Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN20.-463-1009/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-31
Bylos Nr.
AN20.-463-1009/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00474-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
H. N. A.
Suinteresuotas asmuo
BĮ Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Romas Jonuška, Paulius Vinkleris
Kategorijos
  • 8.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AN20.-463-1009/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00474-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,sekretoriaujant Živilei Gedvilaitei,

dalyvaujant pareiškėjai H. N. A., jos atstovei pagal įstatymą H. O. A. F., (toliau – ir pareiškėjai), atstovui advokatui Romui Jonuškai (toliau – ir pareiškėjų atstovui),

vertėjui I. S. N.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama bylą pagal pareiškėjų atstovo, advokato Pauliaus Vinklerio skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas pareiškėjų įgalioto atstovo skundas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 22S63071 dalies dėl H. O. A. F. laikino apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje panaikinimo, leidžiant H. O. A. F. laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje pritaikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde iš esmės nesutinkama su Migracijos departamento skundžiamame sprendime nurodytu pagrindu, vertinamu kaip pareiškėjos pasislėpimo rizikos veiksniu, tai yra kad pareiškėja neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja nustatant jos tapatybę (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Skunde pažymėta, kad Pagal UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą nuostatą, pasislėpimo pagrindais laikytina 1. atsisakymas pateikti duomenis apie save; 2. klaidinančios informacijos teikimas, norint suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos įstaigų ir valstybės tarnautojų darbuotojus; 3. suklastoto dokumento pateikimas ir pan., todėl pagrindas, kuriuo remtasi atsisakant pareiškėjai suteikti teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje stokoja teisinio apibrėžtumo, nėra individualizuotos. Be to pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į klausimus, sunkiau buvo prisiminti tik kai kurias datas, nesiekė pasišalinti ir nedarė jokių pažeidimų. Kadangi dėl šių priežasčių Migracijos departamento išvada, kad pareiškėja gali bandyti slėptis, yra nemotyvuota ir nepagrįsta, pareiškėjai turėtų būti taikoma švelnesnė ir proporcinga sulaikymui priemonė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjų skundą Migracijos departamentas, patvirtindamas skundžiamuose sprendimuose pateiktas aplinkybes, nurodė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, o pagal UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjos kelionės tikslas, pareiškėja gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti. Pareiškėja ir jos šeima prieglobsčio nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, neturėjo ir kelionės dokumentų, patvirtinančių jos tapatybę, nors pateikė anketinius duomenis, tačiau jos tapatybė nėra nustatyta jokiais objektyviais duomenimis. Skundžiamas sprendimas pagrįstai priimtas nustačius faktines aplinkybes, tai yra neteisėtu sienos kirtimu, asmens dokumento neturėjimu siekiant apsunkinti pareiškėjos tapatybės nustatymą bei grąžinimą į kilmės valstybę, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Atsakant į skundo argumentus dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo atsiliepime nurodyta, kad pagal UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjų atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiai galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą, taip pat į nenuoširdu pasakojimą, kuriam trūko konkretumo, bei į tai, kad pareiškėja teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė ir nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtina pagrįstą jos pasislėpimo galimybę.

Šalies argumentai

Pareiškėjai skundą palaikė, nurodė, kad gyvenimo sąlygos Pabėgėlių apgyvendinimo centre tenkina, H. N. A. kartais yra išleidžiama už centro ribų į užsiėmimus, tačiau prašo leidimo išeiti iš centro laisvai, ne pagal sąrašą. H. N. A. atstovė pagal įstatymą nurodė, kad jos atžvilgiu skundas dar yra nagrinėjamas.

Pareiškėjų atstovas skundą palaikė visa apimtimi ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl skundžiamame Migracijos departamento sprendime nustatytų aplinkybių, numatytų UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte, jog pareiškėja H. N. A. neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiavo siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, tačiau kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjai taip pat nesutinka ir su skundžiamame sprendime nustatytu UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu – nebendradarbiavimu su kompetentingomis institucijomis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Skunde nurodoma, kad H. N. A. nebendradarbiavimas paneigtas bylos duomenimis, kadangi ji prisistatė kompetentingų institucijų pareigūnams, nurodė anketinius duomenis, atsakinėjo į užduodamus klausimus, be to nepilnametė pareiškėja ir šiuo metu nustatytomis valandomis yra išleidžiama už centro ribų. Migracijos departamento sprendime nurodytos aplinkybės nėra vienas iš pagrindų, nurodytų UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalyje. Dėl to prašoma panaikinti skundžiamą sprendimo dalį ir vadovaujantis UTPĮ 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu taikyti pareiškėjai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo paskyrimo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl nagrinėjant pateiktus skundus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ ir Įstatymas) X2 skyriaus nuostatomis.

UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas jau minėtą 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, tik tuomet, jei nustato, kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, kartu priima sprendimą nesuteikti prieglobsčio prašytojui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojams, pateikus prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, tačiau judėjimo laisvė šiems asmenims gali būti varžoma tik nustačius šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju byloje ginčijama skundžiamame sprendime nustatytos aplinkybės – užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu <..> jis nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais siekiant nustatyti jos tapatybę. Toks Migracijos departamento priimtas sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėja prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu <..> nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, kadangi valstybės sieną krito neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų, neturėjo kelionės dokumentų, patvirtinančių tapatybę, nepateikė originalių dokumentų, o nepilnametės H. N. A. ir jos atstovės pagal įstatymą H. O. A. F. istorijose buvo neatitikimų, kurie trukdė nustatyti menamas grėsmes ir pabėgimo iš gimtosios šalies priežastį.

Tačiau teismas su tokiais Migracijos departamento sprendimo motyvais nesutinka, juos laiko deklaratyviais, nepagrįstais byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnametė pareiškėja, kartu su įstatymine atstove, tuoj po sulaikymo siekė gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bendravo su kompetentingų institucijų darbuotojais, nurodė prašymo suteikti prieglobstį motyvus, skundė institucijų veiksmus. Be to, byloje nėra duomenų apie užsienietės keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar padarytus nusižengimus, nepilnametė pareiškėja nebuvo pabėgusi ar mėginusi pabėgti iš laikino apgyvendinimo vietos, ir kompetentingos institucijos pareigūnų nustatytu laiku, pagal tvarkaraštį yra išleidžiama išeiti už centro ribų, kas de facto gali būti prilyginama švelnesnėmis nei nurodyta skundžiamame Migracijos sprendime apgyvendinimo sąlygomis, kadangi nepilnametės pareiškėjos išleidimas iš apgyvendinimo vietos ribų parodo, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Be to, prieglobsčio prašytojo statuso nagrinėjimo procesas užsitęsė dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo pareiškėjų valios. Šios aplinkybės teismų praktikoje laikytinos kaip pagrindžiančios bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1885-520/2022). Pažymėtina ir tai, kad skundžiamo Migracijos departamento sprendimo teisinį pagrindą, nurodytą UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte, Migracijos departamentas grindžia tuo, kad pareiškėja nepateikė originalių dokumentų ir neturėjo kelionės dokumentų, kaip nurodyta skundžiamame sprendime – patvirtinančių jos tapatybę. Vis tik šiuos motyvus teismas laiko deklaratyviais ir prieštaraujančiais įstatymo aiškinimui ir teismų praktikai, kadangi asmens dokumentų fotonuotraukų pateikimą asmens tapatybės patvirtinimui yra prilyginęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje Nr. Nr. A-2249-556/2022). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nepagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėja nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis nustatinėjant jos tapatybę, kadangi nors kaip nurodyta skundžiamame sprendime, tarp pareiškėjos ir jos įstatyminės atstovės pasakojimų buvo neatitikimų, tačiau vis tik ši aplinkybė savaime nepagrindžia nebendradarbiavimo, ypatingai tuo atveju, kai pareiškėja atsakinėjo į kompetentingos institucijos pareigūnų klausimus, be to, nenustatyta pastarosios tyčia juos suklaidinti.

Teismas laiko deklaratyviais ir skundžiamo sprendimo ir Migracijos departamento atsiliepimo motyvus, jog pareiškėja gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį, tuo sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų bent kartą pasišalinusi iš laikino apgyvendinimo vietos, kad būtų pažeidusi viešąją tvarką, kad nesilaikytų nustatytos tvarkos. Nesant byloje duomenų, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvą nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos, užsieniečiams priklausant pažeidžiamų asmenų grupei, apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymas negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, kadangi tinkamas nepilnamečių vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas, kuris gali būti užtikrinamas paskyrus pareiškėjams Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teismo vertinimu, toks sprendimas yra pakankamas ir proporcingas nagrinėjamoje individualioje situacijoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4244-502/2021, A-2498-520/2022, A-2594-552/2022, A-2595-602/2022). Pažymėtina, kad net ir užsieniečiams bei jų nepilnamečiams vaikams išvykus iš apgyvendinimo vietos Lietuvos Respublikoje į kitą Europos Sąjungos šalį, jie bus grąžinti atgal į apgyvendinimo vietą, nes jų identifikaciniai duomenys yra išsaugoti Europos Sąjungos duomenų bazėse.

Pareiškėjai taip pat skundu prašė vadovaujantis UTPĮ 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu paskirti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečių apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju, vadovaujantis UTPĮ 140⁸ 5 dalimi Migracijos departamentas turėjo priimti sprendimus įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti juos šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Be to, teismas pažymi, jog vienintelis UTPĮ nustatytas subjektas, kuris turi teisę kreiptis į teismą teikimu dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba (UTPĮ 116 straipsnio 1 dalis, 140⁸ straipsnio 6,7 dalys, 140²⁰ straipsnio 1 dalis), todėl šioje dalyje pareiškėjų prašymas paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 5-7 dalimis, 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 105 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

pareiškėjos H. N. A., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą H. O. A. F. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 22S63071 dalį dėl H. O. A. F. laikino apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Pareiškėjų prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimas dalyje, kuria tenkintas pareiškėjų skundas, per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Sprendimas dalyje, kuria pareiškėjų skundas paliktas nenagrinėtu, per 7 (septynias) dienas nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Kazlauskienė