gim. 2016 m. vasario 5 d., tvarką:
tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val.;
per vaiko gimtadienį ir Velykas lyginiais metais bei Kalėdas nelyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku nuo prieššventinės dienos 18 val. iki šventinės dienos 20 val. Kai vaiko gimtadienis yra darbo diena, tėvas bendrauja su vaiku nuo šios šventinės dienos 17 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20 val.
tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta;
tėvas, negalėdamas atvykti pasiimti vaiko tvarkoje nustatytu laiku, jis privalo apie tai prieš dvi dienas informuoti vaiko motiną;
visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.
Priteisti iš E. D. 154,22 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 22 euro ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.