- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- eAS-145-629/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00054-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „SKYTECH.LT“
- Atsakovas
- Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKYTECH.LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKYTECH.LT“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „SKYTECH.LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2019 m. sausio 4 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 10-1688 (toliau – ir Nutarimas) dėl jo priėmimo procedūros esminių pažeidimų; 2) pripažinti, kad atsakovas netinkamai atliko (neatliko) pareiškėjo vartojimo sutarties sąlygų patikrinimą; 3) įpareigoti atsakovą tinkamai atlikti pareiškėjo vartojimo sutarties sąlygų atitikimo nesąžiningumo kriterijams patikros procedūrą, ir tik ją tinkamai atlikus priimti ginčo sprendimą iš esmės; bei 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis sutiko su sutarties tarp jo ir P. J. atitikimo nesąžiningoms sąlygoms nagrinėjimo procedūros inicijavimu, tačiau Nutarime buvo pripažinta, kad vartotojo P. J. reikalavimas yra pagrįstas, o jokios informacijos apie sutarties sąlygų patikrinimo procedūrą nepateikta. Atsakovas visą laiką klaidino pareiškėją dėl neva pradėtos sutarties sąlygų nagrinėjimo procedūros, kurią nuolat vilkino ir kurios nagrinėjimo rezultatas liko neaiškus. Pareiškėjo nuomone, Nutarimas buvo priimtas neužbaigus sutarties sąlygų patikrinimo procedūros.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „SKYTECH.LT“ skundą, grąžino jam 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad P. J. kreipėsi į Tarnybą dėl galbūt netinkamos kokybės laikrodžio įsigijimo iš Bendrovės ir laikrodžio pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų aiškinimo. Tarnyba Nutarimu tenkino vartotojo skundą ir pripažino pagrįstu jo reikalavimą nutraukti laikrodžio pirkimo-pardavimo sutartį bei grąžinti už laikrodį sumokėtus pinigus, taip pat įpareigojo pareiškėją vykdyti Nutarimą.
Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) nuostatas ir teismų praktiką, pažymėjo, jog Tarnyba, išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka priimdama nutarimą dėl vartotojo skundo, iš esmės sprendžia civilinį teisinį ginčą, todėl tokio nutarimo teisėtumo kontrolė administraciniame teisme reiškia civilinio ginčo išnagrinėjimą, kas priskirtina bendrosios kompetencijos teismams. Šią išvadą patvirtina ir pareiškėjo skundo turinys, iš kurio matyti, kad, nors pareiškėjas ir ginčija tikėtinus atsakovo atliktos procedūros pažeidimus, tačiau ši procedūra buvo atlikta priimant Nutarimą, kurio turinys rodo, jog nagrinėjamu atveju kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio, t. y. dėl galbūt netinkamos kokybės prekės bei minėtos prekės pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų aiškinimo, ir todėl yra spręstinas bendrosios kompetencijos teisme.
III.
Pareiškėjas UAB „SKYTECH.LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas apžvelgia ginčo nagrinėjimo Tarnyboje aplinkybes. Jis nesutinka su teismo išvada, jog jis bando iškelti civilinį ginčą. Pareiškėjas pažymi, kad jis teismo neprašė Nutarimą panaikinti dėl netinkamų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ar kitų teisės aktų taikymo nagrinėjant ginčą ne teismo tvarka, jokio ginčo tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl civilinių teisinių santykių kvalifikavimo nėra. Pareiškėjo reikalavimai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra išimtinai susiję su atsakovo padarytais esminiais administracinės procedūros pažeidimais. Pareiškėjas skunde nekvestionavo Nutarimo pagrįstumo ar teisėtumo, o pagrindinis skundo tikslas yra siekti sutarties sąlygų nagrinėjimo procedūros atlikimo (užbaigimo), ne Nutarimo panaikinimo. Skundas yra grindžiamas argumentais tik dėl procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjui taip pat neaišku, kodėl teismas, net ir nusprendęs, kad panaikinti Nutarimą yra ne jo kompetencijoje (t. y. atmetęs vieną reikalavimą), ignoravo kitus du skundo reikalavimus, tarp jų – įpareigoti atsakovą vykdyti savo prievoles. Tokia teismo praktika sudaro prielaidas atsakovui nepaisyti teisės aktuose nustatytų procedūrinių reikalavimų. Be to, pareiškėjo nuomone, civilinio ginčo iškėlimo atveju proceso šalimi taptų ir vartotojas (P. J.), nors būtent Tarnyba neatliko (netinkamai atliko) savo funkcijų bei šiurkščiai pažeidė VTAĮ.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. įskaitant) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).
Iš Nutarimo (b. l. 45–50) turinio matyti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, vadovaudamasi VTAĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojo P. J. ir Bendrovės dėl galbūt netinkamos kokybės išmaniojo laikrodžio ir tuo pagrindu vartotojo keliamo reikalavimo – nutraukti laikrodžio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už laikrodį sumokėtus pinigus – pagrįstumo. Įvertinus pareiškėjo skundo argumentus ir byloje esančius dokumentus, laikytina, kad ginčas šiuo atveju kilo dėl P. J. parduotos prekės kokybės, galbūt netinkamos prekės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir Bendrovės pareigos grąžinti už tokią galbūt netinkamos kokybės prekę sumokėtus pinigus, o pareiškėjas nesutinka su šio ginčo nagrinėjimo metu atsakovo atliktais tam tikrais veiksmais (priimtais sprendimas), kuriuos jis vertina kaip padarytus procedūrinius pažeidimus.
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios, be kita ko, yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas, Lietuvos apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines ir baudžiamąsias bylas; bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnyje įtvirtinta, kad ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad VTAĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra įtvirtinta Tarnybos funkcija – ne teismo tvarka spręsti vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus. VTAĮ 22⁵ straipsnio 3 dalyje yra nurodyta informacija, kuri, pradėjus vartojimo ginčo neteisminio sprendimo procedūrą, turi būti pateikta vartotojui, be kita ko, kad su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimu dėl ginčo esmės nesutinkantis vartotojas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti ginčą iš esmės (3 p.). VTAĮ 26 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kai vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo nagrinėjimą, tarp jų – kai viena iš ginčo šalių dėl nagrinėjamo ginčo kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą (3 p.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-382 patvirtintų Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių 31.7 papunktyje nustatyta ginčo šalių teisė per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašant nagrinėti ginčą iš esmės. Atsižvelgiant į šias teisės normas, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog vartojimo ginčai, Tarnybos išspręsti ginčų sprendimo ne teisme tvarka, yra teismingi būtent bendrosios kompetencijos teismui.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Tarnybos priimtų nutarimų teisėtumo, laikosi pozicijos, kad Tarnyba, išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka priimdama nutarimą dėl vartotojo skundo, iš esmės sprendžia civilinį teisinį ginčą, todėl tokio nutarimo teisėtumo kontrolė administraciniame teisme reiškia civilinio ginčo išnagrinėjimą, kas priskirtina bendrosios kompetencijos teismams. Tokie Tarnybos nutarimai negali būti skundžiami nei administracinių ginčų komisijai, nei administraciniam teismui (žr., pvz., 2009 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39-182/2009, 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39-375/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokią poziciją dėl panašaus pobūdžio UAB „SKYTECH.LT“ pretenzijų yra išdėstęs ir anksčiau (žr. 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-704-552/2016).
Akcentuotina, kad ginčijamu atveju Nutarimu buvo užbaigta vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra, todėl, teisės aktų nustatyta tvarka šio galutinio procesinio sprendimo nepanaikinus (visiškai ar iš dalies), Tarnyba neturi teisės atlikti papildomus veiksmus, susijusius su išnagrinėto vartojimo ginčo tolesniu nagrinėjimu arba Nutarimo pakeitimu (išskyrus neesmines techninio pobūdžio klaidas, rašymo apsirikimus). Pareiškėjas, pageidaudamas, kad Tarnyba išnagrinėtame vartojimo ginče atliktų papildomus veiksmus, be kita ko, ištaisytų procedūrinius pažeidimus, turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, siekdamas įrodyti, jog Tarnybos padaryti procedūriniai pažeidimai yra esminiai ir sudaro pagrindą priimtą Nutarimą panaikinti arba pakeisti. Pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą nepriklausomai nuo to, kokiu teisiniu pagrindu (kokiomis teisės normomis) remdamasis jis siekia panaikinti Nutarimą, t. y. aplinkybė, kad pareiškėjo skundas nėra grindžiamas Civilinio kodekso nuostatomis, savaime nepaneigia teisės aktuose aiškiai nurodytų tokio pobūdžio ginčų rūšinio teismingumo taisyklių.
Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą tinkamai atlikti pareiškėjo vartojimo sutarties sąlygų atitikimo nesąžiningumo kriterijams patikros procedūrą, ir tik ją tinkamai atlikus priimti ginčo sprendimą iš esmės yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio skundo reikalavimo – panaikinti Nutarimą, kadangi, kaip minėta, nepanaikinus Nutarimo, Tarnyba negali atlikti jokių papildomų veiksmų išnagrinėto vartojimo ginčo atžvilgiu. Taigi, abu šie reikalavimai yra priskirtini bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti, kad atsakovas netinkamai atliko (neatliko) jo vartojimo sutarties sąlygų patikrinimą, nelaikytinas savarankišku skundo reikalavimu, nes, jį patenkinus, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeis; pastarasis reikalavimas laikytinas tik argumentu, kuriuo grindžiami kiti skundo reikalavimai. Nors pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė dėl atskirų skundo reikalavimų, šie motyvų trūkumai nėra esminiai ir nesudaro kliūčių suprasti teismo sprendimą ir jo priežastis.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKYTECH.LT“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.