- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- e1-1360-1131/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06417-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- B. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs),
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. G. 2022 m. vasario 23 d., apie 22.25 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija.
B. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji B. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad dėl jai įteikto pranešimo apie įtarimą prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi. 2022 m. vasario 23 d. apie 18 val. ji atvyko su savo automobiliu į Naujosios Vilnios mikrorajoną, ten susitiko su savo draugėmis. Automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, jį pirko 2021 metais, tai yra jos automobilis, tačiau automobilio oficialus savininkas yra jos patėvis, kadangi ji paprašė, kad jis savo vardu registruotų automobilį, nes antstoliai pamatę, kad ji turi automobilį, jį areštuotu. Už automobilį mokėjo ji. Ji susitikusi su draugėmis vartojo alkoholinius gėrimus, jie gėrė likerį, ji maždaug išgėrė 0.5 l kiekį likerio. Nuo alkoholio jautėsi apsvaigusi. Su draugėmis pabuvo kokias 5 valandas ir apie 23 val. nusprendė važiuoti namo. Ji sėdo į savo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Sėsdama už vairo ji suvokė, kad blogai daro, tačiau manė, kad gali dar parvairuoti namo. Grįžo namo ir netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad ji važiuodama atsitrenkė į kažkokio namo tvorą ir patikrinę jai neblaivumą nustatė, kad ji neblaivi, kiek pamena jai buvo nustatytas 2,52 prom. neblaivumas. Kad būtų atsitrenkusi kažkur, nepamena, galimai dėl to, kad nepajautė smūgio bei, dėl to, kad buvo neblaivi. Tačiau mano, kad taip galėjo būti. Dėl to labai gailisi (b. l. 76-77).
Liudytojas E. K. apklausos metu parodė, kad 2022 vasario 23 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką kartu su vyriausiąja patrule E. K.. Apie 22.29 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į pranešėjo namo tvorą prieš kelias minutes įvažiavo automobilis „Toyota“, auksinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skaičių pranešėjas nepastebėjo, automobilis po eismo įvykio pasišalino. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas A. V. ir jo tėvas M. G., kuris paaiškino, kad 2022 m. vasario 23 d. apie 22.20 val., išgirdo triukšmą lauke, išbėgęs pamatė, kaip automobilis „Toyota“ atsitrenkė į jų namo tvorą, jis norėjo automobilį sustabdyti, tačiau automobilis pasišalino. Pranešėjas nurodė, kad jo namo kieme įrengtos vaizdo stebėjimo kameros bei sutiko parodyti vaizdo įrašus. Peržiūrėjęs vaizdo stebėjimo kameros įrašą, pastebėjo, kad tai buvo automobilis su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Taip pat pranešėjas nurodė, kad šį automobilį galimai galėjo vairuoti netoliese gyvenantis pilietis V. L.. Nuvykus nurodytu adresu, namuose buvo minėtas asmuo, kurio paklausus, ar šis vairavo automobilį „Toyota“, šis nurodė, kad šitą automobilį pardavė neseniai merginai B. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jiems nuvykus iki (duomenys neskelbtini) g., namo kiemo teritorijoje pastebėjo automobilį Toyota, o šalia jo buvo akivaizdžiai neblaivi pilietė, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo B. G.. Jai iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, sunkiai orientavosi aplinkoje, svirduliavo. Paklausus, ar ji vairavo šį automobilį, ji atsakė, kad taip, tada paklausus jos, ar buvo eismo įvykis, ji atsakė, kad taip, nes ji atsitrenkė į tvorą ir išsigando, tai nutarė važiuoti namo, nes galvojo, kad čia nieko baisaus nėra. Paklausus jos, ar ji vairavo automobilį būdama neblaivi, ši atsakė, kad gėrė po to, kai grįžo su automobiliu namo. Patikrinus girtumą buvo nustatyta 23.21 val. 2,57 prom., o 23.41 val., 2,52 prom. Pilietė buvo sulaikyta bei pristatyta į OVS, o automobilis išvežtas į saugomą aikštelę. B. G. sutiko, kad vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį bei pasišalino ir kad buvo neblaivi po eismo įvykio (b. l. 16-17).
Liudytojas V. N. apklausos metu parodė, kad 2021 metais liepos mėnesį B. G. pirko automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš perkant automobilį B. jo paprašė, kad jis pasirašytų pirkimo-pardavimo sutartį savo vardu, kadangi ji antstoliams skolinga, todėl jie pamatę, kad ji nusipirko automobilį būtų iš jos automobilį konfiskavę. Jis sutiko pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartį savo vardu, nors automobilį pirko B., pinigus mokėjo ji. Tai buvo B. automobilis ji su šiuo automobiliu visada važinėdavo ir jį prižiūrėdavo. Jis yra tik formalus automobilio savininkas, nors automobilis jam nepriklauso, bei jis juo nesinaudoja, automobilis priklauso B. G. (b. l. 22).
Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 8), tarnybinių pranešimų duomenimis (b. l. 10, 11), apžiūros protokolu (apžiūrėtos „Body“ kameros) (b. l. 12-13), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenimis, nuotraukomis (b. l. 28-35), 2022 m. vasario 23 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterių kvitų duomenimis (b. l. 23-27).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog B. G. 2022 m. vasario 23 d., apie 22.25 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Be kaltinamosios prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkoholio matuoklių kvitų duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi B. G. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, B. G. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 105, 107).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – B. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).
B. G. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad B. G. jauno amžiaus, per 3 metus bausta už administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 87-90), neteista (teistumas išnykęs) (b. l. 92-102). Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti B. G. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus arešto bausmę.
BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti B. G. paskiriant 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, B. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad B. G. buvo laikinai sulaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2022 m. vasario 23 d. 23.20 val. iki 2022 m. vasario 24 d. 12.26 val. (b. l. 57, 60). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti B. G. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes, teismo vertinimu, kaltinamoji nėra tokio pavojingumo, kad ją reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Byloje nenustatyta, kad B. G. piktybiškai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kaltinamosios elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad ji ateityje daugiau nenusikalstų.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – jos buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su gydymusi, darbu ar mokymusi; mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti B. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) (BK 68 straipsnis); 2) automobilio konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
B. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodama transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,52 promilių etilo alkoholio koncentracija. Ji, vairuodama automobilį, atsitrenkė į tvorą ir pasišalino iš įvykio vietos. Taigi nėra abejonių, kad ji kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamosios itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajai būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 1 metams 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2022 m. vasario 24 d., t. y., nuo nutarimo, kuriuo B. G. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos (b. l. 79-83). Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „Regitra“.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
B. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė V. N. (b. l. 39). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta B. G. parodė, kad automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, jį pirko 2021 metais, tačiau automobilio oficialus savininkas yra jos patėvis, kadangi antstoliai pamatę, kad ji turi automobilį, jį areštuotu (b. l. 76). Liudytoju apklaustas V. N. patvirtino, kad automobilis priklauso B. G. (b. l. 22). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad minėtas automobilis konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė su PVM – 1000 Eur pagal „Emprekis“ pažymą (b. l. 41), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė B. G. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo B. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuojamas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
2022 m. kovo 2 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. N. priklausančiam automobiliui ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. kovo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. (b. l. 44), visiškai apribojant nuosavybės teisę, uždraudžiant automobilį valdyti, disponuoti, turto saugotojas – Vilniaus apskrities VPK. Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
B. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 79-83). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinos, o B. G. dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamosios bylos medžiagoje, perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
Voką su CD laikmena, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. G. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti B. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 23 d. 23.20 val. iki 2022 m. vasario 24 d. 12.26 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, B. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą – jos buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su gydymusi, darbu ar mokymusi; mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti B. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 metams 6 mėnesiams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. vasario 24 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti B. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti V. N. vardu registruotą turtą – automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę valstybės naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. kovo 2 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. N. vardu registruotam automobiliui ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. kovo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 2 d., visiškai apribojant nuosavybės teisę, uždraudžiant automobilį valdyti, disponuoti, turto saugotojas – Vilniaus apskrities VPK, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
B. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o B. G. dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ ,,Regitra“.
Voką su CD laikmena, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.